Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos gyvūnų gerovę, prižiūrėdamos benamius gyvūnus ir kontroliuodamos, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Šios tarnybos susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant visuomenės nuomonę, finansavimo trūkumą ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų funkcijos, problemos ir perspektyvos, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir tyrimais.
Gyvūnų Globos ir Kontrolės Tarnybų Funkcijos
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka įvairias funkcijas, kurios yra būtinos gyvūnų gerovei užtikrinti. Pagrindinės funkcijos apima:
- Benamių gyvūnų priglaudimas ir priežiūra: Tarnybos priima benamius, pasimetusius ar atsisakytus gyvūnus, suteikia jiems medicininę pagalbą, maistą ir pastogę.
- Naujų šeimininkų paieška: Tarnybos aktyviai ieško naujų šeimininkų gyvūnams, kurie yra tinkami įvaikinti. Tai apima skelbimų talpinimą, įvaikinimo renginių organizavimą ir potencialių šeimininkų atranką.
- Gyvūnų sveikatos užtikrinimas: Tarnybos rūpinasi gyvūnų sveikata, atlieka vakcinacijas, sterilizaciją/kastraciją ir gydo ligas.
- Gyvūnų gerovės užtikrinimas: Tarnybos tiria pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.
- Gyvūnų kontrolė: Tarnybos kontroliuoja gyvūnų populiaciją, ypač benamių gyvūnų. Tai apima gyvūnų gaudymą, sterilizaciją/kastraciją ir eutanaziją, kai tai yra būtina.
- Švietimas: Tarnybos šviečia visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
"Nuaro" veikla ir iššūkiai
Kaune, Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusi gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ siekia užtikrinti gyvūnų gerovę. Jų veikla apima rūpinimąsi gyvūnų sveikata, benamių gyvūnų priglaudimą, naujų šeimininkų suradimą ir pasimetusių augintinių grąžinimą šeimininkams.
Tačiau „Nuaras“ susiduria su iššūkiais, įskaitant melagingus pasisakymus internete, kurie kenkia organizacijos įvaizdžiui ir skaudina darbuotojus. Direktorė Jurgita Gustaitienė teigia, kad tokie kaltinimai yra nepelnyti, nes tarnyba stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio gyvūnus.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“
Internete sklando klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“, pavyzdžiui, kad gyvūnėliui išgyventi šansų maža ir kad tarnyba skirta gyvūnų numarinimui. Apskritai dažnas gyvūnų prieglaudos įvaizdis, susiformavęs visuomenėje, - savaitė ar dvi narve, o paskui numarinimas. Taip manantiems žmonėms reikėtų susipažinti su šios tarnybos statistika.
Ši organizacija stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio, iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomus ar net pavojingus gyvūnus. Agresyvius augintinius, kurie net yra apkandžioję savo šeimininkus, taip pat neretai pavyksta perauklėti. Sunkus darbas padeda pašalinti gyvūno elgesio problemas, kurios dažnai susiformuoja dėl neteisingo auklėjimo ar jo stokos. Nors ir sunku patikėti, tačiau tie agresyvūs gyvūnai „Nuaro“ darbuotojų dėka tampa puikūs bei ištikimi augintiniai ir nesunkiai adaptuojasi naujų šeimininkų namuose.
Istorija apie stafordšyro veislės šuniukus
Viena iš istorijų įvyko visai neseniai. Šių metų vasario 11 dieną į tarnybą atvyko pagyvenusių sutuoktinių pora su šešiais mažais stafordšyro veislės šunyčiais, prašydami juos užmigdyti. Direktorė J.Gustaitienė atsisakė tai padaryti, nes šuneliai buvo sveiki, o tai prieštarauja organizacijos nuostatoms ir žmogiškumui.
