Laikinasis nedarbingumas - situacija, kai darbuotojas ar draudžiamasis asmuo dėl ligos, traumos ar kitos sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų ir yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (iki šiol dar vadinamas „biuleteniu“) - yra reglamentuotas Lietuvos teisės aktais ir socialinio draudimo tvarka.
Šis pažymėjimas yra pagrindas gyvenamosios veiklos sustabdymui, ligos (laikinos netekto darbingumo) išmokoms ir kitoms socialinio draudimo garantijoms. Laikinasis nedarbingumas - tai teisė į teisėtą darbo ar tarnybos neatvykimą dėl sveikatos būklės, kai gydytojas ar gydymo įstaiga išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau ne kiekvienas žino, kiek maksimaliai gali trukti tokio nedarbingumo laikotarpis, kokios yra taisyklės, kas nutinka, pasibaigus šiam terminui, ar ar galima pratęsti našą nedarbingumo būklę.
Svarbu, kad asmuo būtų draustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, turėtų reikiamą draudimo stažą - ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius.
Ligos išmokos schema
Nedarbingumo pažymėjimo trukmė ir pratęsimo galimybės
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas iki 122 kalendorinių dienų, jeigu netekto darbingumo laikotarpis yra nepertraukiamas.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Jei netekto darbingumo laikotarpis per paskutinius 12 mėnesių yra su pertraukomis, bendra trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų.
Tai reiškia: jeigu darbuotojas nepertraukiamai yra nedarbingu nuo ligos pradžios, gydytojas gali išrašyti pažymėjimą iki 122 dienų. Šie terminai reikšmingi kaip pagrindinės ribos -ose situacijose, kai liga ar traumos būklė tęsiasi.
Jeigu GKK sprendžia, kad asmens darbingumo lygis turi būti nustatytas (pvz., dėl lėtinės ligos ar sutrikusios sveikatos būklės), asmuo gali būti siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Gydytojas ar gydymo įstaiga siunčia asmenį į Gydytojų konsultacinė komisija (GKK), kuri įvertina, ar yra pagrindas pratęsti nedarbingumo pažymėjimą.
Jeigu asmuo jau parengtas nustatyti darbingumo lygį, gali būti nustatomas nebe tik laikinasis nedarbingumas, bet ir darbuotojo darbingumo lygis - dalinis/negaliojantiesiems atitinkamai. Tokiu atveju ligos išmoka gali būti nutraukta arba pakeista kita socialinė išmoka.
Nepažymėta visada, kad 122/153 dienų limitas yra absoliutus visoms situacijoms - yra išimčių.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Slaugant vaiką ar kitą šeimos narį - pažymėjimai gali būti išduoti iki 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui; esant ypač sunkioms ligoms - iki 364 kalendorinių dienų. Nedarbingumas dėl tuberkuliozės - gali būti kiti terminai.
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas
Išmokos už nedarbingumo laikotarpį
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kai jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys.
Nuo trečiosios dienos ją moka „Sodra“ - kompensuojamoji išmoka sudaro tam tikrą procentą darbuotojo vidutinio uždarbio (pavyzdžiui, ~62,06 %).
Prašymas ligos išmokai gauti 2018 06 27
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas, kiek laiko ir kokio dydžio išmoką gali gauti. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič nurodė, kad ligos išmoką už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Jos aiškinimu, nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Atstovės teigimu, nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
„Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“ reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Neprivaloma nepertraukiamai dirbti vienoje darbovietėje 3 ar 6 mėnesius - neturi reikšmės, ar socialinio draudimo stažas sukauptas dirbant pas vieną darbdavį, ar pas kelis“, - dėstė M. Kozič.
Ji atkreipė dėmesį, kad ligos išmokos dydis nepriklauso nuo jos mokėjimo trukmės. Ligos ar traumos atveju ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos.
Anot pašnekovės, gydytojas gali išduoti ir tęsti nedarbingumo pažymėjimą iki 122 kalendorinių dienų be pertraukų arba 153 kalendorines dienas su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. Jei praėjus šiam laikui reikia tęsti nedarbingumo pažymėjimą, yra šaukiama Gydytojų konsultacinė komisija, kuri pratęsia nedarbingumo pažymėjimą arba rekomenduoja žmogui kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad pripažintų jį nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Išmoka slaugant sergantį vaiką
M. Kozič aiškinimu, ligos išmoką slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“.
Išmoką sudaro 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pašnekovė įvardijo, kad maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį šiuo metu siekia 2621,51 euro, o dienos - 125,43 euro.
Ji nurodė, kad ligos išmoką už sergančio vaiko slaugą gali gauti vienas iš tėvų, įtėvių, senelių, budinčių globotojų, globėjų, rūpintojų ar asmuo, laikinai prižiūrintis vaiką, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra.
Vis tik pažymėtina, kad, skirtingai nei paties žmogaus ligos atveju, ligonio slaugymo atveju ligos išmokos mokėjimo trukmė yra ribojama. „Sodros“ atstovės teigimu, jei slaugomas vaikas iki 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei slaugomas vyresnis nei 14 metų vaikas - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
„Jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina jūsų neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka“, - pridūrė M. Kozič.
Ji įvardijo, kad ligos išmoka taip pat gali būti mokama: už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugote stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų; už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, jei slaugote sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų; už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, jei slaugote ypač sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka
„Sodros“ atstovė primena, kad ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. spalį, vertinamos 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio draudžiamosios pajamos.
M. Kozič nurodė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Pašnekovė įvardijo, kad ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ir pridūrė, kad nuo ligos išmokos gyventojas dar moka 15 proc. GPM ir 6,98 proc. PSD įmokas.
Jos teigimu, vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra apie 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis - 9,8.
Maksimalios ir minimalios išmokos
Vis tik „Sodros“ atstovė pažymėjo, kad ligos išmokos turi savo „grindis„ ir „lubas„. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje.
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
„Nuo spalio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 231,38 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 5 eurais. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2467,26 euro - šis dydis, palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugo beveik 50 eurų. Dienos maksimali išmoka padidėjo 3 eurais - nuo 115 iki 118 eurų“, - komentavo M. Kozič.
Ji primena, kad norint gauti ligosi išmoką taip pat reikia būti pateikus neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams.
Darbo santykių nutraukimas nedarbingumo metu
Darbo santykių nutraukimas vien dėl nedarbingumo nėra leistinas: vienas nedarbingumas, net jei dažnas, negali būti pagrindu.
Darbuotojas dirba nedarbingumo metu - tai gali būti laikoma neteisėtu ir būti pagrindu išmokų sustabdymui.
Taip - pirmas dvi dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Taip - darbo oficialiai dirbti nedarbingumo metu nėra leidžiama, tai gali būti pagrindas išmokos stabdymui. Ne, pagal teisę nedarbingumo pažymėjimas reiškia laikiną darbingumo netekimą, todėl neturėtumėte vykdyti darbo funkcijų. Mokėjimai gali būti sustabdyti.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad, nepriklausimai nuo to, kiek laiko darbuotojas dirba įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (savaitę, mėnesį, metus ir pan.), nedarbingumas dėl ligos ar vaiko slaugos (nesvarbu, kokiais laiko intervalais jis išduodamas) nėra pagrindas nutraukti darbo santykius. Taip pat kaip ir dažnas darbuotojo nedarbingumas ar nedarbingumas dėl vaiko slaugos: „DK nenumato pagrindo darbo sutarties nutraukimui dėl ilgalaikio ar dažno nedarbingumo.“
VDI pridūrė, kad darbuotojas gali darbo santykius nutraukti savo iniciatyva, kai negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo (DK 56 str. 1 d. 3 punktas). Jei darbuotojas to nepadaro, inspekcijos aiškinimu, darbdavys be įspėjimo turėtų nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas nebegali eiti šių pareigų ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra (DK 60 str. 1 d. 4 punktas).
Tačiau VDI pažymėjo, kad vien darbuotojo turimas neįgalumas nėra pakankamas pagrindas nutraukti darbo santykius. Svarbu tai, kad darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis.
VDI teigimu, darbo sutarties nutraukimą gali lemti ne tik darbuotojo sveikatos būklė, bet ir darbuotojo negalėjimas tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (pavyzdžiui, vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Inspekcijos atstovų teigimu, visais šiais atvejais nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Ką daryti susirgus
Jei susirgote arba laukiate nedarbingumo pažymėjimo, verta imtis šių žingsnių: informuokite darbdavį, išsiaiškinkite savo draudimo stažą, stebėkite laikinojo nedarbingumo dienų skaičių per metus, domėkitės GKK reikalavimais ir laikykitės gydytojo rekomendacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galiu nutraukti darbo sutartį dėl ligos pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą? Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai? Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
- Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą? Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
- Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso? Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
- Ar galiu prašyti darbdavio dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą kaip už pilną etatą? Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
- Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės? Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis.