Polekėlės globos namai - tai vieta, kurioje jau du dešimtmečius prieglobstį randa suaugę žmonės su negalia bei vieniši pensininkai, dėl senyvo amžiaus ir fizinės negalios nepajėgūs pasirūpinti savimi. Ši įstaiga, įsikūrusi Radviliškio rajone, tapo tikra užuovėja likimo nuskriaustiems žmonėms, kuriems reikia ne tik pastogės, bet ir nuoširdžios priežiūros bei artimo žmogaus šalia.
Likimo Nuskriaustųjų Užuovėja
Prieš dvi dešimtis metų duris atvėrę pirmieji rajono globos namai šiandien - tvirta užuovėja negalią turintiems žmonėms. Ji viena iš dvidešimt penkių čia gyvenančių likimo nuskriaustųjų.
Gyventojų Istorijos: Karčios Patirtys ir Naujas Etapas
Globos namų gyventojai - tai žmonės su skirtingais likimais, tačiau juos visus vienija vienatvė, negalia ir poreikis nuolatinei priežiūrai. Jų istorijos paliečia širdį ir verčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą.
G. Pampikienės Istorija
G. Pampikienė, viena iš Polekėlės globos namų gyventojų, mielai įsileidusi į savo mažą, tačiau jaukų kambarį, pasakoja savo karčią likimo istoriją - palaidojusi vyrą, mamą ir sūnų, moteris kurį laiką glaudėsi pas marčią. Tai, kad ji atsidūrė Polekėlės globos namuose, moteris vadina tikru stebuklu: „Nežinau, kur šiandien būčiau… Mane miške, gyvenančią su šernais, rado vienas žmogus ir atvedė čia. Kai pagalvoju, gyvenimas atsiuntė nemažai išbandymų. Netekau artimųjų, apsigyvenau pas marčią. Tačiau supratau, kad ji - dar jauna. Man ten ne vieta. Vėliau patekau į kitus namus. Tačiau ten buvau reikalinga tol, kol būdavo pinigėlių. Nebėra pinigėlių - iškart užuominos, kad grįš sūnus, reikės kampo… Kai tapau trukdžiu, esant geram orui, išėjau į niekur. Buvo graži pamiškė ir pamačiau užuovėją, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, gyveno šernai“.
Moters kambaryje - jauku ir tvarkinga. Ant stalelio - Anapilin iškeliavusių artimųjų nuotraukos. Ant lovos - garsaus rašytojo romanas.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Viktoras: Naujas Etapas Po Netekties
Apie dvejus metus čia dienas leidžia ir šešiasdešimtmetis Viktoras. Gyventi globos namuose, kaip jis pats sako, - nėra blogai. „Palaidojau žmoną, susirgau… Pusmetį gulėjau ligoninėje. O vėliau patekau čia. Išties, neturiu kuo skųstis. Visko užtenka. O maisto netgi per daug. Nesuvalgau aš tiek… - atvirauja vyriškis, braukdamas ašaras. - Kolektyvas labai geras. Visi draugiški. Turiu draugų.
Petras: Ramybė Su Knyga
Mažiau kalbus kitas Polekėlės globos namų gyventojas - 76-erių Petras: „Nelabai turiu ką pasakyti. Man čia gera. Nesiskundžiu. Ne itin mėgstu bendrauti, tad skaitau knygas. Tai - mano pagrindinis užsiėmimas“.
Šios istorijos atskleidžia, kad Polekėlės globos namai - tai ne tik pastogė, bet ir vieta, kur žmonės gali rasti ramybę, draugystę ir užsiėmimų.
Globos Namų Kasdienybė: Veikla ir Artumas
Polekėlės globos namų soc. darbuotoja Alina, rodydama gyventojų piešinius, sako, kad jie geriausiai atspindi jų nuotaiką: „Vykdome daug įvairios veiklos. Nuo piešimo, dainavimo iki puzlių dėliojimo. Išties, esame jiems patys artimiausi žmonės. Nes tik labai maža dalis čia gyvenančių žmonių turi artimuosius. O dauguma - visiškai vieni šioje žemėje. Tad esame jiems tikrų tikriausi šeimos nariai. Ir patariame, ir paguodžiame, ir išklausome. Juk niekas kitas čia to nepadarys“.
Globos namuose stengiamasi sukurti jaukią ir artimą aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi saugūs ir reikalingi. Organizuojamos įvairios veiklos, skatinamas bendravimas ir draugystė. Darbuotojai stengiasi atliepti kiekvieno gyventojo poreikius ir suteikti jam individualią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Vadovo Vizija: Nuo Įkūrimo Iki Šių Dienų
Nuo pat įstaigos įkūrimo 1995 metais jai vadovaujantis globos namų direktorius Romaldas Nyderis sako, kad neretai atvykus naujiems gyventojams prireikia laiko adaptuotis. Stengiamasi sukurti kuo geresnį mikroklimatą, tad norint išvengti nesutarimų ir pykčių kiekvienas pasirenka savo kambario draugą: „Visko pasitaiko. Kartais pagyvenus kokią savaitę pareiškiamas noras gyventi su kitu žmogumi. Siekiame sukurti jiems kuo geresnę atmosferą, tad leidžiame rinktis kambario draugus“.
R. Nyderis sako pastebėjęs, kad jei kambaryje gyvena du žmonės - nesusipratimų ir konfliktų pavyksta išvengti, tačiau jei gyvena keturiese - būna sunkiau: „Būtent todėl šiandien nė viename kambaryje neturime keturių gyventojų. Žmonės gyvena po vieną arba po du. Kur kas sudėtingesnis dalykas - pirmosios dienos čia, kai darbuotojams tenka išsiaiškinti paslėptus žalingus įpročius: „Kartais artimieji, norėdami čia apgyvendinti žmogų, nuslepia jo potraukį alkoholiui ar kitas problemas. Tad mums tenka viską išsiaiškinti patiems. Esame pavaldūs Radviliškio rajono savivaldybei, todėl gyventojus atrenka seniūnijos, įvertina priėmimo komisija. Čia apsigyventi nėra taip paprasta. Padedame tiems, kuriems to labiausiai reikia.
R. Nyderis gerai prisimena pirmąsias globos namų gyvavimo dienas: „Kai atėjau, čia dirbo statybininkai ir dvi darbuotojos. Mes viską patys tvarkėme, kas liko po statybininkų darbų, ir po kelių savaičių parsivežėme pirmuosius gyventojus. Jų buvo septyni: šeši vyrai ir moteris“.
Ir šiandien vyrų čia daugiau nei moterų. Tačiau dėl rodomo dėmesio pykčių nekyla.
Direktorius pabrėžia, kad svarbiausia - sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje gyventojai galėtų oriai gyventi ir jaustis reikalingi.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Pokyčiai ir Iššūkiai Bėgant Metams
R. Keitėsi ne tik patys gyventojai, bet ir globos namų pastatas. Įstaigos vadovas pasakoja, kad prieš dvidešimt metų čia buvo apleistas darželis: „Jis buvo sutvarkytas, tačiau gerų sąlygų nebuvo. Pastatas buvo šaltas, drėgnas.
Per du dešimtmečius globos namai išgyveno nemažai pokyčių. Buvo atnaujintas pastatas, gerinamos gyvenimo sąlygos, plečiama veikla. Tačiau svarbiausia - išliko nuoširdus ir rūpestingas požiūris į gyventojus.
Rajono Savivaldybės Parama ir Vizija
Radviliškio rajono valdžios atstovai, atvykę pasveikinti Polekėlės globos namų darbuotojų ir gyventojų su garbingu dvidešimties metų jubiliejumi, sako, kad Polekėlės globos namai - tai puiki užuovėja rajono gyventojams, neturintiems kur dėtis dėl negalios ar senyvo amžiaus. Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis pripažino, jog tokių globos namų poreikis - didžiulis: „Manau, kad tie namai pasikeitė iš esmės, tad galime džiaugtis, jog galime padėti tiems žmonėms pasenti oriai. Kaip žinome, ateina diena, kai niekas neklausia ir reikia kažkur dėtis. Tuomet mes galime suteikti pastogę ir suteikti reikalingas paslaugas. Polekėlėje globos namai prieš dvidešimt metų įkurti neatsitiktinai. Galbūt tuomet didelio poreikio tada ir nebuvo, tačiau kilo idėja panaudoti apgriuvusio darželio pastatą. Norėjome suteikti žmonėms darbo vietas ir kurti viziją seneliams, kurie čia galėtų gyventi. Gaila, kad poreikis didėja. Šiandien į šiuos namus nebetelpa visi, kuriems reikia pastogės ir priežiūros, todėl buvo įkurti ir antri, ir treti namai.
