Nors plaučių vėžys dažnai suvokiamas kaip rūkančios visuomenės problema, naujausi tyrimai rodo, kad iš šios ligos nėra apsaugotas nė vienas: liga gali pasitaikyti įvairiais rizikos veiksniais, o ankstyva diagnostika - bene svarbiausia gydymo sėkmei. Prof. habil. dr. S. Cicėnas pabrėžia, kad profilaktika, ankstyva diagnostika ir modernūs gydymo metodai leidžia sumažinti mirtingumą ir pagerinti prognozes.
Rizikos veiksniai ir plaučių vėžio epidemiologija Lietuvoje
„Plaučių vėžys - rūkančiųjų liga, bet yra ir išimčių.“ Dar prieš dešimtmetį buvo manyta, kad liga paliečia tik rūkančius ar užterštoje aplinkoje gyvenančius, tačiau šiuolaikiniai duomenys rodo, kad kiekvienas gali susirgti. 85 proc. sergančiųjų yra rūkantys asmenys, tačiau rizikos veiksniai apima ir genetiką (maždaug 8 proc. atvejų), paveldimumą bei radono spinduliuotę. Radonas - dujos, kurios įkvėpimo metu gali pažeisti plaučius. Be to, kai kurios profesijos padidina riziką dėl dulkių ir cheminių dalelių įkvėpimo (virinimo sektorius, grūdų beicavimo įmonės).“
Nepaprastos tendencijos rodo, kad plaučių vėžys vis dažniau paliečia moteris, nors Lietuvoje išlieka vyresnės sergamumo lyderės, o mirtingumas didesnis nei kai kurių kitų organų vėžių kartu sudėjus. Lietuvoje per metus nustatoma apie 1600 naujų plaučių vėžio atvejų. Tačiau moterų sergamumas su laiku didėja: nuo 2015 metų jis išaugo 7,6 proc. ir kartais diagnozė gali būti nustatoma nerūkantiems ar net jaunų moterų tarpe. Hormonų vartojimas reprodukcijos tikslams gali būti irgi reikšmingas veiksnys, įtakojantis moterų sergamumą.“
Plaučių vėžio simptomai ir ankstyva diagnostika
„Ankstyvose stadijose dažnai nėra simptomų, todėl ligą daug kartų diagnozuoja profilaktinių patikrinimų metu arba atsitiktinai.“ Tačiau pažengusiuose etapuose pasireiškia kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje, staiga prarastas darbingumas, svorio kaita ir karščiavimas. Gydytojai pabrėžia, kad nuo diagnozės stadijos priklauso gydymo sėkmė: ankstyvoji stadija gali būti išgydoma operaciniu būdu, o vėlesnėse stadijose taikomi kompleksiniai gydymo metodai.“
Profilaktika ir ankstyva diagnostika - svarbiausios plaučių vėžio prevencijos priemonės. Kasmet rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, ypač rūkantiesiems ar rūkantiems, taip pat plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos programos dalyviams - žemos raiškos kompiuterinė tomografija (ŽRKT). Nuo 2025 metų visi 50-70 metų Lietuvos gyventojai gali dalyvauti valstybės kompensuojamoje plaučių vėžio patikros programoje ir kartą per trejus metus pasitikrinti plaučius.“
Taip pat skaitykite: onkologinio paciento priežiūra ir gydymo ypatumai
Gydymo pokyčiai: nuo operacijų iki modernių terapijų
Naujovės medicinos srityje - didelės. Mikroinvazinė chirurgija Lietuvoje padeda ankstyvosiose stadijose atlikti operacijas be didelių pjūvių, o vėliau - adjuvantinis gydymas gali būti efektyvesnis, kai po operacijos naudojama imunoterapija arba taikinių terapija. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) užtikrina mikroinvazinę įrangą ir sėkmingą taikinių terapijų integravimą gydymo schemose. Prof. S. Cicėnas mini, kad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose gali suteikti pacientams prieigą prie naujausių vaistų ir gydymo metodų, kurie Lietuvoje dar nėra kompensuojami.“
Taip pat svarbu pažymėti, kad spindulinė terapija yra naudojama visų stadijų plaučių vėžiui gydyti. Ankstyvosiose stadijose naudojama stereotaksinė spindulinė terapija arba radiochirurgija; lokaliai pažengusio ligos atveju - chemospindulinis gydymas prieš operaciją arba po jos. Esant IV stadijai, spindulinė terapija taikoma paliatyviam tikslui, siekiant stabdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tyrimų dėka plaučių vėžio gydymas tampa vis įvairesnis: spindulinė terapija derinama su chemoterapija, imunoterapija ir taikinių terapija, atsižvelgiant į naviko tipą ir plitimą.“
Slauga ir gydytojo darbas klinikoje
Be gydymo protokolų, labai svarbus yra slaugos ir multidisciplininio konsiliumo vaidmuo: planuojant gydymą dalyvauja dešimtys specialybinių sričių gydytojai, o paciento savijauta ir poilsis turi būti kartu su gydymo tėkme. Chirurgui - onkologiui tenka atsakomybė ne tik pašalinti naviką, bet ir paaiškinti pacientui, kas laukia po operacijos. Taip pat būtina įvertinti, kada pacientas jau yra pasiruošęs gydymui ir kaip sklandžiai jį galima įtraukti į klinikinius tyrimus.“
Interviu su prof. S. Cicėnu akcentuojama, kad ankstyvos stadijos plaučių vėžio prognozės yra geresnės: 5 metų išgyvenimas gali siekti apie 70 proc., jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Tačiau dažnai ligos nustatymas vyksta vėlesniuose etapuose, todėl gydymo efektyvumas yra mažesnis. Todėl svarbu užtikrinti, kad pacientai galėtų dalyvauti ankstyvos diagnostikos programose ir klinikiniuose tyrimuose.“
Melagingi mitai ir sveikatos įgūdžiai
Prof. S. Cicėnas atkreipia dėmesį į klaidingus teiginius, esą rūkymui galima atsisakyti pereinant prie elektroninių ar kaitinamojo tabako produktų, ar kad šie produktai yra mažiau kenksmingi. Tyrimai rodo, kad žala yra panaši ar net didesnė, o rūkymo pradžia jaunystėje didina riziką. Taip pat svarbu žinoti, kad rūkymo draudimai viešose vietose sumažina pasyvaus rūkymo riziką ir teigiamai veikia plaučių vėžio sergamumo lygį Keliuose šalyse, tokiose kaip Danija ar Austrija.“
Taip pat skaitykite: Socialinė pagalba sergant vėžiu: specialisto vaidmuo
Reikia pokyčių ir ateities perspektyvos
Nors plaučių vėžys vis dar yra sunki liga, pažanga medicinoje kelia viltį: nauji gydymo metodai, inovatyvūs vaistai ir klinikinių tyrimų plėtra. Svarbu, kad žmonės reguliariai dalyvautų profilaktinėse programose, rūpintųsi savo sveikata, o medikai - nuosekliai diegtų naujas technologijas ir gydymo protokolus. “Kokie bebūtų mokslo pasiekimai, savo sveikata geriausiai gali pasirūpinti tik pats žmogus - gyventi sveikai ir dalyvauti ankstyvos diagnostikos programose,” - pabrėžia prof. habil. dr. S. Cicėnas.
Taikiniuose terapijoje, imunoterapijoje ir taikinių terapijoje plaučių vėžio gydymas tampa vis individualizuotesnis: nustatoma naviko molekulinė sandara ir taikomi atitinkami inhibitors bei imunoterapijos sprendimai, derinant su chemoterapija ar spinduline terapija priklausomai nuo stadijos ir ligos pobūdžio. Sukurtos ankstyvos diagnostikos programos ir klinikiniai tyrimai suteikia pacientams galimybę gauti naujausius gydymo metodus, išlikti optimistiškais ir laikytis sveikesnio gyvenimo būdo.“
Apie profesoriaus asmeninę patirtį ir požiūrį į gydytojo kelią
Chirurgu - onkologu dirbate beveik keturiasdešimtmečius. Pasirinkimas tapti gydytoju buvo lemtingas ir asmeniškai įtakojo gyvenimo kelią: šeima palaikė, o darbo dėl įtempto grafiko teko derinti su asmeniniu laiku. Atskleidžiant, kas yra sunkiausia, kuriant santykį su pacientais, akcentuojama, kad nuolatinis mokymasis ir kompioterio darbas su pacientais - būtinas. Taip pat pabrėžiama, kad po operacijos artimiesiems gali būti sunku įsivaizduoti, ką patyri susirgęs žmogus, ir svarbu suteikti paramą bei supratimą.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
tags: #onkologija #ir #slauga #saulius #cicenas