Tada vienas iš sutuoktinių pagrasino palikti gyvūnus „Nuaro“ globai, tačiau tarnyba negalėjo jų priimti, nes šunyčiai priklausė Lietuvoje draudžiamų laikyti veislių sąrašui. Kai darbuotoja atvykusiesiems parodė tai liudijantį įstatymą, šeimininkai tiesiog susirinko naštą ir greitai išėjo dar burbteldami, kad „Nuaras“ verčia juos daryti nusikaltimą. Tai reiškia ne ką kitą, kaip tai, kad jie ketina rasti kitą būdą kaip numarinti vargšus gyvūnus. Su tokiu žmonių neatsakingumu gyvūnų globos tarnybos darbuotojams tenka susidurti kasdien.
Kėdainietės istorija ir eutanazijos klausimas
2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis apie kėdainietę, kuri atvežė rastą gyvūną į „Nuarą“ ir pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Moteris teigė, kad gyvūnų globėjai šunelį numarino jau po keliolikos minučių, prieš tai paėmę iš jos 70 litų.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Tačiau J.Gustaitienė paaiškino, kad moteris pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe, ir kad gyvūnas buvo numarintas dėl to, kad buvo labai senas, aklas, ligotas ir galimai sergantis pasiutlige. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas.
Be to, J.Gustaitienė sako, kad, jeigu būtų buvusi tik kritinė būklė, bet šuo jaunas, tai jis jokiu būdu nebūtų užmigdytas. Na, o kalbant apie kėdainietės pasipiktinimą dėl 70 Lt mokesčio reiktų pasakyti, kad tai yra normalu ir savaime suprantama. Juk gyvūnų globos organizacija negali visiems padėti nemokamai.
Kainuoja ir vaistai, reikalingi eutanazijai, ir gyvūnų palaikų utilizavimas. Galų gale, juk ir veterinarams reikia mokėti algas - jie irgi privalo turėti už ką pragyventi. „Nuaro“ kaltinimas pelno siekimu ir savų interesų tenkinimu yra nepagrįstas ir sukeltas stiprios emocinės reakcijos. Atvirkščiai, čia dirba kvalifikuoti, be galo mylintys gyvūnus ir atsidavę savo darbui žmonės.
Gyvūnų laikymo sąlygos
Interneto skaitytojai komentuoja, kad gyvūnai „Nuare“ gyvena žiauriomis sąlygomis. Tačiau gyvūnų prieglaudoje gyvūnai gauna subalansuotą maistą, turi savo dubenėlį su vandeniu ir yra prižiūrimi darbuotojų. Kai kurie žmonės, pasiėmę gyvūną iš „Nuaro“, stebisi, kaip gerai jie įmitę, kokie jie sveiki ir stiprūs.
Be to, nuoširdžiai atsidavę darbuotojai stengiasi ne tik pamaitinti ir suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams, bet ir skirti jiems dėmesio. Reikia tik džiaugtis užuot smerkus, kad žmonės turi tiek entuziazmo padėti likimo nuskriaustiems gyvūnams. Žinoma, būtų nuostabu, kad prie viso to prisidėtų ir kuo daugiau visuomenės narių.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Gyvūnų prieglauda pilna šunų ir kačių, laukiančių naujų šeimininkų.
Kauno savivaldybės iniciatyvos
Kauno savivaldybė inicijavo permainas gyvūnų gerovės srityje. Mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Savivaldybės struktūroje bus ieškoma kompetentingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį.
Savivaldybė siekia atsikratyti pasenusio požiūrio ir vadovautis tarptautine praktika, ieškoti pažangių pavyzdžių, kaip gyvūnų gerovės klausimai sprendžiami svetur.
Konkursas Klaipėdoje ir pažeidimai
Nuo šių metų rugpjūčio 2 dienos Klaipėdos regiono benamių gyvūnų surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugų teikimo konkursą laimėjo gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ,,Nuaras". Tačiau prieš keletą metų Klaipėdos savivaldybė atsisakė ,,Nuaro" paslaugų, kai patikrinę rado suvargusius, blogomis sąlygomis laikomus keturkojus.
Klaipėdiečiai ir kitų miestų gyventojai yra susirūpinę dėl benamių gyvūnų laikymo sąlygų tarnyboje ,,Nuaras", kurioje ne kartą užfiksuota grubių gyvūnų laikymo ir priežiūros pažeidimų, prieštaraujančių veterinarijos reikalavimams gyvūnų globėjams ir globos namams.
Parenkant gyvūnus laikymui grupėmis, turi būti atsižvelgiama į į gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus geriamojo vandens; lietaus vanduo, sniegas ar pan. negali būti naudojami gyvūnams girdyti. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais. Pašaro kiekis, sudėtis, forma turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Jeigu laikymo įrangos, kurioje laikomi gyvūnai, grindys nešilldomos, gyvūnų poilsio ir miegojimo vietoje turi būti patiesti gultai ar paklotai. Minimalus vienam šuniui skiriamas plotas yra 10 kvadratinių metrų.
Savivaldybės tyrimas Kaune
Kauno miesto savivaldybė sudarė komisiją, kuri tiria gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklą. Tyrimas pradėtas dėl daugybės klausimų, į kuriuos savivaldybė neturi atsakymų. Jeigu įtarimai pasitvirtins ir bus surasta rimtų pažeidimų, sutartys su „Nuaru“ gali būti nutrauktos.
Svarbiausia išsiaiškinti, ar „Nuaras“ vykdo savo įsipareigojimus ir ar savivaldybė gauna tą paslaugą, už kurią sumoka.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklą pradėjo tirti speciali Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija. „Pradėjus giliau domėtis paslaugomis, kurias savivaldybės užsakymu teikia „Nuaras“ ir su tais pačiais savininkais susijęs „Gyvūnų registravimo centras“, iškilo daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas neturime.
Atsakyti į šiuos klausimus mums padės šiandien pradėtas tyrimas. Jau dabar matosi, kad anksčiau nebuvo jokios kontrolės, kaip „Nuaras“ vykdo sutarties sąlygas ir kokios kokybės paslaugas teikia. Jeigu įtarimai pasitvirtins ir surasime rimtų pažeidimų, jie taps paskata nutraukti visas turimas sutartis.
„Svarbiausia bus išsiaiškinti, ar „Nuaras“ vykdo savo įsipareigojimus. Sudaryta komisija ištirs, ar mes gauname tą paslaugą, už kurią sumokame. Tiek gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, tiek ir „Gyvūnų registravimo centras“ yra įsikūrę tose pačiose patalpose, Šv. Gertrūdos g. 46.
Kauno miesto savivaldybė per 2013 ir 2014 metus „Nuarui“ ir „Gyvūnų registravimo centrui“ už paslaugas sumokėjo daugiau nei 135 tūkst. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ atlieka nugaišusių ar po eutanazijos bešeimininkių bepriežiūrių ir laukinių gyvūnų pristatymo į utilizavimo įmonę, gyvūnų paėmimo iš namų, gyvūnų karantinavimo, laikymo, eutanazijos ir kritusių, viešose vietose partrenktų gyvūnų (lavonų) surinkimo paslaugas.
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Gruodžio pradžioje įmonė „Nuaras” iš Kauno rajono gyventojos paėmė jos neprižiūrimus šunis. Tačiau vaizdo reportaže užfiksuota, kaip atlikdama paslaugą „Nuaro” atstovė gyvūnų gaudymo ir fiksavimo kilpą panaudojo ne tik šuniui pagauti.
Naudodamasi ta pačia kilpa „Nuaro” atstovė net kelis metrus nešė gyvūną ir įkėlė į transportavimo dėžę, taip sukeldama jam baimę, stresą ir kančią.
Tai jau antras užfiksuotas atvejis, kai pagal iškvietimą paslaugą atlikti atvykę „Nuaro” atstovai gyvūnų gaudymo priemonę naudoja grubiai pažeisdami jos paskirtį bei tarptautinę jos naudojimo praktiką. 2015 m.
„Su gaudymo ir fiksavimo kilpa yra griežtai draudžiama gyvūną nešti, kelti ar naudojant stiprią fizinę jėgą tempti, nes dėl smaugimo jausmo gyvūnui sukeliama ne tik baimė, bet ir fizinis skausmas, be to, gyvūnas gali uždusti.
Amerikos Humaniškosios Draugijos nurodo, kad ši priemonė skirta tik gyvūnams pagauti ir fiksuoti, užtikrinant kuo mažesnį skausmą ir stresą”, - sakė LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų iššūkiai
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie apsunkina jų darbą. Pagrindiniai iššūkiai apima:
- Finansavimo trūkumas: Daugelis gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų veikia su ribotu biudžetu, kuris nepakankamas tinkamai gyvūnų priežiūrai, medicininei pagalbai ir darbuotojų atlyginimams.
- Perpildymas: Daugelis prieglaudų yra perpildytos, todėl sunku užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams.
- Eutanazija: Eutanazija yra kontroversiška tema, tačiau ji dažnai yra būtina, kai prieglaudos yra perpildytos arba kai gyvūnai yra sunkiai sergantys ar sužaloti.
- Visuomenės nuomonė: Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos dažnai susiduria su neigiama visuomenės nuomone, ypač dėl eutanazijos ir gyvūnų laikymo sąlygų.
- Žiaurus elgesys su gyvūnais: Žiaurus elgesys su gyvūnais yra didelė problema, kuri reikalauja nuolatinio tarnybų dėmesio ir pastangų.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų perspektyvos
Nepaisant iššūkių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir turi didelį potencialą gerinti gyvūnų gerovę. Svarbiausios perspektyvos apima:
- Finansavimo didinimas: Svarbu didinti finansavimą gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms, kad jos galėtų tinkamai pasirūpinti gyvūnais ir užtikrinti jų gerovę.
- Bendradarbiavimas: Svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų, savivaldybių, veterinarijos gydytojų ir visuomenės.
- Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
- Įstatymų tobulinimas: Svarbu tobulinti įstatymus, kurie apsaugo gyvūnus nuo žiauraus elgesio ir užtikrina jų gerovę.
- Prevencija: Svarbu skirti daugiau dėmesio prevencijai, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose.
Jei radote sužeistą laukinį gyvūną, kreipkitės į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą adresu: Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj. Dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais ar jų kankinimo, partrenktų, užstrigusių ar gatvėje besiblaškančių laukinių gyvūnų, dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, naudojimo ar prekybos, bei jų laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba el. Nr. +370 37 322333, mob. : 065570058, el. p.
Dėl netinkamos priežiūros , veterinarinės pagalbos, žiauraus elgesio, prastų gyvenamųjų sąlygų ir pan. nelegalios gyvūnų veiklos kreiptis el. Nr. Bešeimininkių kačių kastravimo (PSP) programos ir Bešeimininkių ir bepriežiūrių kačių gaudymo, paėmimo iš gyventojų paslaugas teikia VšĮ. Nr. +370 37 42 60 53, el. p. Nr. +370 37 322333, mob. : 065570058, el. p.
Primename, kad gyvūnai augintiniai: katės, šunys, šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvūnų augintinių registro valdytoja - Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos - valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 2025 m.
Beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugą Klaipėdos miesto pietinei daliai (nuo Sausio 15-osios g. iki Rimkų g. imtinai) atlieka UAB „Nuaras“, mob. (8 46) 31 40 40 bei el. p. Beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugą Klaipėdos miesto šiaurinei daliai (nuo Sausio 15-osios g. iki Paribio g. imtinai, žemyninėje pajūrio dalyje bei Smiltynėje) atlieka VšĮ „Būk mano draugas“, visą parą budintis telefonas +37061436617, el. p.
Pasimetus gyvūnui ar sulaikius pasimetusį, priklydusį gyvūną pranešama gyvūno šeimininkui, jei nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, apie gyvūno sulaikymą reikia pranešti aukščiau pateiktais telefonais. Gyvūno savininkas, negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui ieškos naujo šeimininko.
Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112, taip pat teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.