Smurtas artimoje aplinkoje ir seksualinis smurtas prieš vaikus išlieka opia visuomenės problema Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgiamos smurto statistikos tendencijos, įskaitant smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, taip pat nagrinėjamos smurto formos, aukų ir smurtautojų charakteristikos, prevencinės priemonės ir pagalbos galimybės.
Smurtas Artimoje Aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje - skaudi visuomenės problema. Marijampolės apylinkės teisme 2023 metais iš viso buvo išnagrinėta 1 031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas.
Smurto Formos Artimoje Aplinkoje
- Psichologinis smurtas: sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. Smurtautojai linkę manipuliuoti aukų jausmais, versti jausti kaltę, atsiprašinėti dėl įtemptų santykių.
- Seksualinis smurtas: bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus.
- Fizinis smurtas: tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti.
- Finansinis (ekonominis) smurtas: partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais, dirbti. Smurtautojas siekia neleisti aukai naudotis šeimos pinigais, be pagrindo kontroliuoja ir riboja išlaidas.
Smurtautojų ir Aukų Profiliai
Paprastai manoma, kad smurtautojas - tai asocialus, turintis aibę priklausomybių asmuo. Tikrovėje smurtautojas yra gerokai spalvingesnis ir sunkiau atpažįstamas. Asmenys, kurie smurtauja artimoje aplinkoje, nebūna agresyvūs visą laiką. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kaltinamieji paprastai linkę menkinti nukentėjusį asmenį, nepaisyti jo interesų, bando įrodyti, kad pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį.
Atsakomybė už Smurtą
Už smurtą artimoje aplinkoje numatyta baudžiamoji atsakomybė reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje. Teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skiriama bausmė. Asmenį pripažinus kaltu jam gali būti skiriami viešieji darbai, kuriuos teks atidirbti visuomenės labui. Taip pat kaltinamasis gali būti nubaustas laisvės apribojimo bausme. Tokiu atveju asmeniui skiriami atitinkami įpareigojimai, kurių jis turi laikytis.
Pagalba Smurto Aukoms
Svarbiausia netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Kai baudžiamoji byla pasiekia teismą, teisminis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, ar nepripažino savo kaltės. Noriu priminti, kad teisme nepilnamečių liudytojų apklausose visuomet dalyvauja psichologas, vaiko teisių apsaugos specialistas, neretai ir nepilnamečio ar mažamečio nukentėjusiojo advokatas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas leis visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, t.y. suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų pagalbos ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas. Nuo liepos 1 dienos pradeda veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, efektyvinama pagalba smurto artimoje aplinkoje patiriančiam ar patyrusiam asmeniui.
Statistiniai duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje:
| Metai | Pranešimų skaičius | Pagalbą gavusių asmenų skaičius | ||
|---|---|---|---|---|
| Moterų | Vyrų | Vaikų | ||
| 2021 | Beveik 56 tūkst. | 11,7 tūkst. | 9,4 tūkst. | 86 |
| 2022 | Daugiau kaip 56 tūkst. | Daugiau kaip 13,6 tūkst. | Beveik 10,8 tūkst. | 119 |
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Seksualinis Smurtas Prieš Vaikus
Seksualinį smurtą galimai patiria vienas iš penkių vaikų, o praėjusiais metais registruoti 247 tokie nusikaltimai, nukentėjo 236 vaikai. „Vaikų aukų skaičius yra 236. Tai yra pakankamai didelis skaičius“, - tvirtino A. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad pranešimų skaičius apie galimai vaikų patiriamą smurtą nuolat auga. Tačiau, I. „Žmonės pasitiki, praneša (…).
Pasak I. Skuodienės, viena dažniausiai naudojamų smurto prieš vaikus rūšių - fizinis smurtas ir fizinės bausmės. Kalbėdama apie galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, I. Skuodienė sakė, kad 2020 metais tokių atvejų buvo 185, 2021 metais - 239, 2022 metais - 300.
Pavyzdžiui, tarnyba yra gavusi ne vieną pranešimą, kai galimai patiriamą seksualinį smurtą mokytojas atpažįsta iš vaiko piešinių ar seksualizuoto elgesio, pasakojo I. „Daugiausiai seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, bet, ką sako specialistai, psichologai, nebūtinai tie skaičiai taip ženkliai skiriasi, nes berniukai pasisakyti, įvardinti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę (…). Mergaitės ir kalba apie šį elgesį, jį atskleidžia lengviau“, - kalbėjo I.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kaip atkreipė dėmesį tarnybos vadovė, dažniausiai vaikas pažįsta prieš jį seksualiai smurtaujantį žmogų, neretai juos gali sieti giminystės ar artimi ryšiai. Anot I. Kalbėdama apie iššūkius šioje srityje, I. Šiuo metu nėra besispecializuojančių advokatų, dirbančių būtent nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų atžvilgiu - nusikaltimai būna latentiniai, vaikai gali būti labai mažo amžiaus ir patys negalėti identifikuoti patiriamo išnaudojimo, aiškino I. „Turime kalbėti apie specialistų rengimo programas, kad galų gale prieitume prie vaikelio“, - ragino K.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pridūrė, kad, Europos Tarybos teigimu, maždaug vienas iš penkių vaikų patiria seksualinę prievartą. E. „Kita tema - ką daryti žmogui, kuris jaučia tokį polinkį, potraukį, nėra už tai teistas? Turi būti įvairių intervencinių prevencinių programų“, - pažymėjo E. Anot K. „Šiandien matyčiau du degančius momentus, neužkamšomas skyles. Viena jų - advokatų atstovavimas. K. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Visuomenės Nuomonė Apie Smurtą Prieš Moteris
Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę. 2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje. Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę.
Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų. Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas.
Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis.
2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams.
Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus.
Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama.
Patyčios Mokykloje
Patyčios mokykloje išlieka opi problema Lietuvoje, turinti didelį poveikį vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo, HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimo duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis - 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių.
HBSC 2022 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) mūsų šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja. Iš viso net 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių patiria patyčias internetinėje erdvėje.
Pasak Seimo nario, įstatymo projektą paskatino grėsminga patyčių ir smurto padėties Lietuvos mokyklose statistika. Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis kartu su frakcijos kolegomis įregistravo naują Švietimo įstatymo projektą, kuriuo sieks užtikrinti stipresnę patyčių ir smurto prevenciją mokyklose - nuolatinę stebėseną ir atitinkamų programų įgyvendinimą.
Patyčių Priežastys ir Pasekmės
Dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti „Vaikų linijos“ psichologė dr. J. S. teigia: „Patyčios yra kompleksinis reiškinys, kuris atsiranda veikiamas labai įvairių priežasčių: individualių asmens savybių, grupėje egzistuojančių normų, visuomenės vertybių ir požiūrio į vaikų tarpusavio elgesį.
Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad skriaudėjais tampa vaikai, norintys dominuoti, o skriaudžiamais - jautresni, į agresyvų elgesį nemėgstantys atsakyti agresija, vaikai. Tačiau itin svarbi patyčių priežastis yra per menkas visuomenės reagavimas į žeminantį elgesį. Ji atkreipia dėmesį, kad brendimo laikotarpiu išauga bendraamžių įtaka, o suaugusiųjų vaidmuo tampa nebe toks svarbus.
„Paauglystėje stiprėja noras pritapti, susirasti draugų grupę. Dėl to visi dalykai, vykstantys tarp bendraamžių, tampa labai svarbūs. Šiuo laikotarpiu paaugliai lyginasi tarpusavyje, nori ne tik išsiskirti, bet ir būti panašūs. Paauglystėje auga poreikis atsiskirti nuo suaugusiųjų, kurie mato vis mažesnę savo vaikų kasdienybės dalį.
„Mokykloje patiriamos patyčios ar (ir) smurtas yra tiesiogiai susijusios su prastesniu savo gebėjimų vertinimu, žemesne saviverte, daro įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Prasidėjusios mokykloje patyčios dažnu atveju ten nesustoja - persikelia ir į kitas visuomeninio gyvenimo sritis, kuria žalingus tarpusavio santykius, daro neigiamą įtaką asmenybės formavimuisi. Tai ne tik mokyklos bendruomenės, o visos valstybės problema, tad ir žiūrėti į ją turime rimtai ir valstybės mastu“, - sako K.
Suaugusiųjų Vaidmuo ir Pagalba
„Tyrimai atskleidžia, kad mokykla vis dar yra pagrindinė erdvė, kur vyksta patyčios. Iš darbo „Vaikų linijoje“ patirties galiu pasakyti, kad vaikai nepasikliauja suaugusiųjų parama. Kartu su vaiku ieškodami būdų spręsti patyčias neretai siūlome kreiptis į suaugusiuosius, tačiau dažnas vaikų argumentas į tai būna: „O kuo suaugęs gali padėti?“, „O ką jis gali padaryti, kad tos patyčios liautųsi?“.
„Kuo efektyviau suaugusieji mokyklose reaguoja ir stabdo patyčias, tuo yra didesnė tikimybė, kad patyčių mastas toje mokykloje mažės. „Kartais užtenka tik pažiūrėti į vaikus ir aiškiai parodyti, kad jų elgesys yra matomas, kitose situacijose yra labai svarbu, kad suaugęs asmuo prieitų ir labai aiškiai sustabdytų žeminantį elgesį. Antras labai svarbus žingsnis - informaciją perduoti atsakingiems mokyklos darbuotojams, kurie toliau aiškinsis, kas įvyko, ir suteiks reikalingą pagalbą.
Vaikų linijos savanoriai konsultantai pastebi, kad vis dar daug vaikų, kurie žeminantį elgesį patiria iš bendraamžių, suaugusiųjų, o kartais net ir artimiausių žmonių, kurie neretai nesupranta, kad jų elgesys žeidžia. Tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (85 proc.) patyčias patyrė iš bendraamžių moksleivių, beveik pusė (40 proc.) - iš vyresnių moksleivių, o 15 proc. Dažnai mokytojai susiduria su situacijomis, kuriose jie nežino, kaip elgtis arba nesupranta, kad jų pasakytas žodis gali skaudinti vaikus.
„Kai vaikai supranta, kad suaugęs yra bejėgis padėti, jie irgi pasijunta bejėgiai. Dažnai suaugusieji nežino, kaip padėti, tad sako: „na, bet aš nieko negaliu padėti“ arba „bet aš su tuo vaiku jau kalbėjau, ką padarysi, jis toks yra, jis taip elgiasi“. Vis dėlto suaugusieji mokykloje turi didesnę galią ir turėtų atrasti prasmę net ir mažuose, pasikartojančiuose veiksmuose. Dažna suaugusiųjų klaida - nustojama veikti, nematant prasmės. Bet kalbant apie patyčias yra tam tikri žingsniai, arba reagavimo būdai, kuriuos būtina nuosekliai kartoti tol, kol vaikas supranta, kad čia yra riba, kurios jis negali peržengti“, - sako J. S.
Iniciatyvos ir Prevencinės Programos
Siekiant stabdyti patyčias Lietuvos mokyklose, prekės ženklas „Head&Shoulders” rugpjūčio 15 - rugsėjo 18 dienomis vykdo paramos kampaniją „Suremkime pečius“. Jos metu už kiekvieną nupirktą H&S produktą „Vaikų linijai“ bus skiriama 0,36 Eur suma.
Vaikų linija mokyklose ne vienus metus įgyvendina prevencinę patyčių programą, tačiau J. S. teigia: „Prevencinės patyčių programos reikalauja nuolatinio dėmesio, visos mokyklos bendruomenės įsitraukimo, o tai mokyklų darbuotojams kelia papildomų iššūkių.
Praėjusiais metais „Head & Shoulder“ vykdytos paramos kampanijos „Suremkime pečius“ metu Vaikų linijos mokymuose dalyvavo per 430 mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų. J. S. pasidalijo mokymų įspūdžiais: „Šie mokymai nebuvo tik teoriniai. Kas yra patyčios, daugelis jau žino, ir kalbėti tik apie tai tikrai nėra poreikio. Mokymuose dalyvavę mokytojai džiaugėsi galimybe susėsti kartu ir peržiūrėti konkrečius atvejus, pasidalyti savo patirtimi, pamatyti, kad tas pačias situacijas, netinkamo elgesio modelius mokytojai įvertina ir reaguoja skirtingai ir pasimokyti vieniems iš kitų“.
Siekiant užkirsti kelią patyčioms prekės ženklas „Head&Shoulders” antrus metus iš eilės vykdo socialinę kampaniją „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose bus vykdomi reagavimo į patyčias mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų darbuotojams.
Įstatymo pataisos numato pareigą mokykloms vykdyti anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. „Šiuo metu mūsų mokyklos gali pačios pasirinkti: tirti patyčių paplitimą savo bendruomenėje ar ne. Tokia praktika leidžia tam tikrose mokyklose ignoruoti problemą - dažniausiai būtent ten, kur patyčių mastas didžiausias“, - teigia įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo narys K. Adomaitis.
Įstatymo projekte numatyta, kad patyčių prevencijos priemones, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, turėtų inicijuoti mokyklos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybė. Taip siekiama išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo - apklausų duomenys apie patyčių rezultatus neturėtų būti skelbiami viešai, tačiau tvarkomi ir analizuojami savivaldybėse ar privačių mokyklų steigėjų.
Mokyklų Iššūkiai Sprendžiant Patyčių Problemą
Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai.
„Pravedus mokymus galima įžvelgti panašius iššūkius, su kuriais mokyklos susiduria, spręsdamos patyčių problemą. Pirma, pastebėjome, kad ugdymo įstaigoms trūksta paramos, patyčių prevencijos ir intervencijos planą paverčiant „gyvu“ ir veikiančiu dokumentu. Tokią paramos funkciją atlieka ir Vaikų linijos vedami mokymai, kuomet su mokyklos darbuotojais per konkrečių atvejų analizę peržiūrime mokykloje naudojamas reagavimo į patyčias praktikas ir diskutuojame, kaip padaryti, kad jos veiktų sklandžiau“, - sako J. S. Jasiulionė.
Kitas iššūkis - mokyklos nuolat susiduria su naujovėmis. Pasak psichologės, pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės.
„Pastebėjome, kad daugumai mokyklų nėra lengva išlaikyti nuoseklų dėmesį patyčių problemai, ko labai reikia, siekiant, kad žeminančio elgesio ir patyčių mastas mokyklose mažėtų“, - sako psichologė.
Pasak Vaikų linijos psichologės, norint spręsti patyčių problemą yra būtinas nuolatinis suaugusiųjų rūpestis ir nuoseklus darbas.
„Tikriausia galima būtų sakyti, kad programos sėkmė yra tuomet, kai patyčių prevencinės veiklos, pastebėtų patyčių stabdymas, patyčių atvejų registravimas ir pagalba į jas įsitraukusiems vaikams tampa integralia kasdienybės mokykloje dalimi. Tad labai svarbu, kad net ir mokyklos, jau diegusios patyčių problemai skirtą prevencinę programą, periodiškai atnaujintų savo darbuotojų žinias, kartu su visa komanda peržiūrėtų vykstančius reagavimo į patyčias procesus ir vėl „susistyguotų“ šį svarbų darbą“, - sako J. S. Jasiulionė.
Mokymų Nauda ir Ateities Perspektyvos
Patyčių prevencijos kampanijos „Suremkime pečius“ metu surinktos lėšos leis įvykdyti 20 reagavimo į patyčias mokymų skirtingose Lietuvos mokyklose ir apmokyti daugiau nei 400 mokytojų bei ugdymo įstaigų darbuotojų. Pirmieji tokie mokymai jau įvyko Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos pedagogams.
„Patyčių stabdymas ir tinkamas reagavimas į žeminantį elgesį mums yra labai svarbus. Šį siekį įvardinčiau kaip vieną iš sudedamųjų mokyklos gyvenimo dalių. Tai nuolatinis, ilgalaikis darbas. Mūsų įsitikinimu, vaiko emocinė savijauta lemia ir jo mokymosi rezultatus. Mokyklos bendruomenė, pastebėjus patyčias, stengiasi reaguoti „čia ir dabar“, todėl galimybė dalyvauti Vaikų linijos mokymuose mums yra labai naudinga ir svarbi.
Kalbant apie ateities perspektyvas Vaikų linijos atstovė tikisi, kad ilgainiui patyčių rodikliai keisis teigiama linkme, tačiau kol kas tokio pokyčio nemato.
„Tikrai norėtųsi, kad patyčių tarp vaikų mastas mažėtų - Vaikų linija jau daugiau nei 20 metų stebi ir gilinasi į patyčių reiškinį ir liūdna konstatuoti, kad per tuos metus patyčių mastas beveik nesumažėjo. Tam, kad jis mažėtų, svarbus nuoseklus visų indėlis - ir valstybės institucijų, ir ugdymo įstaigų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir verslo įmonių. Ir nors šiuo metu vis dar trūkta nuoseklaus, visą visuomenę apimančio, darbo su patyčių problema, kartu tikiu, kad ir maži žingsniai atskirose mokyklų bendruomenėse daro pokytį konkrečių vaikų gyvenimuose“, - teigia J. S. Jasiulionė.
HBSC Tyrimo Rezultatai ir Rekomendacijos
Šių metų balandžio 23 d. prof. dr. Kastytis Šmigelskas pristatė HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimą. Konferencijoje pristatyti 2022 m. HBSC tyrimo rezultatai, atskleidę, kad vidutiniškai 14 proc. 11-15 metų amžiaus mokinių tyčiojasi iš kitų, o 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį.