Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko“ ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Seriale gvildenami įvairūs šios tragedijos aspektai, tačiau vienas iš jų yra tas, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui teko švelnesnė. Toks požiūris gerokai prasilenkia su šių dienų požiūriu į smurtautojus artimoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per dvidešimt metų įvyko ne tik šių nusikaltimų teisinio, bet ir vertybinio traktavimo pokyčių.
Kodėl kyla smurtas artimoje aplinkoje ir kokios yra jo pasekmės
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Smurtas artimoje aplinkoje yra plačiai paplitęs ir dažnai paveikia paauglius bei jaunus žmones, o rizikos veiksniai - mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė. Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų gali būti tiek smurto priežastis, tiek pasekmė, sudarančios užburtą ratą, iš kurio ištrūkti sunku. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek socialiniai, tiek psichologiniai veiksniai, skatinantys smurtinį elgesį arba įtakojantys jo pakartojimą. Taip pat lošimo priklausomybė gali būti destruktyvus veiksnys, įskaitant finansinius sunkumus ir smurtą artimoje aplinkoje.
Teisinės ir institucijų reformas Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, palikdamas buitinius konfliktus spręsti pačiai šeimai. Tačiau situacija pasikeitė 2011 metais, kai gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje pripažintas visuomeninę reikšmę turinčiu veiksmu, reikalaujančiu greito valstybės įsikišimo ir pagalbos teikimo aukoms. Tai lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pokyčius. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, kai jis padaromas artimoje aplinkoje.
Tačiau vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje, reikia atkreipti dėmesį: baudžiamajame kodekse kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Neseniai, kelių metų laikotarpiu, į statymų leidybą įtrauktas ir persekiojimas - tai pavojinga veika, kuri gali būti pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui ir sutrikdyti aukos privatų gyvenimą. Be to, įstatymų leidėjas įtraukė persekiojimą kaip dalį psichologinio smurto, pabrėžiant jo rimtų pasekmių reikšmę.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė šeimos samprata nėra tik santuokos instituto apibrėžimas. Nurodyta, kad šeima gali būti grindžiama emociniu prieraišumu, tarpusavio supratimu, atsakomybe ir savanorišku prisiėmimu teisių ir pareigų. 2020 m. priimtų Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimų tikslas - pripažinti nukentėjusiuosius ne tik įrankiais ieškant tyrimo, bet kaip proceso dalyvius su individualiais poreikiais. Buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat specialieji apsaugos poreikiai. Esminis teisės aktų pokytis - Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo atnaujinimas, kuriuo įtvirtintas prevencinis apsaugos nuo smurto orderis.
Specialieji apsaugos poreikiai ir prevencijos priemonės
Naujoje įstatymo redakcijoje detaliai apibrėžtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris 15 dienų laikotarpiui skiriamas, kai nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnas priima sprendimą skirti orderį per 12 valandų nuo pranešimo gavimo. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) turi būti susisiekęs su aukomis ir pasiūlęs pagalbą. Taip pat reglamentuojamas teismo procesas dėl orderio tvirtinimo ar panaikinimo, skundų nagrinėjimo ir išlaidų atlyginimo.
Šiuo metu Lietuva dalyvauja tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose: yra Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas įtrauktas į tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl moterų teisių apsaugos ir kovos su diskriminacija. Lietuva yra pasirašiusi gaires dėl seksualinės ir psichologinės pagalbos aukoms, taip pat užtikrina nemokamą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, įskaitant psichologinę pagalbą ir laikinojo apgyvendinimo paslaugas. Regioniniu lygiu Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Europos Taryba ir laikosi EEB/ES direktyvų, užtikrinančių teisių apsaugą ir teisingumą.
Prevencijos ir švietimo reikšmė
Nors teisinis reguliavimas gerėja, smurto artimoje aplinkoje mastas nemažėja. Todėl būtina investuoti į visuomenės švietimą apie tai, kas yra priimtina elgsena ir kokie yra žalingi socialiniai modeliai. Viešųjų ir tarptautinių programų lėšos turi būti skiriamos prevencijai, emociniam intelektui ugdyti ir konfliktų sprendimo gebėjimams tobulinti. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų, todėl reikia holistinių gydymo modelių, kurie apima psichologinę terapiją, socialinę paramą ir medicininį gydymą. Tyrimai rodo, kad nukentėjusieji dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, o priklausomybės gali būti tiek smurto priežastis, tiek pasekmė.
Situacijos Lietuvoje įtaka individualiems žmonėms
Smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kurį - amžių, lytį, rasę ar ekonominį statusą. Dažnai aukos bijo kreiptis pagalbos dėl baimės, stigmos ar gėdos. Tačiau svarbu užtikrinti anonimiškumą ir prieigą prie pagalbos, įskaitant nemokamą psichologinę pagalbą, specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir laikinojo apgyvendinimo paslaugas. Nacionalinės programos ir savivaldybių įsipareigojimai užtikrina pagalbą aukoms ir jų šeimoms, taip pat skatina prevencinius veiksmus ir tikslinę pagalbą tiems, kurie patyrus smurtą.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Svarbiausi praktiniai punktai: ką daryti nukentėjus
- Rasti saugią vietą ir įsinešti tik būtiniausius daiktus, kartu su dokumentais, pinigais ir rakteliais.
- Kviesti pagalbą - skambinti 112 ir kreiptis į policiją; policija gali uždrausti smurtavusiajam prieiti prie nukentėjusiojo.
- Išsaugoti įkalčius, jei įmanoma - nesiprausti ar nelaužyti įkalčių, laikyti daiktus popieriniame maišelyje.
- Kreiptis į gydytojus ir psichologinę pagalbą; imtis veiksmų dėl emocinio sveikatos palaikymo.
- Pasinaudoti specializuotos kompleksinės pagalbos centru pagalba ir įsitraukti į teisėtvarkos procesus, kai reikia.
Įvertinimas ir ateities kryptys
Smurtas artimoje aplinkoje išlieka sudėtinga socialinė problema, kuri gali būti susijusi su priklausomybėmis ir ekonominiais sunkumais. Reikia tolesnio visuomenės švietimo, konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymo ir emocinio intelekto vystymo. Taip pat būtina toliau plėtoti teisinį reguliavimą ir užtikrinti, kad nukentėjusieji būtų laikomi partneriais proceso dalyviais, o specializuotos pagalbos teikimas būtų prieinamas ir efektyvus visoje šalyje.
Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: pokyčiai ir rezultatai
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą