Nepilnamečių nusikalstamumas yra kompleksiškas reiškinys, kurio priežastys glūdi tiek individualiuose brendimo procesuose, tiek socialinėje ir ekonominėje aplinkoje. Straipsnyje apžvelgiami esminiai socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys nepilnamečių teisės pažeidimus, remiamasi moksliniais tyrimais, statistika ir praktine patirtimi darbą su rizikos šeimomis.
Fenomeno pobūdis: epizodinė delinkvencija ir struktūriniai rizikos veiksniai
Nepilnamečių delinkvencija yra asmenybės, identiteto ir autonomijos formavimosi procesą lydintis fenomenas. Noras rizikuoti, išbandyti ribas, atrasti ir suprasti kažką naujo, provokuoti, priešintis kitų nustatytai tvarkai, ieškoti savo išskirtinumo ir neatsilikti nuo draugų lemia teisės normų pažeidimus. Šie bruožai atsispindi netgi smegenyse vykstančiuose neurobiologiniuose procesuose.
Tyrimai rodo, kad dauguma jaunų žmonių būna padarę teisės pažeidimų, tačiau didžioji jų dalis nėra sunkūs ir tik labai nedidelė nepilnamečių dalis pasižymi intensyviu delinkventiniu elgesiu. Toks elgesys dažnai yra spontaniškas, neapgalvotas, epizodinis ir dažniausiai iš jo savaime išaugama. Sunkesnius atvejus beveik visada lydi buvusių ir esamų struktūrinių socialinių ir psichologinių problemų kompleksas, veikiantis kaip rizikos veiksnys.
Šeima kaip pagrindinis socializacijos agentas ir rizikos vieta
Šeima yra pirmoji socialinė struktūra, perteikianti elgesio modelius, vertybes ir normas. Šeima kuria natūralią asmens materialinio aprūpinimo, emocinę, ugdymo, priežiūros ir globos aplinką. Tačiau keičiantis socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeima: nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai bei šeimyniniai santykiai, ryškėja nauji. Sparčios gyvenimo permainos gali lemti staigius ir esminius šeimos kaip sociokultūrinio instituto pokyčius, kuriems visuomenė dažnai nepasiruošusi.
Socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip tokia, kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokioje šeimoje dažnai vyrauja alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų piktnaudžiavimas, nepriežiūra, prievarta ar skurdas. Šeimos pokytis, nulemtas tėvų skyrybų, vieno iš tėvų ar abiejų tėvų mirties, yra laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių turėti įtakos nepilnamečių nusikalstamumui.
Taip pat skaitykite: socialinių paslaugų delegavimas verslui: pliusai ir minusai
Yra empirinių duomenų, kad nepilnamečių nusikaltimus įtakoja aplinka, draugai, suaugusieji arba nedarni, deformuota šeima, kuri padidina vaikų kriminogeninę riziką pusantro arba du kartus. Apie 61 % nusikaltimų padaro vaikai, kurių šeimose buvo tik vienas iš tėvų arba tėvai sistemingai girtauja ir vaikais nesirūpina. Visiškai pakrikusioje, amoralioje šeimoje kriminogeninė rizika didžiausia.
Ekonominė padėtis, skurdas ir nepilnamečių nusikalstamumas
Ekonominė modernėjimo dedamoji yra itin svarbi. Reikia suprasti, jog žmogus visų pirma stengiasi patenkinti savo būtinuosius poreikius. Pajamų nelygybės mažinimas ir gyvenimo kokybės kėlimas visiems gyventojų sluoksniams galėtų būti įvardijamas kaip vienas esminių pilietiškumo ugdymo veiksnių, turinčių ilgalaikį poveikį. Tyrimai rodo, kad gyvenimo pablogėjimas ir kiti ekonominio ir socialinio sutrikimo veiksniai skatina nusikalstamumą.
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad socialinės rizikos šeimų skaičius buvo didelis: 2003 m. Lietuvoje buvo 17889 socialinės rizikos šeimų ir 39233 vaikai jose. Per septynerius metus (1995-2002 m.) šeimų, nepajėgiančių pasirūpinti savo vaikais, skaičius padidėjo nuo 9700 iki 18500 (87 %), kas rodo, jog tai yra struktūrinė ir politinė problema. Santykinio skurdo lygis tarp namų ūkių, turinčių vaikų iki 18 metų amžiaus, 2002 m. buvo 19,5 procento (vidutiniškai šalyje - 16,6 %).
Daugiavaikiai namų ūkiai neretai yra labiau pažeidžiami: tyrimų duomenimis, daugiavaikiai namų ūkiai vieno asmens maistui 2003 m. galėjo skirti tik po 3,8 Lt per dieną (visi namų ūkiai vidutiniškai po 5,5 Lt), nors išlaidos maistui sudarė 49 % jų vartojimo išlaidų. Santykinio skurdo riba 2003 m. buvo 312 litų ekvivalenčiam vartotojui.
Šeimos kriminalinis elgesys ir smurtas kaip rizikos veiksniai
Kai kurie tyrimai parodo, kad kitų šeimos narių kriminalinis elgesys yra stiprus rizikos veiksnys: 87 % nepilnamečių nusikaltėlių buvo kilę iš tokių šeimų. Smurtas prieš vaikus pirmiausiai lemia socialinė-ekonominė padėtis visuomenėje. Alkoholizmo problema, aukštas bedarbystės lygis ir būstų problema sudaro palankias sąlygas smurtui prieš vaiką. Pavyzdžiui, 1994 m. gydymo įstaigose gydytas 141 vaikas, patyręs smurtą; iš jų 111 patyrė fizinį smurtą.
Taip pat skaitykite: Kodėl vieni labiau linkę į priklausomybę nuo socialinių tinklų?
Smurtą ir nepriežiūrą patiriančių vaikų elgesio modeliai dažnai kartojami: jei vaikas neturės galimybių susipažinti su kitokiu gyvenimu, pamatyti, jog galima gyventi ir kitaip, tai labai tikėtina, kad jis daugiau ar mažiau atkartos savo tėvų gyvenimo būdą.
Mokykla, bendraamžiai ir laisvalaikio organizacija
Mokykla yra antras svarbus socializacijos agentas. Jei mokykla ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių ir įsitikinimų, galinčių pakreipti vaiką visuomenei priimtina kryptimi, padidėja rizika įsitraukti į deviantinį elgesį. Mokykloje svarbus yra ir jos darbo organizavimas, mokytojų požiūris į mokinius. Jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, gali susiformuoti priešiškumas mokyklai.
Neformalios grupės ir bendraamžių įtaka ypač svarbi paauglystėje. Tai gali būti paauglių kompanijos, kurios gali turėti didelę reikšmę, ypač kai jaunuolis turi problemų namuose ar mokykloje. Grupės gali suburti narius bendra paslaptimi ir bendrais interesais, o kai kuriais atvejais nusikalstami veiksmai tampa grupės vienijimosi mechanizmu.
Technologijų, žiniasklaidos ir virtualios erdvės vaidmuo
Technologijos, jų prieinamumas šiandien yra tapęs itin svarbiu veiksniu darantį įtaką visuomenei: jos sukuria galimybes labai greitai keistis informacija, perimti pasaulines tendencijas, bet ir parodo socialinių tinklų bei kitų virtualių grupių įtaką. Kai kurie moksliniai tyrimai sieja technologijų plėtrą su tam tikrų delinkvencijos apraiškų kaita.
Būvimas virtualioje erdvėje ir priklausomybė nuo socialinių tinklų gali mažinti jaunuolių norą dalyvauti bendruomenėje. Tuo tarpu bendruomeniškumo jausmą ir pilietiškumą skatina teminiai susibūrimai, savanorystė, priklausymas organizacijoms ir sporto renginiai, kai jaunuoliai jaučia, jog yra dalis didelės bendruomenės.
Taip pat skaitykite: tiksliųjų mokslų krizė mokyklose
Prevencijos ir intervencijos praktika: atvejo vadyba ir paslaugų prieinamumas
Prevencinis darbas su šeimomis, kurios patiria sunkumų, yra būtinas. Atvejo vadyba, kaip metodas, gali padėti koordinuoti pagalbą šeimai, atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir tėvų bei mobilizuoti įvairių specialistų darbą. Atvejo vadybininkų praktinė patirtis rodo, kad prevencinis darbas be juridinio sprendimo dažnai būna veiksmingesnis, nes šeimos nepajaučia, kad yra “baudžiamos” ir gali drąsiau dalintis savo problemomis.
Įrašymas į socialinės rizikos šeimų apskaitą gali išprovokuoti pasipriešinimą ir nepasitikėjimą, todėl svarbu kurti pasitikėjimu grįstą pagalbos kultūrą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas nustato procedūras, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai, tačiau praktikoje įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų.
Socialinių darbuotojų patirtys atvejais su rizikos šeimomis parodo, jog darbas yra sudėtingas: kartais tenka susidurti su smurtu, alkoholio ir narkotikų vartojimu šeimoje, sunkiai pasiekiamomis atokiosiomis vietovėmis ir dideliu darbo krūviu. Vis dėlto darbuotojų didžiausias atlygis yra sėkmingi atvejai, kai šeima sugeba išbristi iš skurdo ir priklausomybių liūno.
Institucinė aplinka, teisės sistema ir tarptautiniai standartai
Teisiniu požiūriu svarbu, nes teismas, aiškindamasis nepilnamečių padarytas nusikalstamas veikas, privalo atsižvelgti į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, supančią aplinką, artimųjų ir jo paties charakteristikas. Tokia pozicija patvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų standartinėse minimalios teisingumo vykdymo nepilnamečiams taisyklėse (Pekino taisyklės): “tinkamai ištiriami biografijos faktai ir aplinkybės, kuriomis nepilnametis gyvena, arba sąlygos, kuriomis padarytas pažeidimas”.
Pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos teisinėje sistemoje atsirado spragų, kai kūrėsi naujos institucijos, neturinčios darbo su nusikaltusiais nepilnamečiais patirties. Dažnai taikomos per griežtos bausmės (laisvės atėmimo bausmė) nėra efektyvios ir problema nesprendžia, todėl didžiausią dėmesį reikia skirti prevencijai ir kompleksinėms intervencijoms.
Tarptautiniai tyrimai ir latentinės delinkvencijos matavimas
Vertinant nepilnamečių delinkvencijos mastą nepakanka remtis tik registruotais rodikliais, nes jie sudaro tik nedidelę dalį realios delinkvencijos ir pasižymi dideliu latentiškumu. Latentinės delinkvencijos tyrimai, tokie kaip Health Behaviour in School-aged Children (HBSC), International Self-Reported Delinquency Study (ISRD) ir European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs (ESPAD), leidžia atlikti antrinę duomenų analizę ir tarptautinius palyginimus.
ISRD tyrimas Lietuvoje 2013 m. apklausė 7-9 klasių moksleivius ir parodė, kad nepilnamečių padaromų teisės pažeidimų struktūra Lietuvoje iš esmės nesiskiria nuo kitų šalių: daugiausia paplitęs neteisėtas turinio parsisiuntimas iš interneto; toliau rikiuojasi vagystės iš parduotuvių, grupinės muštynės, vandalizmas, vagystės iš asmens. Palyginimai leidžia pamatyti panašumus ir skirtumus tarp šalių, o tai gali padėti suprasti priežastis ir ieškoti veiksmingų prevencijos priemonių.
Prevencijos kryptys: švietimas, pilietinis ugdymas ir socialinė parama
Tyrimą atlikę mokslininkai pabrėžia, kad pilietiškumui ir delinkvencijos prevencijai ne mažiau svarbūs pilietinis ugdymas šeimoje, ekonominė gerovė ir švietimas mokykloje. Svarbu ne tik, kad vaikus mokytų motyvuoti ir savo darbą išmanantys mokytojai (jiems reikia mokėti padorią algą), bet ir kad jų klasės draugai būtų išsilavinę, matę pasaulio, padoriose šeimose augę vaikai.
Pilietiškumą skatina valstybės gebėjimas užtikrinti orų pragyvenimo lygį. Tyrėjai pažymi, kad Lietuvos pilietiškumo indekse galima stebėti padidėjimą tada, kai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje aplenkė Estijos vidutinį darbo užmokestį. Prie gyvenimo kokybės prisideda prieinama ir efektyvi medicina, viešasis saugumas ir pan.
Bendruomeniškumo skatinimas įvairiais lygiais ir formomis taip pat gali ženkliai prisidėti prie pilietiškumo augimo. Būvimas tarp panašiai mąstančių žmonių, kuriuos jungia vienodos vertybės ir tikslai, stiprina pilietinę visuomenę; jauni žmonės turi pajausti bendruomenės galią ir pamatyti, kaip galima sukurti pokytį aplink save. Tačiau būvimas virtualioje erdvėje ir priklausomybė nuo socialinių tinklų tą norą dalyvauti bendruomenėje mažina.
Tabelė: Pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai rizikos bei apsauginiai veiksniai
| Rizikos veiksniai | Aprašymas |
|---|---|
| Skurdas ir ekonominė atskirtis | Mažos pajamos, santykinis skurdas, daugiavaikystė, ribotos maisto ir kitų poreikių išlaidos |
| Socialinės rizikos šeima | Alkoholizmas, narkotikų naudojimas, smurtas, nepriežiūra, prasta emocinė aplinka |
| Šeimos struktūros pokyčiai | Tėvų skyrybos, vienišas auginimas, tėvų nedarbas |
| Mokyklos ir bendraamžių įtaka | Prasta mokyklos integracija, pedagogų požiūris, neformalių grupių įtaka |
| Technologijos ir žiniasklaida | Socialiniai tinklai, virtualios grupės, medijų įtaka ir informacijos prieinamumas |
| Apsauginiai veiksniai | Stabili šeima, prieinamos socialinės paslaugos, kokybiškas švietimas, bendruomeniškumas, darbo galimybės |
Praktiniai rekomenduojami žingsniai
- Stiprinti socialinę paramą šeimoms: mažinti pajamų nelygybę, gerinti gyvenimo kokybę ir prieinamumą paslaugoms socialinės rizikos šeimoms.
- Vystyti prevencinę atvejo vadybą: koordinuoti įvairių specialistų darbą ir teikti pagalbą be stigmatizacijos.
- Investuoti į švietimą ir pilietinį ugdymą: ugdyti socialinius įgūdžius, empatiškumą ir bendruomeninę atsakomybę nuo mažų dienų.
- Skatinti bendruomeniškumą ir savanorystę: užtikrinti jaunimui galimybes priklausyti organizacijoms, dalyvauti renginiuose ir sporte.
- Užtikrinti prieinamą psichosocialinę pagalbą ir efektyvias priešprievartines programas šeimose su priklausomybių ir smurto problemomis.
- Naudoti tarptautinių tyrimų duomenis (HBSC, ISRD, ESPAD) sprendimų priėmimui ir prevencinių programų efektyvumo vertinimui.
5 populiariausi bylų vadovo pokalbio klausimai su atsakymų pavyzdžiais
Duomenys ir tendencijos
VRM duomenimis 2000 m. nustatyta 3,6 tūkst. 14-17 metų amžiaus nepilnamečių kaltinamų padarius nusikaltimus (14 % visų kaltinamų asmenų). Nepilnamečiai padaro apie 14 % visų nusikaltimų. Per pastaruosius dešimtmečius registruotos ir latentinės delinkvencijos apraiškos daugelyje Vakarų kultūros šalių mažėjo arba buvo santykinai stabilios. Šiam mažėjimui paaiškinti keliamos įvairios prielaidos: bendras vaikų skaičiaus mažėjimas, politinis ir ekonominis stabilumas, smurto auklėjant draudimai bei technologijų plėtra.
HBSC duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas tarp moksleivių šiek tiek mažėja: 2014 m. 51,6 % respondentų buvo gėrę alkoholio per gyvenimą, 2018 m. - 45 %; per pastarąsias 30 dienų - atitinkamai 20,5 % ir 17,6 %. Rūkymo pabandžiusiųjų dalis nuo 2002 m. sumažėjo (2018 m. - 36 %), tačiau nuolat rūkančiųjų dalis išliko stabili (2018 m. - 13 %).
Prevencijos reikšmė ir iššūkiai
Pagrindinė ir sunkiausia profesionalios reakcijos į nepilnamečių delinkvenciją užduotis - atskirti įprastą, epizodinę nepilnamečių delinkvenciją, nekeliančią didelės rizikos vystytis kriminalinei karjerai, nuo tokią riziką keliančios. Tam būtina kompleksiška sistema: palanki socialinė terpė, laiku ir kompetentinga pagalba, galimybė imtis naujų vaidmenų ir sėkminga integracija į darbo rinką gali apsaugoti nuo nusikalstamo elgesio arba padėti nebenusikalsti.
Prevencijos sėkmė priklauso nuo to, ar visuomenė sugebės derinti ekonominius sprendimus (gyvenimo kokybės gerinimą) su ugdymu ir bendruomeninių iniciatyvų skatinimu. Reikia pripažinti, kad prevencija yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir pastovaus dėmesio šeimai bei vaikui.
tags: #nusikalsta #dazniau #nepasiturintys #vaikai