Ekonominiai ir socialiniai rodikliai: Geografinis apibrėžimas ir reikšmė

Šiame straipsnyje išsiaiškinsite, pagal kokius ekonominius ir socialinius rodiklius nustatoma valstybių ekonominė galia ir žmonių gyvenimo kokybė. Lyginsite skirtingų valstybių pagrindinius socialinius ir ekonominius rodiklius, nurodysite valstybių panašumus ir skirtumus.

Tema „Socialiniai ir ekonominiai rodikliai“ skirta daugiau 8 klasės mokiniams. Nagrinėdami šią temą mokiniai išsiaiškins, pagal kokius ekonominius ir socialinius rodiklius nustatoma valstybių ekonominė galia ir žmonių gyvenimo kokybė. Lygindami skirtingų valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius, mokiniai mokysis nustatyti valstybių ekonominius ir socialinius panašumus bei skirtumus. Temai nagrinėti reikėtų skirti 2-3 pamokas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir pasirinktą veiklą.

Siūloma pradėti nuo demonstracijos „Valstybių socialiniai ir ekonominiai rodikliai“. Išnagrinėję demonstraciją, mokiniai žinias ir gebėjimus gilina sudarydami žemėlapį „Valstybių ekonominė galia“ ir kurdami straipsnį „Lietuvos socialiniai rodikliai“. Siekiant pagilinti ir įtvirtinti žinias, atliekamos užduočių lapo „Socialinių ir ekonominių rodiklių palyginimas“ užduotys.

Demonstracija skirta 8 klasės mokiniams susipažinti su pagrindiniais ekonominiais ir socialiniais rodikliais: bendruoju vidaus produktu (BVP), BVP vienam gyventojui, suaugusiųjų raštingumu, vidutine gyvenimo trukme. Nagrinėdami demonstraciją mokiniai išsiaiškins, kaip skiriasi valstybės pagal socialinius ir ekonominius rodiklius. Šią demonstraciją siūloma nagrinėti jau išanalizavus temą „Pasaulio valstybės“.

Pamokos veiklą geriausia organizuoti suskirsčius mokinius į grupes po 4-5. Mokiniai, dirbdami grupėmis, turėtų lyginti valstybes, nustatyti, kurios iš jų yra ekonomiškai stiprios, o kurios silpnos, kurių geresni socialiniai rodikliai. Nagrinėjant 1 demonstracijos kadrą, patartina papildomai paanalizuoti demonstraciją „Kodėl šalys prekiauja“.

Taip pat skaitykite: Ekonominių institutų funkcijos

Ši užduotis skirta ugdyti mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą pritaikyti sukauptas žinias, ieškoti naujos informacijos. Straipsnį siūloma kurti išanalizavus demonstraciją „Valstybių socialiniai ir ekonominiai rodikliai“, kad mokiniai galėtų pritaikyti ir įtvirtinti įgytas žinias. Rengdami straipsnį mokiniai taip pat gali pasinaudoti žinyne pateikiama informacija „Nedarbo lygis“, kitais informacijos šaltiniais apie valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius. Sukurtus straipsnius siūloma pristatyti ir aptarti klasėje. Visų mokinių sukurtus straipsnius galima išspausdinti ir sudaryti klasės žurnalą. Susitarus, lietuvių kalbos mokytojas galėtų padėti mokiniams redaguoti straipsnius.

Užduotys skirtos apibendrinti ir pagilinti žinias, įgytas nagrinėjant temos mokymosi objektus, pritaikyti jas analizuojant ekonominių ir socialinių rodiklių duomenis. Prieš atliekant užduotis rekomenduojama prisiminti demonstracijoje „Valstybių socialiniai ir ekonominiai rodikliai“ ir žinyno straipsnelyje „Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)“ pateikiamą medžiagą. Ieškant informacijos patartina naudotis interneto ištekliais.

Kadangi socialinių ir ekonominių rodiklių duomenys gali kasmet kisti, mokiniams galima skirti papildomą užduotį patikslinti 2 užduotyje pateikiamus statistinius duomenis. Ši užduotis gali būti skiriama mokiniams, siekiant apibendrinti ir įtvirtinti žinias apie socialinius ir ekonominius rodiklius, ugdyti gebėjimus orientuotis žemėlapyje.

Atsižvelgiant į mokinių gebėjimą mokytis ir poreikius, galima užduotį sumažinti iki 5 valstybių arba skirti pažymėti daugiau negu 10 valstybių. Taip pat mokiniai turėtų išskirti regionus, kuriuose valstybių ekonominė galia didelė ir kuriuose maža. Išskirtus regionus mokiniai gali pažymėti skirtingomis spalvomis ir užrašyti jų pavadinimus. Dirbdami kompiuterių klasėje mokiniai žemėlapį gali kurti poromis arba ši užduotis gali būti skirta namų darbui.

Silpnos ekonomikos šalys dar vadinamos mažiausiai išsivysčiusiomis arba Ketvirtojo pasaulio valstybėmis. Šioms šalims būdinga labai žemas gyvenimo lygis, išskirtinis skurdas (ir pagal paplitimą, ir pagal gylį), didelė socialinė nelygybė, ryškūs gyvenimo sąlygų mieste ir kaime skirtumai, maisto, sanitarijos, ekonominės ir socialinės infrastruktūros trūkumas, didelis gyventojų mirtingumas nuo infekcinių ligų ir bado, silpni žmogiškieji (nekvalifikuota darbo jėga, didelis neraštingumas) ir finansiniai ištekliai, atsilikusios technologijos, didelis nedarbas (dažnai ir infliacija), plačiai paplitusi korupcija, politinis ir karinis nestabilumas (daugelyje šių šalių vyksta etniniai konfliktai, pilietiniai karai, vyriausybės yra autoritarinės).

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: profesinis aspektas

Silpnos ekonomikos šalių ūkio struktūroje vyrauja neproduktyvus žemės ūkis su nepastoviu derliumi ir naudingųjų iškasenų gavyba, pramonė ir paslaugų sfera išplėtotos silpnai, žmonės ir ekonominiai ištekliai dažnai yra pažeidžiami dėl stichinių nelaimių. Silpnos ekonomikos šalys dažniausiai eksportuoja tik kelias pagrindines prekes (žemės ūkio monokultūras, gamtinius išteklius), turi nuolatinį užsienio prekybos balanso deficitą ir didelę valstybės skolą, yra priklausomos nuo jų eksportuojamų prekių kainų svyravimų ir išsivysčiusių šalių, tarptautinių organizacijų teikiamos ekonominės paramos.

Silpnos ekonomikos šalių sąrašą nuo 1971 sudaro Jungtinės Tautos, 2012 pradžioje tokių šalių buvo 48 (1 lentelė), iš jų - 33 Afrikoje, 9 Azijoje, 5 Okeanijoje ir 1 (Haitis) Karibų jūros baseine. Silpnos ekonomikos šalių grupei priskiriamos valstybės, atitinkančios 3 kriterijus: mažų pajamų (bendrųjų nacionalinių pajamų 1 gyventojui vidurkis per 3 metų laikotarpį yra mažesnis kaip 905 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai per metus), silpnų žmogiškųjų išteklių (pagal gyventojų mitybos, sveikatos, išsilavinimo lygio ir suaugusiųjų raštingumo rodiklius) ir didelio ekonominio pažeidžiamumo (žemės ūkio gamybos, prekių ir paslaugų eksporto nestabilumo, stichinių nelaimių ir kitų rizikų).

Į silpnos ekonomikos šalių sąrašą nebeįtraukiamos valstybės, turinčios daugiau kaip 75 mln. gyventojų, išskyrus Bangladešą ir Etiopiją, kurios į šią kategoriją pateko anksčiau. 2010 silpnos ekonomikos šalys turėjo 835,1 mln. gyventojų (12 % pasaulio gyventojų skaičiaus), bet sukūrė mažiau kaip 2 % pasaulio BVP, jų eksportas sudarė apie 1 % pasaulinio eksporto, bendrosios nacionalinės pajamos 1 gyventojui buvo 705 (pasaulio vidurkis - 9136) Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai per metus (labiausiai atsilikusių silpnos ekonomikos šalių kai kurie ekonominiai rodikliai pateikti 2 lentelėje).

Silpnos ekonomikos šalių grupėje yra ir tokių šalių, kuriose ekonominė ir socialinė pažanga apskritai nevyksta, laikui bėgant jų padėtis tik blogėja. Kiek didesnį ekonominį augimą turi naftą eksportuojančios šalys - Angola, Jemenas, Pusiaujo Gvinėja, Sudanas. Tik 3 šalims, kurios anksčiau buvo priskiriamos silpnos ekonomikos šalių grupei, pavyko pagerinti ekonominius rodiklius ir pereiti į besivystančių šalių kategoriją: 1994 tai padarė Botsvana, 2007 - Žaliojo Kyšulio Salos, 2011 - Maldyvai.

Pasaulinio ūkio formavimosi procesas baigėsi XIX a. pas. - XX a. I. 1920 - 1930m. kriziniai pasaulinio ūkio metai. Jie reiškėsi bendru ekonominiu ryšių nestabilumu ir vakarų šalių ūkio dezintegracija. Pradžią jiems davė I - asis pasaulinis karas ir Rusijos revoliucija. Buvusius ekonominius ryšius pažeidė nacionalinių ekonomikų pervedimas į karinį ūkį, fizinis gamybos ir žmogiškųjų išteklių sunaikinimas per I - ąjį pasaulinį karą, ekonominis iš(už)grobstymas užimtų teritorijų, ekonominė krizė (didžioji depresija) 1920 - 1930m. II. Didelę įtaką pasaulinio ūkio raidai ir plėtrai turėjo JAV teikiama finansinė pagalba nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1960 m. vid. III. Paskutinieji XX a. dešimtmečiai.

Taip pat skaitykite: Socialiniai rodikliai Lietuvoje

Pasaulyje vyksta nauji socialinės ekonominės raidos parametrai, pradeda irti socialistinio ūkio sistema, intensyviai vyksta ekonominė integracija. Didelę įtaką turėjo mokslinė techninė pažanga, atsirado technopoliai (mokslo ir tech. parkai). Nagrinėjant valstybių ūkio raidą, pirmiausia įtakos turėjo žaliava, energija, kuras, keliai, agro(žemės) resursai. Tose vietose kūrėsi valstybės, regionai, ekonomikos centrai. XX a. II pusėje didesnę įtaką ekonomikai turi žmogiškieji ir ekonominiai veiksniai. Šiuo metu - globalizacijos procesas. Jis paspartino naujų informacijos technologijų plėtrą ir sklaidą, tačiau įnešė blogų veiksnių: turtinė nelygybė, didelis visuomenės skurdas, nedarbo didėjimas, narkomanija, pilietiniai karai ir etniniai konfliktai, aplinkos tarša ir kita.

Intensyviai plinta antiglobalistinės idėjos, dažnai tvirtinama, kad viso pasaulio mastu ekonomika tampa nestabili ir praktiškai nevaldoma, valstybės nepajėgdamos pakeisti savo makro aplinkos, negali išlaikyti net pasiekto socialinės gerovės lygio bei apsaugoti savo ekonominių interesų. XXI a. pr. Egzistuoja 240 valstybių, o su mikro valstybėmis sudaro apie 276, tačiau pasaulio projektinis žemėlapis nėra susiformavęs. Šiuo metu iš beveik 5000 tautų apie 600 yra potencialiai pajėgios sukurti valstybingumą(priimti nepriklausomybę), o apie 170 tautų turi tam visas prielaidas, t.y. kompaktiškai gyvenančios, sąlygiškai savarankiškos tautos, nepriklausomybės neturinčios dėl įvairių istorinių aplinkybių.

