Jieznas, įsikūręs Prienų rajone, turi turtingą istoriją, kuri siekia net 1492 metus. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija - čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius, nuo 1507 m. privati nuosavybė.
Miestelis sparčiai plėstis ėmė XIX a. 2-ojoje pusėje nutiesus kelią Kaunas-Druskininkai. XX a. pradžioje Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu.
Šiandien Jieznas labai pasikeitęs. Pasikeitė ne tik viešosios erdvės, bet ir žmonių požiūris į savo miestą bei aplinką. Jiezniškiai mieliau dalyvauja miesto gyvenime, o ir vietų susiburti jau kur kas daugiau.
Viena iš tokių vietų - Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras (PŠC), po kurio erdviu stogu sutilpo ne viena organizacija, pabėgėlių šeimos, vaikai ir jaunimas. Pažvelkime į šio centro istoriją ir veiklą.
Jiezno bažnyčia
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Prienų Rajono Jiezno Paramos Šeimai Centro Istorija
Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras (kodas 190201025) buvo įkurta 1998-03-30.
Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras įsteigtas 1992 m.gegužės 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu Nr. 520, reorganizuojant Jiezno mokyklą internatą, įsteigtą 1960 m. kovo 8d. (Lietuvos TSR švietimo ministro įsakymu Nr. 199).
Nuo 1997 spalio 1 d. Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras perduotas Kauno apskrities administracijai (švietimo ir mokslo ministro įsakymas 1997 09 23 Nr. 1196), o nuo 2010 m. liepos 1 d. - Prienų raj. savivaldybei (Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 23 d. įsakymas Nr.
Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro savininkas - Prienų rajono savivaldybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Prienų rajono savivaldybės taryba.
Steigimo pagrindas - Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas Nr. X-493 (Žin., 2006, Nr. 17-589; Žin., 2010, Nr. 53-2598) ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 23 d. įsakymas Nr.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pagrindinė Veikla Ir Darbuotojai
Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 50. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Adresas Ir Kita Informacija
Šiuo metu Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras įsikūrusi adresu Sodo g. J. Basanavičiaus g. 20, Jieznas, LT-59426 Prienų r. sav.
Jiezno Paramos Šeimai Centro Veikla Šiandien
Didelis pastatas, kuriame anksčiau veikė vaikų globos namai, daug tuščių patalpų tapo ta priežastimi, kodėl ieškota, kokios veiklos čia būtų galima imtis. „Ieškojome veiklų. Idėją turėjome tokią, kad čia apgyvendintume žmones, kurie yra pažeidžiamesni. Gal moteris su vaikais, daugiavaikes šeimas.
Šiuo metu Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre vaikai gyvena 7 šeimynose (po 8-12 vaikų kiekvienoje šeimynoje), kurios formuojamos atsižvelgiant į giminystės ryšį.
Jiezno Senjorų Centras
Spalio 9 d. PŠC įvyko oficialus Jiezno senjorų centro atidarymas. Su įkurtuvėmis susirinkusius Jiezno krašto senjorus sveikino Prienų rajono savivaldybės vicemerės J. Zailskienė, L. Jančiukienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja S. Mekionienė, Jiezno paramos šeimai centro direktorė J. Žukauskienė.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Sveikinusieji džiaugėsi energingais ir jaunatviškais senjorais, gražų gyvenimo rudenį suradusiais sau veiklos ir bendraminčių.„Tai mūsų Jiezno aukso fondas“, - didžiavosi Jiezno seniūnas A. Bartusevičius, be kitų palinkėjimų, pakviesdamas senjorus savo idėjomis ir darbščiomis rankomis prisidėti toliau gražinant ir puošiant Jiezną.
Nuo pirmųjų dienų Jiezno senjorų centro lankytojus lydi daina - apie 20 senjorų vienijanti bendruomenė turi sukūrusi ir savo himną.
Senjorai kartu ne tik dainuoja, gamina, mankštinasi, užsiima rankdarbiais, skaito ir aptarinėja knygas, bet ir stengiasi dalyvauti kultūriniuose renginiuose, keliauti.
Jiezno senjorų centras
Migrantų Apgyvendinimas
Vidury dienos Jiezno paramos šeimai centre sutikome vos kelis vyrus, kurie čia apsigyveno po to, kai Lietuvoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Tai - kurdai, atvykę iš Irako. Kitame koridoriaus gale gyvena kelios šeimos, į Lietuvą atvykusios iš Rusijos Federacijos.
2020 metų gruodžio mėnesį buvo viešieji pirkimai ir Migracijos departamentas iš mūsų pirko paslaugą. Pasirašėme sutartį, jie vykdo projektą, o mes teikiame prieglobsčio prašytojų alternatyvaus apgyvendinimo užtikrinimo paslaugas“, - apie istoriją, nuo ko prasidėjo, kad Jiezne atsirado beveik 40 migrantų, pasakojo centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Meilutė Blekaitienė.
