Valstybinės pensijos Lietuvoje skiriamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo; jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
I laipsnio valstybinė pensija - kas gali kreiptis ir koks dydis
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. Nuo 2026 m. pradžios valstybinių pensijų bazė (VPB) yra 74,28 euro, tad pirmojo laipsnio pensija 2026 m. sudaro 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
II laipsnio valstybinė pensija - teisės ir dydis
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos - teisės, dydžiai ir apribojimai
Jeigu sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija - 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų pensijos - kas pripažįstami ir kokie dydžiai
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Pareigūnų ir karių pensijos - kas turi teisę ir kaip apskaičiuojama
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Valstybinė pensija skiriama pagal nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Mokslininkų pensijos - sąlygos ir apskaičiavimas
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo.
Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Socialinio draudimo pensijų įstatymas - pagrindinės nuostatos
Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai.
Pensijų apskaitos vienetai, stažas ir apskaičiavimo principai
Pensijos apskaitos vienetas - santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 arba kai Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto ar darbo užmokesčio fondo pokyčiai yra neigiami; tais atvejais taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
Atidėtas senatvės pensijos skyrimas - naujos nuostatos
Seimas galutinai pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis iš dalies keičiama senatvės pensijų skyrimo tvarka. Priimtame projekte įtvirtinta, kad jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi praėjus 12 ar daugiau mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.
Numatoma, kad dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo apskaičiuotos senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys padidinamos 8 proc. už kiekvienus atidėtus 12 mėnesių, bet ne daugiau kaip 40 proc., išskyrus nustatytus atvejus. Asmeniui mokamos senatvės pensijos mokėjimas jo prašymu gali būti atidedamas. Pasibaigus senatvės pensijos mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensijos dydis didinamas kaip ir atidėto pensijos skyrimo atveju.
Jeigu senatvės pensijos atidėto skyrimo laikotarpis nesutampa su 12 mėnesių terminu, už papildomus laikotarpius senatvės pensija išmokama, neviršijant nustatyto 12 mėnesių termino, bet nedidinama. Gyventojo prašymu senatvės pensija gali būti skiriama nuo ankstesnės datos negu prašymo pateikimo data, neviršijant nustatyto 12 mėnesių termino. Asmeniui mirus senatvės pensijos atidėto mokėjimo laikotarpiu, jį laidojančiam asmeniui išmokama už mirties mėnesį pagal šį įstatymą indeksuotos ir atnaujinto pagal šio įstatyme galėjusio priklausyti senatvės pensijos dydžio ir dar vieno mėnesio šios pensijos dydžio suma.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2026 m. rugsėjo 1 d. Joms įsigaliojus asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo dienos, kurią asmenys įgijo teisę gauti šią pensiją, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.
Praktiniai patarimai, kaip kreiptis dėl pensijos
- Prieš kreipiantis susipažinkite su konkrečios valstybinės pensijos sąlygomis: ar reikalaujamas statusas, konkretus stažas ar specialūs pasiekimai.
- Rinkite dokumentus, patvirtinančius statusą (pvz., kario savanorio, laisvės kovotojo, olimpinio čempiono ar kitokį pripažinimą) arba tarnybos laiką bei darbo užmokesčio dokumentus pareigūnams ir kariams.
- Nukentėjusių asmenų atveju aiškiai nuspręskite, ar našlaičiai pageidauja valstybinės ar socialinio draudimo našlaičių pensijos.
- Aktualius klausimus ir konkrečias sumas rasite „Sodros“ informaciniuose skyriuose arba oficialiuose teisės aktų tekstuose.
Lentelė - pagrindiniai valstybinių pensijų dydžiai (2026 m.)
| Pensijos rūšis | Dydis | Pastaba |
|---|---|---|
| I laipsnio valstybinė pensija | 4 VPB (297,12 €) | Skiriama už statusą (pvz., nacionalinė premija, pareigybės, čempionai) |
| II laipsnio valstybinė pensija | 2 VPB (148,56 €) | Skiriama už tam tikrus pasiekimus ar šeimos statusą |
| Nukentėjusių asmenų pensijos | 1,1637-8 VPB (83,9 €-594,24 €) | Priklauso nuo nukentėjimo laipsnio |
| Valstybinė našlių pensija | 20 % nuo mirusio asmens valstybinės pensijos | - |
| Valstybinė našlaičių pensija | 30 % nuo mirusio asmens valstybinės pensijos | Bendra ne daugiau kaip 80 % (jei skiriama kartu su našlėmis - žr. sąlygas) |
Informacija šiame tekste remiasi teisės aktais ir viešai pateikta informacija. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro. Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-05-21.