Pasaulio valstybių ekonomikai ir socialinei plėtrai didelę įtaką turi valstybės teritorija ir gyventojų skaičius. Pasaulyje 6 didžiausios valstybės užima beveik puse pasaulio teritorijos, t.y. Apie 60 % pasaulio gyventojų gyvena 10 - yje pasaulio valstybių, t.y. Valstybių ekonominei ir socialinei plėtrai didelę įtaką turi geografinė padėtis: salose esančios valstybės.

JTO ir JAV vartoja kitą metodiką. Šį gyvenimo lygio rodiklį vadina bendruoju nacionaliniu produktu (BVP), į jį be gamybos ir paslaugų vertės dar įeina finansinių paslaugų ir sandorių vertė. Ekonomine galia pasaulyje dažnai siūloma matuoti didžiojo septyneto šalių (G - 7+1) rodikliu, kurių rodikliai aukščiausi. Šis rodiklis susikūrė 1975 m. Žmogaus socialinės raidos indeksas. Jis pirmą kartą pasaulyje buvo pristatytas 1990 m. vyko globalinis pranešimas. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą yra nustatoma valstybės vieta tarp kitų pasaulio valstybių.

• Suaugusių raštingumas (15m.
• Bendra mokymosi aprėptis (besimokančių moksleivių, studentų santykis su 7 - 24 m. Lietuva dalyvauja nuo 1995m.
• Norvegija, IIslandija, Švedija, Australija, Kanada ir JAV - visada aukščiausi rodikliai.

Bendri bruožai: Ekonomikos šakinėje struktūroje didžiausia dalis BVP sukuriama paslaugų sferoje. Pramonėje lyderio poziciją užima apdirbamoji pramonė,t.y. Gavybinė pramonė labiau perdirbama ekonominiu atžvilgiu silpnesnėse valstybėse, kur yra resursų, prie pigesnės darbo jėgos. Žemės ūkis pasižymi gana aukštu intensyvumu, valstybės yra svarbiausi pasaulio tarptautinio agrobiznio reguliatoriai. Nuo 1970 m. t.y. Didžiausiom 6 valstybėm tenka 41 % BVP pasaulio. Šiose valstybėse yra max difersifikuota ekonomika (pertvarkyta).

Iš 100 didžiausių transnacionalinių korporacijų JAV tenka 62, britam - 10, Japonijai ir Vokietijai po 4, Prancūzijai ir Italijai po 3. Šios valstybės aktyviai dalyvauja tarptautinėse, specializuotose ir regioninėse organizacijose. Joms būdinga daugiaprofilinė tarptautinė specializacija. Mokslui ir jų šakų gamyba. Svarbiausias pasaulio produktų eksportuotojas, apie 40 % tenka šioms valstybėms. (1. JAV 2. 3. Vokietija 4. Prancūzija. Šios valstybės išsiskiria gerai išvystyta infrastruktūra, t.y. finansų, turizmo, transporto. Jos - aktyvios pasaulinės ekonominės globalizacijos dalyvės.

Šios valstybės gauna 4 % BVP, turi 1,5% gyventojų. Jų ekonominę iir socialinę plėtrą lėmė gyventojai, atvykę iš buvusių metropolijų, kurie intensyviai įsisavino teritorijas su gana turtingais gamtiniais, mineraliniais resursais. II lentelės dalis: vidutiniškai stiprios valstybės. Šių valstybių grupė susidarė 1991m., suirus socialinei ūkio sistemai, iširus S.S., ekonominė integracija. Atskiri šalių rodikliai labai skirtingi. Pagal BVP blogiausi rodikliai - NVS (be Rusijos), geriausi rodikliai - Rytų Azijos rajono (Korėja, Singapūras, Taivanas, Čekija, Vengrija). Jas jungia, susidaręs po II pasaulinio karo, socialinės - ekonominės raidos peripetijos ttipas, sąlygojamas šių valstybių geografinės padėties. Sparti ekonominė integracija buvo vienas iš istorinių faktorių.

Rusija (valstybė - didžiausia teritorijos dydžiu, pilnai aprūpina energetiniais ištekliai: nafta, dujomis). Rusijos dalis BVP pasaulyje sudaro 2,6%. Rytų Europos valstybės, kurios 1960 - 1970m. I grupė: Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas, Taivanas, Lotynų Amerikos valstybės: Meksika (didelę įtaką jai turėjo JAV, gera geografinė padėtis, ekonominė integracija), Brazilija, Argentina. II grupė: Ekonominiu atžvilgiu silpnos valstybės. 70 % pasaulio gyventojų, 36% pasaulio BVP sudaro 160 valstybių ir teritorijų.

Istorinis brandumas - dauguma valstybių buvusios kolonijos, kurios perėjo visiškai kitokį istorijos raidos kelią. Socialinės ekonominės raidos daugiasanklodiškumas -- pirmiausia pasireiškia socialiniuose ir ekonominiuose santykiuose. Šių valstybių (ekonomiškai silpnų) gyventojų skaičiaus augimo tempai intensyvūs buvo 1950 - 1970m. (demografinis sprogimas). Šioms valstybėms būdingas agrarinis atsilikimas, žemės ūkio gamyba ekstensyvi. Pagal trąšų naudingumą, pagal gyvulių bandos produktyvumą, pagal technikos panaudojimą. Būdingas industrinis atsilikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis: valstybėse dominuoja gavybinė pramonė.

Gana daug mažų įmonių industializacijos politika pradėta 1960m. Mokslinis, techninis atsilikimas, kuris pirmiausia pasireiškė neišvystyta savo moksline technine baze Stiprios valstybės panaudoja intelektualų potencialą mechanizmą - protų nutekėjimą. Mokslinių techninių bendradarbiavimą naudoja kaip intelektualias peripetijas. Socialinis ekonominis valstybių atsilikimas sukelia daug globalinių problemų, t.y. I grupė: Naujas industrinis valstybių ….. Pradėtas 1970m. Tai valstybės, pasiekusios geriausių socialinių ir ekonominių rodiklių. Dalis šių valstybių jau priklauso vidutiniškai stiprių valstybių grupei.

Šioms valstybėms būdingi bendri bruožai: Spartesnis BVP augimo tempas per metus, 2 - 3 kartus didesnis, kaip pasaulio avangardinė ir dominuojanti padėtis tarp ekonominiu atžvilgiu silpnų valstybių, gana dideli struktūriniai pokyčiai ekonomikoje. Svarbiausia pramonės šakų produkcija orientuota gaminant eksportui. Šios valstybės gana intensyviai integruojasi į tarptautines ir regionines organizacijas. Ši valstybių grupė susiformavo 1980m. ekonominės krizės metu. Per 1980 - 1995m. BVP tempai buvo gana intensyvūs.

Išskirtinis šios grupės bruožas: labai siaura BVP struktūra, kuriame dominuoja kuro energetinė žaliava: nafta ir dujos. Šios valstybės sujungtos kultūriniu, religiniu bendrumu. III grupė: valstybės, aptarnaujančios periferijas - tai suverenios valstybės ir dalis valstybių su pačios valdomomis teritorijomis. Karibų jūros baseine valstybės ir Okeanijos valstybės. Šių valstybių išskirtiniai bruožai: riboti gamtiniai mineraliniai ištekliai, tačiau gana didelę įtaką turi geografinė padėtis. IV grupė: ekonominiu atžvilgiu silpnos valstybės. Būdingi bruožai: socialinio ekonominio augimo tempai žymiai lėtesni nei pirmųjų grupių, labai spartus gyventojų skaičiaus augimas lemia nedidelį BVP vienam gyventojui. Šiai grupei būdingas tradicinis agrarinis žaliavinis ekonomikos tipas. Silpnai išvystyta apdirbamoji pramonė.