Migracijos departamento atstovai buvo atvykę įvertinti patalpų, jos tiko, atrodė, kad pažeidžiamesnėms grupėms čia bus geriau. O kadangi dabar prasidėjo toks prieglobsčio prašytojų bumas, tai vėl šiek tiek kitaip. Mūsų prašo, kad priimtume daugiau. Bet mes turime pagal projektą nustatytą skaičių - 39 žmonės čia gali gyventi“, - sakė M.Blekaitienė.
Santykiai Su Gyventojais Ir Integracija
Pirmieji migrantai čia perkelti kovo mėnesį, jie šiek tiek keičiasi - vieni gauna prieglobstį, kiti negauna, sprendimą skundžia. Septyni iš čia gyvenusiųjų gavo prieglobstį, jie perkelti į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, kuriame užsiimama pabėgėlių socialine integracija.
„Turime atvykusių nuo balandžio, tos šeimos pasidaro kaip ir savos, juos pažįsti, kasdien matai, bendrauji. Tai kokių nors didelių problemų su jais neturime, jie lyg irgi nusiteikę integracijai, lyg nori integruotis, priima mūsų kultūrą, mes - jų. Skirtumai jaučiasi, vien tai, kad absoliuti dauguma yra musulmonai“, - kalbėjo M.Blekaitienė.
„Mes patys labai nenorime, kad čia būtų tautų katilas. Tada ir jiems sudėtinga, ir mums. Mes juk esame mažas miestelis, čia vertėjų nėra, jų ir visoje Lietuvoje trūksta. O kurdai kalba savo dialektais, neretai tarpusavyje nesusikalba. Bet kadangi mūsų projektas jau prasidėjo anksčiau, tai turime kiek geresnes sąlygas, galime pasiderinti ir su Migracijos departamentu pagal patalpas, ką čia geriau apgyvendinti“, - pasakojo M.Blekaitienė.
Produktus paprastai visiems gyventojams perka darbuotojai, tačiau atsižvelgdami į kiekvieno pageidavimus. Tiesa, kaip pastebima, kartais tie pageidavimai nesutampa su galimybėmis.
Visi gyventojai gali laisvai palikti centrą, išeiti pasivaikščioti, tačiau privalu laikytis nustatytų taisyklių - pasišalinti galima 72 valandoms, tik reikia pranešti, kur išvyksta.
Darbuotojų Požiūris Ir Ateities Planai
M.Blekaitienė neslėpė, kad sunku buvę ir darbuotojams, kurie nežinojo, kokie žmonės čia ateis, tačiau daug kalbėtasi su jais: „Žinoma, tų žmonių gali būti visokių, bet labai didelių problemų dar nepatyrėme. Ir jie taip geranoriškai stengiasi pritapti, normaliai priima tai, kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių, galioja šitame pastate taisyklės.“
Šitie žmonės, kaip sako M.Blekaitienė, neslepia - čia jų mažai ir jiems čia gera. Galbūt tai priežastis vengti konfliktų ir tarpusavyje, ir su centro darbuotojais, nes galbūt tai galėtų baigtis ir iškėlimu kur nors kitur, kur jau sąlygos būtų visai kitos. Dabar gyvenantys visi sako, kad nori likti Lietuvoje.
Jau jie yra prisidėję ir prie Jiezno tvarkymo. Kaip pasakojo vietos seniūnas Algis Bartusevičius, migrantai patys pasisiūlė į talką, kai vietos gyventojai tvarkė miestelį, sutvarkė šalia vieno centre esančio pastato vešėjusį šiukšlyną.
Jiezno paramos šeimai centro duomenys:
| Duomenys | Informacija |
|---|---|
| Įmonės kodas | 190201025 |
| Įkūrimo data | 1998-03-30 |
| Darbuotojų skaičius | 50 |
| Adresas | Prienų r. sav., Jieznas, Sodo g. |
Šio centro gyventojai negauna jau pagaminto maisto, jiems perkami produktai, kurių patys paprašo, tik maistui numatyta suma yra ribota. Pasirūpinama ir medikamentais.
Kaip pastebi centro darbuotojai, migrantai „linkę gydytis“ - nori patekti pas specialistus, tyrimų, procedūrų. Esą galbūt ir išties jaučia negalavimus, bet pačiame centre teikiama tik būtiniausia pagalba.
Produktus paprastai visiems gyventojams perka darbuotojai, tačiau atsižvelgdami į kiekvieno pageidavimus. Tiesa, kaip pastebima, kartais tie pageidavimai nesutampa su galimybėmis. „Jie surašo prioriteto tvarka, ko dabar reikia. Visiems vienodai neperkame, nes vieni valgo vištieną, jautieną, kiti iš viso mėsos nevalgo. Kai atsižvelgiame į jų norus, tai kažkaip ir užtenka visko, konfliktų nėra. Jie žino, kiek pinigų yra skirta, o ir kainas puikiai žino, vaikšto į parduotuves“, - tikino R.Joneliūnas.
Visi gyventojai gali laisvai palikti centrą, išeiti pasivaikščioti, tačiau privalu laikytis nustatytų taisyklių - pasišalinti galima 72 valandoms, tik reikia pranešti, kur išvyksta.
M.Blekaitienė neslėpė, kad sunku buvę ir darbuotojams, kurie nežinojo, kokie žmonės čia ateis, tačiau daug kalbėtasi su jais: „Žinoma, tų žmonių gali būti visokių, bet labai didelių problemų dar nepatyrėme. Ir jie taip geranoriškai stengiasi pritapti, normaliai priima tai, kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių, galioja šitame pastate taisyklės.“
Šitie žmonės, kaip sako M.Blekaitienė, neslepia - čia jų mažai ir jiems čia gera. Galbūt tai priežastis vengti konfliktų ir tarpusavyje, ir su centro darbuotojais, nes galbūt tai galėtų baigtis ir iškėlimu kur nors kitur, kur jau sąlygos būtų visai kitos. Dabar gyvenantys visi sako, kad nori likti Lietuvoje.
Centro darbuotojai sako nuolat girdintys, kad jie visi nori likti Lietuvoje ir čia toliau kurti savo gyvenimą. „Dabar gyvenantys visi sako, kad nori likti Lietuvoje. Vienintelis tik buvęs tadžikas nuolat kartojo nesuprantąs, kodėl jį čia laiko, nes jis nori į Vokietiją, bet jis ten gyvenęs buvo“, - sakė R.Joneliūnas.
Kol kas gavo tik po pirmą vakcinos dozę. Kai kuriuos tekę ilgiau įkalbinėti, kai kurie priešinosi, vis dėlto galų gale sutiko ir pasiskiepijo.
Jau jie yra prisidėję ir prie Jiezno tvarkymo. Kaip pasakojo vietos seniūnas Algis Bartusevičius, migrantai patys pasisiūlė į talką, kai vietos gyventojai tvarkė miestelį, sutvarkė šalia vieno centre esančio pastato vešėjusį šiukšlyną.
Šiuo metu Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro Globos centre renkama nauja globėjų ir įtėvių grupė, ir nuo kitų metų pradžios jiems prasidės mokymai pagal GIMK programą.
VGN teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
VGN savo veiklą grindžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.
Nesenai gauta informacija, jog Jiezno paramos šeimai centras ir Migracijos departamentas pasirašė sutartį dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centre, kol vyks jų prašymų nagrinėjimas. Praktika rodo, jog nagrinėjimas gali trukti iki pusmečio. Sutartis pasirašyta 2021-2022 metams. Sutarties suma 250 000 eurų. Pasak centro direktorės J. V. Žukauskienės, numatoma, jog projekto vykdymo metu bus galima priimti 39 prieglobsčio prašytojus.
Jiezno paramos šeimai centro laikinojo apgyvendinimo grupėje gyvena vienas vaikas, Krizių centre užimti visi trys tam numatyti apgyvendinimo kambariai. Pas budintį globėją šiuo metu gyvena 4 vaikai.
Vadovė pasidalino informacija, jog centras padavė paraišką dalyvauti projekte dėl Jaunimo centro steigimo. Jaunimo centre galėtų lankytis paaugliai nuo 14 metų.
1939 m. vasario 1 d. Jiezno valsčiuje, kaip viename didesniųjų, Švietimo ministro įsakymu buvo įsteigta III rūšies valstybinė viešoji biblioteka (LCVA, f.391, ap.4, b.1786, p.5). Bibliotekos vedėju buvo paskirtas Jiezno krašte labai gerbiamas žmogus, aktyvi, principinga, patriotiška asmenybė - Lietuvos savanoris Stasys Jakimavičius.
Jiezno biblioteka 1950 m. tapo rajonine, persikėlė į dabartines kultūros ir laisvalaikio centro patalpas (Jiezno bibliotekos mikrorajoną sudaro 26 kaimai ir Jiezno miestas, kuriuose gyvena per 1700 gyventojų. Šiuo metu fonde sukaupta per 9000 dokumentų, per metus fondas pasipildo per 600 naujų dokumentų. 2015 metais bibliotekos paslaugomis naudojosi per 700 vartotojų. Apsilankė 15488 lankytojai, jiems išduota 24908 dokumentai. Bibliotekos lankytojams išduodami spaudiniai, esantys fonduose, išsinešimui į namus ir skaityti čia pat. Be to, sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriais ir internetu. Į bibliotekos veiklą taip pat įsijungia Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, gimnazija, Vaikų globos namai, seniūnija, organizuojami bendri renginiai. Sukaupta kraštotyrinė kartoteka, kuri nuolat papildoma. Sudarytas Jiezno miesto istorijos aplankas. Parengiamas kiekvienų metų bibliotekos metraštis.
Nuo 2004 m. biblioteka dalyvauja Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje skelbiamame projekte „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“.
2008 m. gegužės mėn. įrengtas Viešasis interneto prieigos taškas (VIPT2), kurio dėka vartotojai gali naudotis 5 kompiuterizuotomis darbo vietomis, daugiafunkciu aparatu.
Paslaugos: