2022 m. HBSC tyrimo rezultatai atskleidė Lietuvoje augančius probleminio socialinių tinklų naudojimo ir priklausomybės nuo jų rizikos rodiklius. Beveik pusė moksleivių turi probleminį socialinių tinklų naudojimą, o maždaug 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės rizika. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paaugliai, pernelyg dažnai ir intensyviai naudojantys tinklus, susiduria su kitomis sveikatos ir gyvensenos problemomis.
Paaugliai, kurie įpranta remtis socialiniais tinklais kaip pagrindiniu informacijos ir pramogų šaltiniu, dažnai patiria nuotaikų svyravimus, nerimą ir savivertės sumažėjimą. Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų yra susijusi su miego sutrikimais, nepatenkinama gyvenimo kokybe ir didesniu stresu. Be to, rizikingas elgesys internetinėje erdvėje kyla, kai santykiai su tėvais ir bendraamžiais nėra tvirti, taip pat kai paaugliai kontaktuoja su nepažįstamaisiais ir susiduria su smurtinio bei seksualinio pobūdžio turiniu.
Rizikos veiksniai ir jų išskyrimas
Ilgalaikiai HBSC duomenys rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o didelės priklausomybės rizika išlieka apie 12-13 proc. Mažėjęs socialinis ryšys su šeima ar bendraamžių grupe gali išprovokuoti didesnį poreikį naudotis tinklais ir ieškoti bendravimo internetinėje erdvėje. Taip pat pastebimas ryšys su miego kokybe ir negalavimais: priklausomi paaugliai miega trumpiau ir patiria didesnį prastos miego kokybės rizikos lygį.
Rizikingas socialinių tinklų naudojimas kinta priklausomai nuo amžiaus bei lyties. Mergaitės dažniau naudoja socialinius tinklus, o berniukams dažniau tenka interaktyvūs žaidimai ir lankymas suaugusiųjų tinkluose. Pažymima, kad intensyvus naudojimas ypač ryškus 18-24 metų amžiaus grupėje, kur kas dažniau pasireiškia priklausomybės požymiai. Lyčių skirtumai rodo, kad mergaitės labiau jaučia prislėgimą dėl veiklos socialiniuose tinkluose, o berniukams tai gali būti nerimo dirgiklis.
Nesaugus interneto naudojimasis ir socialinių tinklų plėtra yra glaudžiai susiję su šeimos psichologine atmosfera ir aplinka. Tyrimai pabrėžia, kad tėvų ir gydytojų dėmesys bei švietimas yra svarbūs veiksniai užkertant kelią rizikingam naudojimui ir skatinant atsakingą elgesį. Be to, rizikinga būti priklausomiems gali būti susijusi su komorbitumo rizika, kai pasitaiko kitos priklausomybės ar emociniai sutrikimai.
Taip pat skaitykite: socialinių paslaugų delegavimas verslui: pliusai ir minusai
Psichologiniai ir fiziologiniai padariniai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti susijusi su nuotaikų kaita, lėta reakcija į stresą ir sunkumu kontroliuoti naudojimą. Paaugliai, kurie ilgą laiką praleidžia socialiniuose tinkluose, dažnai patiria nerimo simptomų, dėmesio sutrikimų ir bendrojo psichologinio nuosmukio. Tyrimai taip pat rodo mikrostruktūrinius pokyčius smegenyse, susijusius su priklausomybe nuo interneto, įskaitant pilkosios medžiagos pokyčius. Be to, internetinės patyčios ir privatumą pažeidžiantys veiksmai dar labiau pablogina paauglių savijautą.
Apibendrinant, socialiniai tinklai turi stiprų įtakos mechanizmą paauglių socializacijai ir savęs įvaizdžio formavimui, tačiau pernelyg didelis naudojimas gali skatinti nepageidaujamus psichologinius ir fizinius efektus. Dėl to svarbu įsivardinti rizikos ženklus ir imtis prevencinių priemonių šeimoje, mokykloje ir sveikatos priežiūros praktikoje.
Prevencijos ir intervencijos perspektyvos
Prevencijos strategijos turėtų būti orientuotos į ankstyvą tėvų ir mokytojų įsitraukimą, ugdymą apie duomenų saugumą ir privatumo apsaugą, bei skatinimą naudotis socialiniais tinklais atsakingai. Praktikoje naudinga sukurti lengvai prieinamus įrankius savarankiškai įsivertinti savo santykį su tinklais ir suteikti patarimų, kaip sumažinti žalingą įtaką. Taip pat svarbu skatinti realaus pasaulio veiklas ir stiprinti socialinius ryšius su šeima bei draugais, kurie gali būti apsauginiai veiksniai.
Tele2 kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais, ir siūlo įžvalgas apie saugų bei atsakingą naudojimą. Rekomenduojama įtraukti gydytojus į sąveiką su jaunimu apie interneto naudojimą bei skatinti švietimą ir informuotumą apie duomenų saugumą bei privatumą.
Duomenų ir įrodymų įvairovė
Statistiniai duomenys iš įvairių šaltinių rodo, kad socialiniai tinklai yra plačiai naudojami ir paaugliams, ir suaugusiųjų tarpe. Lietuvoje 16-29 metų amžiaus asmenys naudojasi internetu beveik kasdien, o socialiniai tinklai tampa svarbia informacijos ir bendravimo priemonei. Tyrimai pabrėžia, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti sunkiai atskiriama nuo bendrojo interneto naudojimo ir psichologinių problemų, todėl reikia kompleksiško požiūrio į prevenciją ir gydymą.
Taip pat skaitykite: socialinių veiksnių įtaka nepilnamečių elgesiui
Socialiniai tinklai teikia potencialų teigiamą poveikį, pavyzdžiui, lengvesnį ryšį su draugais, plėstą pažinčių ratą, geresnį komunikacijos įgūdžių lavinimą ir galimybes dalintis informacija apie sveikatą. Tačiau tyrimai rodo, kad teigiamų poveikių naudingumas priklauso nuo atsakingo naudojimo ir tėvų bei gydytojų įsitraukimo.
Šiuo metu svarbu ne tik tirti problemą, bet ir kurti praktines priemones, kurios padėtų paaugliams ir jų šeimoms gydytis bei gerinti savijautą. Įvairūs tyrimai pabrėžia komorbidiškumo riziką ir nuolatinius socialinių tinklų naudojimo įpročius kaip reikšmingus veiksnius, turinčius įtakos psichinei sveikatai ir gyvensenai.
Taip pat skaitykite: tiksliųjų mokslų krizė mokyklose
tags: #kas #dazniau #suserga #priklausomybe #nuo #socialiniu