V grupė: ekonominiu atžvilgiu silpniausios valstybės (47). Nuo 1996m. JTO ekonominiu atžvilgiu silpniausių valstybių grupei priskiria valstybes, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis kaip 2000 dolerių. Didžiausia dalis Afrikoje 37, Lotynų Amerikoje: Haitis, Azijoje yra 10 valstybių: Afganistanas, Bangladešas, Kambodža, Laosas, Maldyvai, Nepalas, Birma, Šiaurės Korėja. Valstybių eekonominei ir socialinei plėtrai didelę įtaką daro dalyvavimas tarptautinėse organizacijose. Tarptautine organizacija gali būti laikoma žmonių grupė, kurios nariai yra bent 2 valstybės atstovai ir, kurie turi formalią organizacinę struktūrą, sudarančią prielaidas tų narių bendrai veiklai.

Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos skaičius didėjo po II pasaulinio karo, XI a. Tarptautinių netarpvyriausybinių organizacijų yra daugiau negu tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų. Pati galingiausia organizacija yra JTO. Ši sistema atsirado 1945m. 1991 09 07 Lietuva tapo JTO nare.

• finansų spec.
• transporto ir ryšių spec.
• žemės ūkio spec. įtaigos (maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽUA) arba (FAO) įkurta 1945m. Kanadoje (1991m. Lietuva tapo jos nare).
• pramonės spec.
• socialinės spec.
• kultūrinės ir humanitarinės srities spec.
• jungtinių tautų tarptautinės autonominės organizacijos (tarptautinė atominės energetikos agentūra (Tatena). Ji jungia virš 130 valstybių (Lietuva prisijungė 1993m.); pasaulinė prekybos organizacija įkurta 1995m. ji reguliuoja tarptautinę prekybą. Šiuo metu jau priklauso 160 valstybių (2001m. įstojo Lietuva).

2004m. 1951m. 1995m. 2004m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Arabų šalių lyga 1945m. Pietryčių Azijos asociacija 1967m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO arba OECD(O)) 1960m. 1990m. Ekonominė integracija - tai nacionalinių ekonominių susibūrimas ribų, skiriančių ekonominę veiklą.

• (žemiausia) Laisvos prekybos zona. Ji apima tarifų ir kvotų tarp zonas sudarančių šalių padalinimą.

1) ELPA (EFTA) Europos laisvos prekybos asociacija. 1960m. Stoholmo sutartimi buvo įkurta ELPA. 1970m. 1991m. 1984m. ELPA ir EEB (nuo 1993m. 1991m. Čekoslovakijos, Lenkijos ir Vengrijos atstovai nutarė įkurti CELPA, ji buvo įkurta 1992m. Krokuvos sutartimi. 1997m. ESPT (1949 - 11991m.) ekonominė savitarpio pagalbos taryba. 1988m. 1998m. prisijungė: Meksika. 1998m. dviejų Amerikos šalių vadovai, 34 valstybių pasaulio vadovai(išskyrus Kuba) nutarė suskurti pasaulyje didžiausią laisvos prekybos zoną. (800 mln.

• 1948m.
• 1968m.

Bendroji rinka ES formavosi nuo 1985m. (išleidus Baltąją knygą ) ir baigėsi 1992m. 1992m. buvo įsteigta ES pinigų sąjunga,kurioje dalyvavo 5 valstybės. 1993m. 2002m. Per visą 20a. Per 1990 - 2000m.pasaulio BVP pastoviose kainose išaugo 19 kartų, tai atitinka apie 3proc. 21a. 2001 - 2002m. BVP augimo tempai 2,5proc. , o 22003m. Labai sparčiai didėjo gyventojų skaičius: nuo 1,6 milijardų 20a.pradžioje iki 6,3 milijardų 21a. pradžioje. 20a. 20a. 20a.

• Švedijos modelis 1950 - 1980m.
• Tolimųjų rytų ir Pietryčių Azijos modelis 1960 - 1980m. (Tailandas, Honkongas,Indonezija.
• Kinijos modelis 1980 - ..m. (Dar vis auga. BVP augimo tempas 9proc.
• Centrinės Europos modelis 1990 - ..m.

20a. 21a. maždaug iki 2015m.

• moksliniuose tyrimuose (ES tam skiria 80proc.

Kai kurie eekspertai prognozuoja, kad nekintant dabartinėms tendencijoms ES pensijos ir sveikatos sistemos gali žlugti po 50m. Ateinančiais 50m. ES gyventojų senėjimas bus didžiausias socialinis ir ekonominis iššūkis. 2003m. 2003m. ES BVP padidėjo 0,7proc. 2003m. 2003m. nedarbo lygis ES - 8proc. (didžiausias Ispanijoje - 11,3proc. 2004m. 2004m. 2003 - 2004m. Baltijos regione gyvena 60 mln. žmonių .Šiame regione sukuriama apie 3,5proc. Šiaurės šalys,kuriose gyvena 40proc. regiono gyventojų sukuria apie 75proc. Lietuva, Latvija, Estija bei šiaurės Lenkija sukuria 2 - 3proc. Pagrindinis gerovės kūrėjas - ilgos darbo valandos, o ne darbo produktyvumas.Čia (Lietuvoje,Latvijoje,Estijoje) dirbama 10proc. prekyba. 2003m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai iš visų ES šalių. 2003m. Lietuvos BVP augo 9proc. 2003m. pagal perkamosios galios paritetą 1gyv. Lietuvos BVP 1 gyv. sudaro tik 46proc. Iš Baltijos regiono sparčiausias augimas prognozuojamas Lietuvos.2004m. BVP padidės 7,5proc., o 2005m. 2003m.visa Lietuvos skola sudarė 21,9proc. šalies BVP,tuo tarpu Estijoje - 5,8proc. 2003m. Lietuvos skola 1gyv. Mažiausia šalies skola Liuksemburge,o didžiausia Graikijoje - net 112proc.,bei Italijoje -106proc. Apskritai 21a. 2001m. Rusijos ekonominio augimo tempai sulėtėto, 2003m. padidėjo 7,3proc. BVP, o 2004m. padidėjo 4,7 proc. 2004m. prognozuojamas augimas apie 7proc. 50proc. Rusijos ir Baltarusijos pinigų ssąjunga dar neaiški,ji turėjo būti pradėta įgyvendinti nuo 2005m. Rusijos ekonominiam įvaizdžiui labai pakenkė JUKOS (naftos kompanija) skandalas,kuris dar tęsiasi iki šiol. 2003m. JAV BVP išaugo 3,1proc. 2004m. prognozuojama 4 - 4,5proc., o 2005m. 2004m. Azijos regione Kinijos ekonominė plėtra pati intensyviausia,2003m. BVP padidėjo 9proc.,o 2004m. Manoma,kad po 15m.

• išauginama 50proc. Japonijos ekonominio augimo tempai lėtėja,didėja valstybės skola ir biudžeto deficitas.

14a. 14a. 15a. 15a. Čekijos karalius J. Podiebradas paskelbė savo Europos suvienijimo projektą, kuris vadinosi “Taikios Europos konfederacijos projektas“. 18a. didelę įtaką turėjo Didžioji Prancūzijos revoliucija. 1812m. Napaleonas pats ėmėsi kurti federacinę sistemą. 19a. Europa buvo vienijama po jungtinių Europos valstijų šūkiu, kuriam ypač pritarė vakarų Europos pacifistai(„taikos optimistai“). 1843m.

tags: #ekonominiai #ir #socialiniai #rodikliai #geografija