Vaiko teisių apsaugos politika Lietuvoje yra svarbi socialinės politikos sritis. Socialinė politika yra svarbi mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinio vystymosi situaciją vaiko teisių apsaugos sistemoje Lietuvoje, įvertinsime valstybės vykdomą socialinę politiką šioje srityje, palyginsime pokyčius per pastaruosius penkis metus ir suformuluosime išvadas.
Poreikis gerinti paslaugas vaikų teisių apsaugos politikoje
Poreikis gerinti paslaugas vaikų teisių apsaugos politikoje yra didelis. Nors atrodo, kad vaikų teisių specialistai greitai reaguoja į vaikus, kurie patiria socialinę riziką šeimose, tačiau ne visuose Lietuvos kampeliuose galima tai pastebėti.
Prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas
Siekiant pagerinti tokių šeimų gyvenimą buvo sudarytos prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, vaikui ir šeimai užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną. Už šią paslaugą atsako savivaldybė, kuri yra atsakinga už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ar kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis.
Organizuodamos ir teikdamos prevencinę pagalbą, savivaldybių institucijos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Taip pat siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose yra vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kiekvienais metais įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje.
Savivaldybės administracija pasitelkdama nevyriausybines organizacijas ir savanorius, organizuoja renginius įtraukiančius šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užtikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas. Taipogi, savivaldybės prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius. Savivaldybės steigia ir remia vaikų dienos centrus, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms, kurios susiduria su krizėmis dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialiniai darbuotojas siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.
Šeimos konsultavimas ankstyvosios intervencijos vizito metu
Pokyčiai per pastaruosius penkis metus
Lietuvos savivaldybių asociacija įgyvendina LR Vidaus reikalų ministerijos administruojamą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, kuris vykdomas pagal 2009 - 2014 m. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. kovo 13 d. - 2017 m. Birželio 21 d.
Projekto tikslas - išsaugoti rizikos vaikus šeimose ir bendruomenėse bei išvengti institucionalizacijos. Projektas orientuotas į praktinio darbo su vaikais ir šeimomis tobulinimą savivaldybių lygmenyje. Projekto metu parengtas Ankstyvosios intervencijos modelis bei kitos darbo su vaikais ir šeima priemonės sudarys galimybę vaiko gerovės srities specialistams Lietuvos savivaldybėse laiku ir veiksmingai organizuoti ir teikti pagalbą vaikams ir jų šeimoms, o tai prisidės prie esamos rizikos mažinimo socialinės rizikos šeimose. Įgytos žinios, kitų šalių patirtis šios srities specialistams suteiks naujų idėjų ir kompetencijų, sustiprins valstybinių institucijų ir savivaldybių specialistų bendradarbiavimą rengiant veiksmingas socialines programas.
Vizitai į Norvegiją ir Estiją
Posėdyje buvo dalijamasi įspūdžiais, patirtais per vizitus Norvegijoje ir Estijoje. Posėdyje dalyvavo LSA direktorė Roma Žakaitienė, projekto partnerių, paslaugų teikėjų atstovai bei kiti stebėtojai. Projekto ekspertė Odeta Intė pasidalijo įspūdžiais, kaip užtikrinama vaiko gerovė Estijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas pagalbai emocinio sutrikimo elgesio vaikams ir jų tėvams. Vienas ryškiausių jos pastebėjimų - estai orientuojasi ne tiek į statistiką, kiek į darbo su vaikais turinį. Pranešėjos teigimu, estai, kaip ir Lietuva, imasi globos institucijų pertvarkos. Yra pasirengę didelį sąrašą įtėvių.
Vaiko gerovės funkcijos yra decentralizuotos. Centralizuojamos tik tos funkcijos, kurių vietos valdžia dėl objektyvių priežasčių nepajėgi atlikti. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą norima centralizuoti. Kaip pažymėjo O. Intė, estai nemato problemos ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos ne darbo metu. Pernai tokie atvejai buvo tik penki. Ekspertė pažymėjo, kad estai itin daug dėmesio skiria vaikų ir tėvų psichologinėms problemoms. Vizito metu lietuviams buvo pristatyta nemažai darbo su vaikais ir šeimomis programų, kurios įsigytos pasinaudojant ES lėšomis. Prieš tai programos buvo išbandomos ir įsigyjamos tik tos, kurios pasiteisino. Tokia praktika galėtų būti taikoma ir Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Posėdyje dalyvavęs projekto Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos vyr. Vilniaus sporto centro direktorius Marius Jukonis dalijosi pastebėjimais, parsivežtais iš Norvegijos. Jis domėjosi sporto svarba vaikų ugdymo procese. Norvegijoje, kitaip nei Lietuvoje, sportui skiriama labai daug dėmesio. Skiriasi ir sporto veiklos tikslai bei sporto organizavimo modelis. Norvegijoje sporto veiklos paskirtis - paskatinti žmones judėti, Lietuvoje - daugiau orientuojamasi į siekimą rezultato. Todėl Lietuvoje dėl bazių trūkumo, ypač dideliuose miestuose, į sporto veiklą įtraukti siekti rezultato neperspektyvius vaikus ir paauglius beveik nėra galimybių. Organizuojant sporto renginius Norvegijoje talkina savanoriai ir apie 85 proc. žmonių, kurie užsiima sporto veikla su vaikais iki 15 metų, yra savanoriai. Lietuvoje savanorystė tik skinasi kelią, todėl šioje srityje turime ko pasimokyti iš kitų.
„Osle veikia įstaigos, kurios vaikus priima visą parą. Jei vaikas susipyko su tėvais ar draugais, čia jis gali ateiti, nusiraminti“, - įspūdžiais dalijos M. Jukonis. Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinio įgyvendinimo metodus rengiančios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas projekto ekspertas Paulius Godvadas pristatė kuriamą lietuvišką ankstyvosios intervencijos modelį. Prieš jį rengiant buvo išstudijuoti Norvegijos, Estijos, kitų šalių modeliai ir teisės aktai. Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvoje keičiami įstatymai šiek tiek apsunkina modelio kūrimą. Projekto vadovė, LSA patarėja Audronė Vareikytė akcentavo, kad šis projektas orientuotas į praktinę savivaldybių veiklą, dirbant su vaikais ir šeimomis, ir Norvegijos Karalystėje šioje srityje taikomos gerosios patirties adaptavimą Lietuvos savivaldybėse.
Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, kad Ankstyvosios intervencijos modelio ir jo praktinio įgyvendinimo schemų rengėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti ne tiek teorinei medžiagai, kiek praktiniams dalykams, kurie gali būti pritaikomi savivaldybių darbe.
Birželio 28 d. Vilniuje vyko LR Vidaus reikalų ministerijos administruojamo, Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ seminaras. Lietuvos užmojai iš esmės pakeisti pagalbos vaikui ir šeimai sistemą kelia daug diskusijų: vieni abejoja, kad tik per visas reformas nebūtų sugriauta tai, kas yra, ir vietoj to nieko geresnio nepasiūlyta, kitiems - netikėjimą, kad kažką apskritai galima pakeisti, treti, kaip teigia LSA patarėja Audronė Vareikytė, su viltimi laukia šiuo metu vykdomo projekto rezultato, kai bus sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis. Tačiau, kaip teigia seminare dalyvavusi psichologė Aurelija Lingienė, kiekvienas pokytis sulaukia pasipriešinimo. Tad LSA vykdomas projektas, jos manymu, yra veiksminga priemonė paskatinti pokyčius.
„Dirbant su vaikais socialinėje srityje yra parengtos ir praktiškai išbandytos visos programos ir metodai, tad šio projekto siekiamybė - pasiimti geriausią, ką pasaulis yra sukūręs, ir tai pritaikyti Lietuvoje, - mintimis dalijasi projekto partnerio organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Šis projektas sudarė galimybę vaikais besirūpinančių organizacijų, savivaldybių atstovams nuvykus į Norvegiją ir Estiją pasižiūrėti, kaip ten veikia pagalbos vaikui sistemos. Tose šalyse kai kurie dalykai yra akivaizdžiai pažengę į priekį, ir prevencija tiek pačiam vaikui, tiek ir jo šeimai veikia kur kas geriau negu pas mus.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Seminare apie Estijos ankstyvosios intervencijos modelį, jo įgyvendinimo patirtį kalbėjo projekto ekspertė Odeta Intė. Norvegijos ankstyvosios intervencijos modelį ir jo įgyvendinimo patirtį apžvelgė Vilniaus miesto sporto centro vadovas Marius Jukonis ir Vaikų dienos centro GALI vadovė Greta Kasparavičiūtė. Apie tai, ką iš Estijos ir Norvegijos patirties gali panaudoti Lietuva vaiko globos sistemos pertvarkos procese, mintimis dalijosi „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Kristina Stepanova.
Rugsėjo 11 d. Seminare dalyvavo savivaldybių atstovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pabedinskienė kalbėjo apie bendradarbiavimo svarbą vaiko gerovei. Tuo tikslu, kaip pabrėžė ministerijos atstovė, būtina keisti dirbančių su vaikais ir šeima specialistų požiūrį. Visos veiklos centre turi būti vaikas. Užtikrinant vaiko gerovę, kaip pabrėžė R. Pabedinskienė, būtinas švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos ir sveikatos apsaugos sistemų glaudus bendradarbiavimas. VšĮ „Pactum“ atstovė Odeta Intė dalijosi patirtimi ir žiniomis, parsivežtomis iš Estijos. Žiburio fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova aptarinėjo, ko trūksta sėkmingai vaiko apsaugai. Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Spalio 25 d.
Šis projektas vykdomas pagal 2009-2014 m. Kaip pabrėžė projekto vadovė, LSA patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė, šio projekto tikslas - suteikti vaikams ir jų šeimoms veiksmingą pagalbą ankstyvojoje problemų pasireiškimo stadijoje, išsaugant vaikus šeimose ir jų neapgyvendinant globos namuose.
Baigiamosios konferencijos „Pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: ankstyvoji intervencija ir S.M.A.R.T tėvystė“ atidaryme kalbėjo, Norvegijos Karalystės laikinoji reikalų patikėtinė Anne Sofie Bjelland, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. Direktorė pasidžiaugė, kad, nepaisant labai trumpų terminų, projektą pavyko sėkmingai įgyvendinti, atkreiptas dėmesys į ankstyvąją intervenciją, sukurtas modelis, leidžiantis išsiaiškinti rizikas. Kokias pasekmes sukelia vaikystėje patirtas smurtas kalbėjo Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorė Daiva Žeimytė. Kas daroma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje formuojant vaiko gerovės politiką pristatė ministro patarėja Kristina Paulikė. Projekto rezultatus ir naudą savivaldybėms pristatė LSA patarėja socialiniais klausimais, projekto vadovė A. Vareikytė.
„Ankstyvoji intervencija - tai veiksmingos pagalbos suteikimas vaikui ir jo šeimai ankstyvoje problemos pasireiškimo stadijoje. Džiaugiuosi, kad vaiko gerovės specialistai turėjo galimybę susipažinti su Norvegijos ir Estijos šios srities gerąja patirtimi, įgyti naujų žinių, kas būtina pertvarkant ir tobulinant mūsų šalies vaiko gerovės sistemą“, - pabrėžė projekto vadovė. Įgyvendinant projektą parengtas Ankstyvosios intervencijos modelis ir jo praktinio įgyvendinimo savivaldybėse schemos, apmokyta 10 Lietuvos ekspertų-instruktorių, surengti mokymai 466 vaiko gerovės srities specialistams, dirbantiems įvairiose žinybose.
„Viena svarbiausių baigiamo įgyvendinti projekto verčių - socialinėje politikoje nubrėžta nauja darbo kryptis - ankstyvoji intervencija, kai vertinama rizika vaiko gerovei, o ją identifikavus, bendradarbiaujant įvairių žinybų specialistams, vaikui ir šeimai laiku suteikiama veiksminga pagalba, - pažymėjo A. Vareikytė. - Kitas labai reikšmingas dalykas - išryškintas svarbus socialinės veiklos metodas - socialinis darbas dirbamas ne žmonėms, o su žmonėmis.“
Vadovės teigimu, įgyvendinant projektą surengti vizitai ir mokymai turi įtakos formuojant naują specialistų požiūrį į pagalbą vaikui ir šeimai - nuo įprasto šeimos sąlygų vertinimo pereinama prie rizikų ir sisteminio šeimos socialinės psichologinės situacijos analizavimo. Į pagalbos vaikui procesą aktyviai įtraukiama šeima. Specialistai profesinę veiklą vis labiau nukreipia į šeimos stipriųjų pusių išsiaiškinimą ir jų panaudojimą reikalingiems pokyčiams. Susiformavo nuostata, kad svarbu ne tik procesas, bet ir veiklos rezultatas.
Konferencijoje apie Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinį taikymą savivaldoje, kalbėjo jo rengėja - UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ - vyr. konsultantė Jūratė Griciūtė. Su ankstyvosios intervencijos stebėsenos savivaldybėse metodika supažindino VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, konsultantas Paulius Godvadas. Patirtimi užtikrinant sėkmingą pagalbos vaikui sistemos veikimą dalijosi Norvegijos vaiko raidos centro vyriausiosios patarėjos Anette Arnesen Grønlie ir Maria Begoña Gomez. Estijos socialinio draudimo valdybos vaiko teisių apsaugos departamento patarėja Kadi Lauri kalbėjo apie pagalbos vaikui sistemos kūrimą Estijoje.
„Tikimės, kad šis projektas ir jo rezultatai bus panaudojami mūsų šalyje, vykdant visoms savivaldybėms aktualią vaiko teisių apsaugos pertvarką“, - sako projekto vadovė A. Vareikytė.
tags: #socialinio #vystymosi #situacija #vaiko #teisiu #apsaugos