Gyvūnų globos organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos gyvūnų gerovę, prižiūrėdamos benamius gyvūnus ir kontroliuodamos, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Lietuvoje veikia nemažai tokių organizacijų, kurios susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, visuomenės nuomonę ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos gyvūnų globos organizacijų funkcijos, problemos ir perspektyvos, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir tyrimais, taip pat atkreipiant dėmesį į vienos iš tokių organizacijų - „Nuaro“ - veiklą.
Gyvūnų Globos Organizacijų Funkcijos
Gyvūnų globos organizacijos atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos gyvūnų gerovei užtikrinti. Pagrindinės veiklos sritys apima:
- Benamių gyvūnų priglaudimas ir priežiūra: Organizacijos priima benamius, pasimetusius ar atsisakytus gyvūnus, suteikia jiems medicininę pagalbą, maistą ir pastogę.
- Naujų šeimininkų paieška: Tarnybos aktyviai ieško naujų šeimininkų gyvūnams, kurie yra tinkami įvaikinti. Tai apima skelbimų talpinimą, įvaikinimo renginių organizavimą ir potencialių šeimininkų atranką.
- Gyvūnų sveikatos užtikrinimas: Organizacijos rūpinasi gyvūnų sveikata, atlieka vakcinacijas, sterilizaciją/kastraciją ir gydo ligas.
- Gyvūnų gerovės užtikrinimas: Tarnybos tiria pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.
- Gyvūnų kontrolė: Tarnybos kontroliuoja gyvūnų populiaciją, ypač benamių gyvūnų. Tai apima gyvūnų gaudymą, sterilizaciją/kastraciją ir eutanaziją, kai tai yra būtina.
- Švietimas: Tarnybos šviečia visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, o Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.
Saugomų rūšių laukinius gyvūnus naudoti (paimti iš gamtos, laikyti nelaisvėje, naudoti mokslo tiriamiesiems darbams, viešai eksponuoti, perdirbti negyvus saugomus gyvūnus ir jų dalis, stebėti, žymėti, veisti, filmuoti, fotografuoti) ir išleisti į aplinką leidžiama laikantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.
Savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Apie gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus reikia pranešti savivaldybei telefonu ar elektroniniu paštu.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų kontrolės tarnyba „Nuaras“
Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Paskambinus svarbu kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę. Įvertinęs gautą informaciją, Aplinkos apsaugos departamento specialistas sprendžia, kam perduoti pranešimą. Svarbu žinoti, kad vairuotojas negali pasiimti partrenkto laukinio gyvūno, kitaip gresia administracinė atsakomybė - įspėjimas arba 30-90 eurų bauda.
Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ir (arba) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (jei susiję su gyvūno sveikatingumu).
Kaip jaučiasi darbas perpildytoje gyvūnų prieglaudoje | Marley's Mutts
„Nuaro“ veikla ir iššūkiai
Kaune, Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusi gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ siekia užtikrinti gyvūnų gerovę. Jų veikla apima rūpinimąsi gyvūnų sveikata, benamių gyvūnų priglaudimą, naujų šeimininkų suradimą ir pasimetusių augintinių grąžinimą šeimininkams.
Tačiau „Nuaras“ susiduria su iššūkiais, įskaitant melagingus pasisakymus internete, kurie kenkia organizacijos įvaizdžiui ir skaudina darbuotojus. Direktorė Jurgita Gustaitienė teigia, kad tokie kaltinimai yra nepelnyti, nes tarnyba stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio gyvūnus.
Klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“
Internete sklando klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“, pavyzdžiui, kad gyvūnėliui išgyventi šansų maža ir kad tarnyba skirta gyvūnų numarinimui. Tačiau „Nuaro“ veiklos rezultatai rodo, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio organizacija rado namus tūkstančiams gyvūnų. Ši organizacija stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio, iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomus ar net pavojingus gyvūnus. Agresyvius augintinius, kurie net yra apkandžioję savo šeimininkus, taip pat neretai pavyksta perauklėti. Sunkus darbas padeda pašalinti gyvūno elgesio problemas, kurios dažnai susiformuoja dėl neteisingo auklėjimo ar jo stokos.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Istorija apie stafordšyro veislės šuniukus
Šių metų vasario 11 dieną į tarnybą atvyko pagyvenusių sutuoktinių pora su šešiais mažais stafordšyro veislės šunyčiais, prašydami juos užmigdyti. Direktorė J. Gustaitienė atsisakė tai padaryti, nes šuneliai buvo sveiki, o tai prieštarauja organizacijos nuostatoms ir žmogiškumui. Sutuoktiniai pagrasino palikti gyvūnus „Nuaro“ globai, tačiau tarnyba negalėjo jų priimti, nes šunyčiai priklausė Lietuvoje draudžiamų laikyti veislių sąrašui.
Kėdainietės istorija ir eutanazijos klausimas
2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis apie kėdainietę, kuri atvežė rastą gyvūną į „Nuarą“ ir pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Moteris teigė, kad gyvūnų globėjai šunelį numarino jau po keliolikos minučių, prieš tai paėmę iš jos 70 litų. Tačiau J. Gustaitienė paaiškino, kad moteris pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe, ir kad gyvūnas buvo numarintas dėl to, kad buvo labai senas, aklas, ligotas ir galimai sergantis pasiutlige. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas.
Gyvūnų laikymo sąlygos
Interneto skaitytojai komentuoja, kad gyvūnai „Nuare“ gyvena žiauriomis sąlygomis. Tačiau gyvūnų prieglaudoje gyvūnai gauna subalansuotą maistą, turi savo dubenėlį su vandeniu ir yra prižiūrimi darbuotojų. Kai kurie žmonės, pasiėmę gyvūną iš „Nuaro“, stebisi, kaip gerai jie įmitę, kokie jie sveiki ir stiprūs.
Kauno savivaldybės iniciatyvos
Kauno savivaldybė inicijavo permainas gyvūnų gerovės srityje. Mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Savivaldybės struktūroje bus ieškoma kompetentingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį.
Savivaldybė siekia atsikratyti pasenusio požiūrio ir vadovautis tarptautine praktika, ieškoti pažangių pavyzdžių, kaip gyvūnų gerovės klausimai sprendžiami svetur.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Konkursas Klaipėdoje ir pažeidimai
Nuo šių metų rugpjūčio 2 dienos Klaipėdos regiono benamių gyvūnų surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugų teikimo konkursą laimėjo gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ,,Nuaras". Tačiau prieš keletą metų Klaipėdos savivaldybė atsisakė ,,Nuaro" paslaugų, kai patikrinę rado suvargusius, blogomis sąlygomis laikomus keturkojus.
Klaipėdiečiai ir kitų miestų gyventojai yra susirūpinę dėl benamių gyvūnų laikymo sąlygų tarnyboje ,,Nuaras", kurioje ne kartą užfiksuota grubių gyvūnų laikymo ir priežiūros pažeidimų, prieštaraujančių veterinarijos reikalavimams gyvūnų globėjams ir globos namams.
Savivaldybės tyrimas Kaune
Kauno miesto savivaldybė sudarė komisiją, kuri tiria gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklą. Tyrimas pradėtas dėl daugybės klausimų, į kuriuos savivaldybė neturi atsakymų. Jeigu įtarimai pasitvirtins ir bus surasta rimtų pažeidimų, sutartys su „Nuaru“ gali būti nutrauktos.
Svarbiausia išsiaiškinti, ar „Nuaras“ vykdo savo įsipareigojimus ir ar savivaldybė gauna tą paslaugą, už kurią sumoka.
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Gruodžio pradžioje įmonė „Nuaras” iš Kauno rajono gyventojos paėmė jos neprižiūrimus šunis. Tai jau antras užfiksuotas atvejis, kai „Nuaro” atstovai gyvūnų gaudymo priemonę naudoja grubiai pažeisdami jos paskirtį bei tarptautinę jos naudojimo praktiką.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria gyvūnų globos organizacijos
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie apsunkina jų darbą. Pagrindiniai iššūkiai apima:
- Finansavimo trūkumas: Daugelis gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų veikia su ribotu biudžetu, kuris nepakankamas tinkamai gyvūnų priežiūrai, medicininei pagalbai ir darbuotojų atlyginimams.
- Perpildymas: Daugelis prieglaudų yra perpildytos, todėl sunku užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams.
- Eutanazija: Eutanazija yra kontroversiška tema, tačiau ji dažnai yra būtina, kai prieglaudos yra perpildytos arba kai gyvūnai yra sunkiai sergantys ar sužaloti.
- Visuomenės nuomonė: Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos dažnai susiduria su neigiama visuomenės nuomone, ypač dėl eutanazijos ir gyvūnų laikymo sąlygų.
- Žiaurus elgesys su gyvūnais: Žiaurus elgesys su gyvūnais yra didelė problema, kuri reikalauja nuolatinio tarnybų dėmesio ir pastangų.
Gyvūnų globos organizacijų perspektyvos
Nepaisant iššūkių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir turi didelį potencialą gerinti gyvūnų gerovę. Svarbiausios perspektyvos apima:
- Finansavimo didinimas: Svarbu didinti finansavimą gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms, kad jos galėtų tinkamai pasirūpinti gyvūnais ir užtikrinti jų gerovę.
- Bendradarbiavimas: Svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų, savivaldybių, veterinarijos gydytojų ir visuomenės.
- Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
- Įstatymų tobulinimas: Svarbu tobulinti įstatymus, kurie apsaugo gyvūnus nuo žiauraus elgesio ir užtikrina jų gerovę.
- Prevencija: Svarbu skirti daugiau dėmesio prevencijai, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose.
Kontaktinė informacija Klaipėdoje
Beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugą Klaipėdos miesto pietinei daliai (nuo Sausio 15-osios g. iki Rimkų g. imtinai) atlieka UAB „Nuaras“, mob. (8 46) 31 40 40 bei el. p.. Beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugą Klaipėdos miesto šiaurinei daliai (nuo Sausio 15-osios g. iki Paribio g. imtinai, žemyninėje pajūrio dalyje bei Smiltynėje) atlieka VšĮ „Būk mano draugas“, visą parą budintis telefonas +37061436617, el. p..
Pasimetus gyvūnui ar sulaikius pasimetusį, priklydusį gyvūną pranešama gyvūno šeimininkui, jei nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, apie gyvūno sulaikymą reikia pranešti aukščiau pateiktais telefonais.
Gyvūno savininkas, negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui ieškos naujo šeimininko.
Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112, taip pat teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.