Šventėje dalyvavęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys sako, kad šie globos namai atsirado pačiu laiku: „Tai buvo pirmasis rajone žengtas žingsnis, kai globos namų dar buvo tik vienetai. Manau, kad jis buvo teisingas. Kaip gyvenimas parodė, vėliau įsteigti Šeduvos globos namai, o dar vėliau - ir privatūs senjorų namai. Akivaizdu, kad ši paslauga rajono gyventojams yra reikalinga. Tai suteikia senjorams galimybę gyventi ne tik oriai, bet ir būti prižiūrėtiems“.
Rajono savivaldybė supranta globos namų svarbą ir stengiasi užtikrinti jiems reikiamą paramą. Tai leidžia globos namams toliau sėkmingai vykdyti savo misiją - rūpintis senyvo amžiaus ir negalią turinčiais žmonėmis.
Jubiliejus ir Linkėjimai
Šventės metu Polekėlės globos namai sulaukė ne tik galybės dovanų, bet ir linkėjimų gyvuoti dar daugybę metų.
Netektys ir Gyvenimo Tęstinumas
Pokelėlės globos namų direktorius neslepia kaskart sunkiai išgyvenantis kiekvieno gyventojo netektį: „Štai, šiandien mūsų įstaiga mini dvidešimtąjį jubiliejų. Laukiame svečių, ruošiamės šventei, o dar vakar Anapilin iškeliavo sunkiai sirgęs devyniasdešimties metų gyventojas.
Nepaisant netekčių, gyvenimas globos namuose tęsiasi. Iki liepos pabaigos Polekėlės globos namai (Radviliškio r.) iš savarankiškai veikiančios įstaigos turės tapti Šeduvos globos namų padaliniu. Savivaldybės administracija tikina, kad taip bus sutaupyta lėšų. Administracijos siūlymu, Polekėlės globos namuose būtų panaikintos kelios pareigybės - direktoriaus, vyriausiojo buhalterio, buhalterio, sekretoriaus-archyvaro bei specialisto viešiesiems pirkimams, iš viso 3,75 etato. Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Ivannos Žmėjauskienės, šių pareigybių funkcijų vykdymą užtikrins Šeduvos globos namai. Sutaupytas lėšas galima būtų panaudoti paslaugų kokybei gerinti.
Nuo pat globos namų įsikūrimo, 22-ejus metus jiems vadovaujantis R. Nyderis prisiminė, kai globos namai priklausė Socialinės paramos skyriui. R. Nyderio teigimu, jų įstaiga stengiasi gyventi nešvaistydama lėšų - kasmet lieka nepanaudotų apie 15-17 tūkstančių eurų, kuriuos globos namai gauna už gyventojams suteikiamas paslaugas. Iš biudžeto lėšų reikia tik atlyginimams.
Maloniai kviečiame tapti Šeduvos globos namų rėmėjais, paskiriant iki 1,2% sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Svarbūs įvykiai:
- Sausio 13-osios rytą mūsų širdis ir langus nušviečia vienybės žvakės.
- Balandžio 29d. mūsų senjorai lankėsi Šeduvos miesto aikštėje, kurioje vyko puiki popietė skirta Pasaulinei šokių dienai paminėti.
Mes nuolat siekiame tobulėti savo srityje, todėl esame labai dėkingi už išsakytą nuomonę, pastabas ir komentarus. Labai šilta, maloni, visada geros nuotaikos, dėmesinga, rūpestinga įstaiga. Visada išklauso ir supranta.