Temą „Socialiniai ir ekonominiai rodikliai“ skirta daugiau 8 klasės mokiniams. Nagrinėdami šią temą mokiniai išsiaiškins, pagal kokius ekonominius ir socialinius rodiklius nustatoma valstybių ekonominė galia ir žmonių gyvenimo kokybė. Lygindami skirtingų valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius, mokiniai mokysis nustatyti valstybių ekonominius ir socialinius panašumus bei skirtumus.
Kas yra socialiniai ir ekonominiai rodikliai?
Demonstracija skirta 8 klasės mokiniams susipažinti su pagrindiniais ekonominiais ir socialiniais rodikliais: bendruoju vidaus produktu (BVP), BVP vienam gyventojui, suaugusiųjų raštingumu, vidutine gyvenimo trukme. Nagrinėdami demonstraciją mokiniai išsiaiškins, kaip skiriasi valstybės pagal socialinius ir ekonominius rodiklius.
Siūlomas darbo organizavimas ir veiklos
Temai nagrinėti reikėtų skirti 2-3 pamokas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir pasirinktą veiklą. Siūloma pradėti nuo demonstracijos „Valstybių socialiniai ir ekonominiai rodikliai“. Išnagrinėję demonstraciją, mokiniai žinias ir gebėjimus gilina sudarydami žemėlapį „Valstybių ekonominė galia“ ir kurdami straipsnį „Lietuvos socialiniai rodikliai“.
Mokiniams rekomenduojama dirbti grupėmis po 4-5. Mokiniai, dirbdami grupėmis, turėtų lyginti valstybes, nustatyti, kurios iš jų yra ekonomiškai stiprios, o kurios silpnos, kurių geresni socialiniai rodikliai. Nagrinėjant 1 demonstracijos kadrą, patartina papildomai paanalizuoti demonstraciją „Kodėl šalys prekiauja“.
Straipsnį siūloma kurti išanalizavus demonstraciją „Valstybių socialiniai ir ekonominiai rodikliai“, kad mokiniai galėtų pritaikyti ir įtvirtinti įgytas žinias. Rengdami straipsnį mokiniai taip pat gali pasinaudoti žinyne pateikiama informacija „Nedarbo lygis“, kitais informacijos šaltiniais apie valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius. Sukurtus straipsnius siūloma pristatyti ir aptarti klasėje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai rodikliai Lietuvoje
Užduotys ir jų paskirtis
Užduotys skirtos apibendrinti ir pagilinti žinias, įgytas nagrinėjant temos mokymosi objektus, pritaikyti jas analizuojant ekonominių ir socialinių rodiklių duomenis. Prieš atliekant užduotis rekomenduojama prisiminti demonstracijoje „Valstybių socialiniai ir ekonominiai rodikliai“ ir žinyno straipsnelyje „Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)“ pateikiamą medžiagą.
Ieškant informacijos patartina naudotis interneto ištekliais. Kadangi socialinių ir ekonominių rodiklių duomenys gali kasmet kisti, mokiniams galima skirti papildomą užduotį patikslinti 2 užduotyje pateikiamus statistinius duomenis. Ši užduotis gali būti skiriama mokiniams, siekiant apibendrinti ir įtvirtinti žinias apie socialinius ir ekonominius rodiklius, ugdyti gebėjimus orientuotis žemėlapyje.
Lietuvos pavyzdžiai: 2020-2021 m. statistiniai rodikliai
Pastarųjų metų Lietuvos ekonominiai ir socialiniai rodikliai leidžia pamatyti, kaip ekonomiškai ir socialiai jautriai keičiasi situacija pandemijos bei kintančių sąlygų fone. Dauguma skelbiamų statistinių rodiklių yra išankstiniai, todėl jų reikšmės ateityje gali keistis.
Ekonomikos apimtis ir augimas
✅ 2020 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. 2020-aisiais, veikiama pandemijos, ekonomika susitraukė - palyginti su 2019 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -1,3 proc. BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką 2020 m.
Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus galima teigti, kad ekonomika augo sparčiai. 2021 m. BVP sudarė 55,4 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc.
Taip pat skaitykite: Geografinis rodiklių apibrėžimas
Pramonė, prekyba, eksporto-importo rodikliai
✅ 2020 m. pramonės produkcijos parduota už 21,3 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 1,9 proc. ✅ 2020 m. prekių eksportas sudarė 28,7 mlrd. EUR, importas - 29 mlrd. EUR. Eksportas, palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,1 proc., importas - 9,4 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją.
Palyginti su 2020 m., 2021 m. pramonės produkcija išaugo: jos parduota už 28,4 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m. Remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. prekių eksportas sudarė 34,5 mlrd. EUR, importas - 37,5 mlrd. EUR. Palyginti su 2020 m., eksportas padidėjo 20,3 proc., importas - 28,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 3 mlrd.
Per 11 praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė 19,3 mlrd. EUR ir sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 25 proc., be mineralinių produktų - 20,8 proc.
Mažmeninė prekyba ir elektroninė prekyba
✅ Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2020 m. sudarė 12,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 2,5 proc. ✅ Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta pernai išaugo 12,9 proc. palyginamosiomis kainomis ir sudarė 14,8 mlrd. EUR, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta - 19,6 proc. ir sudarė 831 mln.
Per metus užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo 41,6 proc. Bent kartą per 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 60 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų. Palyginti su 2020 m., e. prekybos vartotojų buvo 9 procentiniais punktais daugiau. Internetu apsiperka ir vyresni (65-74 metų) gyventojai.
Taip pat skaitykite: Amber Grid atsakomybė ir veiklos efektyvumas
Transportas ir krovinių vežimas
✅ Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2020 m. ✅ Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2021 m. padidėjo 2,1 proc., o krovinių vežimas - 5,3 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2021 m. sumažėjo 3,2 proc.
Žemės ūkis
✅ Žemės ūkio produkcijos vertė 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis praėjusiais metais padidėjo 7,8 proc. Augalininkystės produkcijos vertė paaugo 8,1 proc., o gyvulininkystės produkcijos - 7,2 proc. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 15,6 proc.
Įmonių skaičius, investicijos ir parama verslui
Nepaisant COVID-19, veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje 2020 m. ūgtelėjo 0,7 proc. 2020 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 13 342 ūkio subjektai, arba 5 proc. Per metus už praėjusių metų laikotarpį Lietuvoje veikė 113,5 tūkst. ūkio subjektų (44 proc. visų įregistruotų Juridinių asmenų registre). Veikiančių ūkio subjektų skaičius augo 5 proc. Nors ir paveiktas pandemijos prekybos sektorius išsaugojo lyderio poziciją. Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (22,3 proc.) vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą. Dauguma (83,7 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 16,6 proc. Įregistruota 15 tūkst. naujų ūkio subjektų - tai 13 proc.
Ir Lietuvos tiesioginės investicijos, ir užsienio investicijos mūsų šalyje augo. Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 24,8 mlrd. EUR. Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9 mlrd. EUR.
Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą. 2020 m. mokestinė pagalba siekė 609 mln. EUR, o 2021 m. - 788 mln. EUR. 2021 m. mokestinės paramos įmonėms gavėjų skaičius siekė 42 tūkst., o subsidijų - 38 tūkst., tai sudarė beveik 40 proc. visų įmonių. Vienam gavėjui teko nuo 16 iki 19 tūkst. EUR mokestinės paramos. Vidutinė subsidija vienai įmonei sumažėjo nuo 22 iki 19 tūkst.
Darbo rinka ir atlyginimai
2020 m. šalyje buvo 1 mln. 364,5 tūkst. užimtų gyventojų, 124,6 tūkst. bedarbių ir 883,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. 2020 m. nedarbo lygis šalyje buvo 8,4 proc., arba 2,1 proc. punkto didesnis nei 2019 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,6 proc.
Per devynis 2020 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 5,1 mlrd. EUR ikimokestinio pelno - 6,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2019 m. Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo energetikos (90 mln. EUR, arba 43 proc.), o labiausiai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų.
2021 m. Trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams - tai 45,3 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės įmonėse - 5 tūkst. (18,6 proc. visų laisvų darbo vietų), transporto ir saugojimo - 4,4 tūkst. (16,5 proc.), prekybos įmonėse - 4,2 tūkst.
2020 m. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 908,9 EUR ir buvo 10,6 proc. 2020 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 11,8 proc. ir sudarė 1 531,1 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 8,5 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis 2021 m. sudarė 1 568 EUR. Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį) per metus padidėjo 4,1 proc. Darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13,6 proc.) bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (apie 12,2 proc.).
Infliacija ir kainų svyravimai
✅ 2020 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2020 m. gruodį, palyginti su 2019 m. gruodžiu) 0,2 proc. infliacija. 2020 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų - 7,1 proc. (odontologų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 13,9 proc., medicinos paslaugų - 10,9 proc., farmacijos gaminių - 4,7 proc.), alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių - 3 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų - 3,6 proc.
Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje visuomenę stebino sparčiais tempais augančios kainos. 2021 m. (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m.) tokį kainų šuolį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro - 24,6 proc., transporto prekių ir paslaugų - 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų - 10,4 proc. kainų augimas. Per 2021 m. vartojimo prekės pabrango 11,7 proc., o paslaugos - 7,8 proc. Per penkerius metus vartotojų kainos išaugo penktadaliu.
