Smurtas artimoje aplinkoje yra viena opiausių visuomenės problemų, kuri (nepaisant to, kad dažnai slepiama po šeimos sienomis) paliečia daugybę asmenų įvairiame amžiuje. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Smurtas artimoje aplinkoje - tai esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Smurto formos
- Fizinis smurtas. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“
- Psichologinis smurtas. Sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti.
- Ekonominis smurtas. Nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
- Seksualinis smurtas. Kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę ir kūno neliečiamumą, bet ir į socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Pasyvus smurtas (nepriežiūra). Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
- Persekiojimas. Pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, apimančios pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net jei atsisakyta.
- Kibernetinis smurtas. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų, pasitelkianti technologijas aukos sekimui, kontrolėi ir žeminimui.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris akcentavimas („vyras - šeimos galva“) bei moterų subordinacijos palaikymas socialinėse praktikose.
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
- Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu.
- Finansinis spaudimas ir lošimo priklausomybė sukelia konfliktus šeimoje.
- Mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė didina smurto riziką.
- Normos, kultūros ir religijos veiksniai gali pateisinti arba menkinti smurto suvokimą.
Pasekmės aukoms ir visuomenei
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas.
Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį: potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, nerimą ir net minčių apie savižudybę. Psichologinio smurto pasekmės gali pasireikšti miego sutrikimais, valgymo problemomis, sumažėjusiu savivertės jausmu ir sunkumais užmezgant sveikus santykius.
Vaikams smurto poveikis gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką po smurto pabaigos; kuo intensyvesnis smurtas, tuo didesnis poveikis.
Konkrečios socialinės ir ekonominės pasekmės
- Sumažėjęs darbingumas ir našumas dėl sveikatos sutrikimų.
- Ilgalaikės medicininės ir psichologinės pagalbos išlaidos.
- Šeimos ir bendruomenės destabilizacija, sutrikę tarpasmeniniai ryšiai.
- Vaikų traumavimas ir tolesnės kartos rizikos formavimasis.
Teisinės priemonės ir pagalbos sistemos Lietuvoje
Lietuvoje egzistuoja teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo, civiliniai procesai ir baudžiamojo proceso priemonės. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto pavojų patiriantiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė priemonė, kuria pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti jos adresu, nesiartinti prie šio asmens ir kartu gyvenančių asmenų. Orderį 15 dienų laikotarpiui gali skirti policijos pareigūnas, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Policijos pareigūnai informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto pavojų patiriančiu asmeniu ir pasiūlyti kompleksinę pagalbą.
Institucinės funkcijos ir bendradarbiavimas
Smurto prevencijos ir pagalbos teikimo sritys reglamentuojamos įstatyme: nustatomos institucijų kompetencijos, Taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių komisijos ir nacionalinių programų planavimas. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos dalyvauti prevencijos ir pagalbos veiklose.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones - asmenų dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja informacijos sklaidą ir specialistų mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos temomis.
Kaip atpažinti smurtą ir kaip elgtis
Smurtą atpažinti padeda rizikos veiksniai ir smurto požymiai. Psichologinis smurtas dažnai yra paslaptingas ir nepalieka fizinių žymių, tačiau apima nuolatinį kritikavimą, žeminimą, izoliaciją ir kontrolę. Dažnai aukos jaučiasi izoliuotos, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir baimė kreiptis pagalbos.
Jeigu patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Praktiniai žingsniai nukentėjusiems
- Užsirašykite įvykusių incidentų datas ir aprašymus, dokumentuokite sužalojimus.
- Kreipkitės į policiją arba socialines tarnybas, jei jaučiate pavojų.
- Pasinaudokite specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos linijų kontaktais.
- Apsvarstykite teisinės pagalbos galimybę: advokato konsultacija gali padėti orientuotis procesuose.
- Ieškokite palaikymo - šeimos, draugų, savitarpio pagalbos grupių ir specialistų.
Prevencija ir rekomendacijos
Norint sumažinti smurto paplitimą, būtinos kompleksinės priemonės: švietimas ir informavimas, specialistų mokymai, pagalbos paslaugų plėtra, teisinės priemonės ir priklausomybių gydymo programų prieinamumas. Šios priemonės turi būti numatytos nacionaliniuose bei savivaldybių strateginiuose planuose.
Svarbu pripažinti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tik individuali problema - tai sisteminė problema, reikalaujanti visuomenės, valstybės ir bendruomenės įsitraukimo. Tinkama pagalba ir saugos priemonės gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.
Kaip elgtis aplinkiniams
- Neignoruokite įtartinų požymių: žeminimas, izoliacija, staigūs sužalojimai ar finansinės problemos gali būti skambutis į pagalbą.
- Siūlykite praktinę pagalbą ir informaciją, bet gerbkite aukos sprendimą ir saugumą.
- Informuokite apie institucinius resursus - policiją, specializuotus centrus, socialines tarnybas.
Pagalbos prieinamumas Lietuvoje
Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. SKPC specialistai teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, kitą socialinę pagalbą bei teisinę konsultaciją. Pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Ką daryti, jei matote smurto požymius vaikams
Smurto poveikis vaikams ypač žalingas: jis gali lemti fizines traumas, emocines problemas ir ilgalaikes socialines pasekmes. Jei randate įrodymų ar įtariate, kad vaikas patiria smurtą, nedelsdami praneškite socialinėms tarnyboms arba policijai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai informuoja smurtą patyrusius asmenis bei vaiko atstovus apie priimtus sprendimus ir taikomas priemones.
Išvados mintyse
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė priežasčių: socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ir individualūs faktoriai. Jo pasekmės - fizinės, psichologinės ir socialinės - yra ilgalaikės ir reikalaujančios kompleksinio atsako iš institucijų, specialistų ir bendruomenės. Svarbiausia - nelikti vieniems, kreiptis pagalbos ir žinoti savo teises bei galimybes gauti saugą bei paramą.