Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigai - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių.
Kas sudaro paliatyviosios pagalbos komandą?
Komanda gali teikti paslaugas pačiam ligoniui bendradarbiaudama su bendrosios praktikos gydytoju, slaugytoju ir kitais pirminės sveikatos priežiūros specialistais. Ji konsultuoja, apmoko šeimos narius. Kartais, kai susiduriama su labai sudėtingais atvejais, paliatyviosios pagalbos namuose komanda perima gydymą iš bendrosios praktikos gydytojo ir slaugytojo. Komandą sudaro: gydytojas, slaugytoja, slaugytojo padėjėja, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, psichologas, dvasininkas.
Paliatyviosios pagalbos tikslai ir veiklos apžvalga
- Skausmo ir kitų varginančių simptomų kontrolė.
- Gyvenimo kokybės gerinimas - tinkamas nuskausminimas, simptomų valdymas, gydymo ir slaugos procedūrų atlikimas.
- Pragulų ir kitų žaizdų priežiūra, paciento higienos užtikrinimas.
- Artimųjų konsultavimas, mokymas ir psichologinis, socialinis bei dvasinis palaikymas.
- Priežiūros plano sudarymas, slaugos poreikių įgyvendinimas, pagalbos teikimas ligos kelią lydint.
Kur teikiama paliatyvioji pagalba?
Ekspertai teikia paslaugas:
- Namų sąlygomis - dažniausiai pirmasis vizitas ir priežiūros planas sudaromas kartu su šeima;
- Ambulatoriškai - gydytojo, slaugytojo, socialinio darbuotojo ir kt. specialistų komanda teikia paslaugas poliklinikose ar šeimos klinikose;
- Dienos stacionare - suaugusiųjų priežiūra dienos metu, po kurios pacientas grįžta į namus;
- Stacionarinės paliatyviosios pagalbos skyriuose - kai reikia intensyvesnės priežiūros (atsižvelgiant į ligos būklę).
Specialiosios paslaugos ir procedūros
Stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro paslaugos apima:
- Gyvybinių funkcijų stebėjimą ir palaikymą;
- Girdimą ir plaučių funkcionavimo valdymą, kvėpavimo takų palaikymą;
- Skausmo ir kitų simptomų kontrolę;
- Priežiūrą dėl pragulų profilaktikos, žaizdų ir higienos;
- Medicinos pagalbą ir specifines procedūras (pvz., stomos priežiūrą, jei reikia);
- Psichologinę, socialinę ir dvasinę paramą;
- Šeimos konsultacijas ir mokymą;
- IPA (individualios pagalbos) poreikių nustatymą ir jų įgyvendinimą.
Svarbios aplinkos ir teisės aktais reglamentuojamos nuostatos
Ambulatorinės ir stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimą Lietuvoje reglamentuoja teisės aktai. Gydytojas išrašo siuntimą, nurodant bent 3 įstaigas, kuriose galima gauti paliatyviąją pagalbą. Paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba teikiama namuose arba poliklinikose, o dienos stacionarą ar stacionarinę pagalbą gali teikti įstaigos, susitarusios su ligonių kasa. Psichinė ir dvasinė pagalba taip pat integruojama į pagalbos paketą, kartu su šeimos narių įtrauktimi į procesą.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga: situacija Lietuvoje
Kada pradėti ir kaip keičiasi gydymo kryptis?
Daugelis pacientų klausia, kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga. Paliatyvioji priežiūra skiriama pacientams su sunkia, progresuojančia, įsisenėjusia nepagydoma liga. Aktyvus gydymas gali būti nutrauktas dėl ligos progresijos ar organų funkcijų silpnumo, tačiau tai nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Tai laikotarpis, kai prioritetas - paciento gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas. Sprendimą dėl gydymo laikymosi ar perėjimo į palaikomąją priežiūrą priima gydytojas kartu su paciento artimaisiais, atsižvelgdamas į paciento valią ir klinikinę situaciją.
Šeimos ir bendruomenės vaidmuo
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Pagrindinis tikslas - pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybę ne tik ligonio, bet ir artimųjų gyvenimą.
Vaizdinė ir audiovizualinė medžiaga
Video turinys apima keturių lygių paliatyviosios pagalbos modelį, emocinio ir dvasinio palaikymo svarbą, taip pat skausmo kontrolės bei socialinės pagalbos aspektus. Taip pat pateikiami žiūrėjimo patarimai ir praktiniai įžvalgos, kaip būti palaikymo šaltiniu artimiesiems.
Įrodymais pagrįta paliatyvioji pagalba
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastazinė liga, ir persidengti su aktyviu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, ir kai kuriais atvejais net teigiamai paveikti išgyvenamumą. Tačiau nauda dažniausiai matoma, kai paslaugos teikiamos kelių mėnesių laikotarpiu, o ne tik paskutinėmis savaitėmis.
Priežiūros planavimas ir praktiniai žingsniai
Pirmą vizitą paciento namuose komanda kartu su paciento artimaisiais sudaro priežiūros planą, išrašo vaistus ir siuntimus, rūpinasi asmens higiena, padeda maudyti pacientą, keičia sauskelnes ir pan. Komanda užtikrina, kad ligonis gautų visapusišką pagalbą, įskaitant skausmo kontrolę, psichologinį ir dvasinį palaikymą bei socialinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Taip pat skaitykite: Nepagydomos ligos ir slauga
tags: #paliatyvios #pagalbos #omanda