Būstas ir statyba
17 proc. Būsto kainos pasiekė aukštumas. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m., baigtų statyti būstų per praėjusių metų devynis mėnesius buvo 15 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia pastatytų (36 proc.) naujų būstų - Vilniuje. 12 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Kauno m. sav., 11 proc. - Vilniaus r.
Vis dėlto, tai nereiškia, kad statybų mažėja. 2021 m. III ketv. naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 2 398 leidimai, arba 41,6 proc. daugiau nei prieš metus.
Turizmas ir paslaugų sektorius
Jau matoma nedidelių atsigavimo ženklų ir turizmo sektoriuje. Per 2021 m. vienuolika mėnesių, palyginti su 2020 m. metų tuo pačiu laikotarpiu, oro transporto įmonių pajamos padidėjo 5,3 proc., apgyvendinimo įstaigų - 11,4 proc., o kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos įmonių pajamos išaugo net dvigubai (2,1 karto). Tačiau šių veiklų pajamos toli gražu dar nesiekia 2019 m. priešpandeminio lygio. Išankstiniais duomenimis, per 2021 m. apgyvendinta 2,4 mln. turistų. Tai 39,4 proc. mažiau nei 2019 m.
Apgyvendinimo įstaigos išsilaikė iš vietinių turistų - 2021 m. ši tendencija itin ryški. Vietiniai turistai sudarė apie 80 proc. svečių. Šiek tiek turistų atvyko iš Lenkijos (11,3 proc.), Latvijos (11,2 proc.), Vokietijos (9,4 proc.).
Demografiniai rodikliai ir migracija
2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų - 1 085 daugiau negu prieš metus. Pernai 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo ir 18,9 tūkst. Pastaba.
Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją. Per metus gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita - mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. Visuomenė sensta - vaikų 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių.
2022 m. Neto tarptautinė migracija buvo teigiama - 7,5 tūkst. 2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi. Tendencija, kad emigracija mažėja, imigracija auga stebima nuo 2016 m.
2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 proc. (2020 m.) iki 10,1 proc. (2021 m.). 2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių - 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 m.) iki 12,8 proc. (2021 m.). Pusė atvykusiųjų - Lietuvos Respublikos piliečiai. Praėjusiais metais šalis susidūrė su neteisėtos migracijos problema. Per metus į šalį pateko 4 326 neteisėti migrantai.
Praktinės užduotys mokiniams
- Sudaryti žemėlapį „Valstybių ekonominė galia“: pažymėti 5-10 valstybių ekonominius rodiklius ir nustatyti regionus, kuriuose valstybių ekonominė galia didelė ir kuriuose maža. Išskirtus regionus mokiniai gali pažymėti skirtingomis spalvomis ir užrašyti jų pavadinimus.
- Parengti straipsnį „Lietuvos socialiniai rodikliai“ pasinaudojant žinyne pateikta informacija ir interneto ištekliais; pristatyti klasėje ir, susitarus, sudaryti klasės žurnalą.
- Atlikti užduočių lapo „Socialinių ir ekonominių rodiklių palyginimas“ užduotis, palyginti duomenis tarp šalių ir nustatyti panašumus bei skirtumus.
- Patikslinti pateiktus statistinius duomenis naudojantis naujausiais duomenų šaltiniais, atnaujinti savo darbus.
Praktinė nauda ir gebėjimai
Šioje temoje mokiniai ugdo gebėjimus analizuoti duomenis, interpretuoti demografines ir ekonomines sąvokas, vertinti valstybės ekonominę padėtį bei gyventojų gyvenimo kokybę. Ši užduočių seka skirta ugdyti mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą pritaikyti sukauptas žinias, ieškoti naujos informacijos.
| Rodiklis | 2020 | 2021 |
|---|---|---|
| BVP (mlrd. EUR) | 48,7 | 55,4 |
| Prekių eksportas (mlrd. EUR) | 28,7 | 34,5 (išankst.) |
| Prekių importas (mlrd. EUR) | 29,0 | 37,5 (išankst.) |
| Nedarbo lygis (%) | 8,4 | - |
| Užimti gyventojai (tūkst.) | 1 364,5 | 1 368,6 |
| Vidutinis bruto atlyginimas (EUR) | 1 531,1 (viešasis sektorius pavyzdys) | 1 568 |
Siūloma aptarti šiuos pavyzdžius klasėje, palyginti su kitų valstybių rodikliais ir paanalizuoti, kokios priemonės lemtų geresnius socialinius ir ekonominius rezultatus.
tags: #socialiniai #ir #ekonominiai #rodikliai