Socialiniai tinklai yra vis labiau įtraukiami į kasdienį žmonių gyvenimą ir formuoja jų emocinę savijautą. Intensyvus naudojimas siejamas su nerimu ir depresijos simptomais, o tyrimai rodo, kad paaugliai, praleidžiantys didesnį nei 3 valandas per dieną laiką šiose platformose, 60 proc. dažniau susiduria su sunkumais. Lietuvoje situacija papildomai kelia nerimą: 2025 m. pabaigoje atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad penktadalis gyventojų patenka į nerimo ir tiek pat į depresijos rizikos grupę, ir šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose ES šalyse. Taip pat pažymima, kad tarp aukštu nerimavimu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tiems, kurie daug dažnai naudojasi socialiniais tinklais.
Nerimo, depresijos ir kūno įvaizdžio rizikos mechanizmai
Socialiniai tinklai gali būti susiję su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač merginų tarpe: tarptautiniai tyrimai rodo, kad kas trečia paauglė teigia, jog „Instagram“ naudojimas pablogino santykį su savo kūnu. Be to, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažnai ieško paguodos socialiniuose tinkluose, o itin aktyvus naudojimas gali dar labiau pabloginti psichologinę savijautą. Lietuvoje tyrimai rodo, kad žemą psichologinį atsparumą turintys suaugusieji dažniau įniksta į socialinius tinklus už tuos, kurių atsparumas aukštesnis. Eksperimentiniai tyrimai iliustruoja priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino naudojimą iki pusvalandžio per dieną, depresijos simptomai sumažėjo. Pasak tyrėjų, svarbiausia - sąmoningas elgesys su socialiniais tinklais, o ne draudimai ar bauginimas.
Kaip įtakoja turinys ir lyginimas su kitais?
Didžiausią žalą dažnai sukelia tai, ką vartotojai daro socialiniuose tinkluose: nuolatinis lyginimasis su kitais, grožio filtrai ir algoritmų siūlomas neigiamas turinys gali didinti nepasitikėjimą savimi. Scroll'inimas skatina dopamino išsiskyrimą ir gali išryškinti priklausomybės mechanizmus smegenyse. Taip pat svarbu, kad ne tik laikas, bet ir kokybė - net ir trumpas laikas gali būti žalingas, jei naudojamas probleminiams tikslams, pavyzdžiui, pabėgti nuo problemų ar pagerinti nuotaiką. Lietuvoje daugiau nei dešimtadalis gyventojų teigia dažnai naudojantys socialinius tinklus tam, kad pamirštų problemas, o tai yra vienas iš ryškių problemos požymių.
Pažeidžiamiausios amžiaus ir lyties grupės
Mažiausio amžiaus - 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, yra pažeidžiamiausia grupė: intensyvesnis naudojimas merginoms didina depresijos riziką labiau nei vaikinoms. 18-34 metų amžiaus grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas gali siekti 40-55 proc., o nerimo bei depresijos rizika šioje grupėje yra dvigubai didesnė nei kitose suaugusiųjų kategorijose. Taip pat pažeidžiami yra asmenys, turintys psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotus sutrikimus; pavyzdžiui, ADHD turinčių asmenų priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelių kartų didesnis už bendrąją populiaciją.
Ar įmanoma pasinaudoti socialiniais tinklais teigiamai?
Tyrimai rodo, kad veiksmingiausia priemonė yra ne draudimai, o sąmoningas naudojimasis socialiniais tinklais. Sąmoningumo pratimai, kognityvinės strategijos, išsilavinimas apie sveikus įpročius ir trumpesnės naudojimosi sesijos dažnai duoda geresnių rezultatų už griežtas ribojimo priemones. Lietuvoje 10 proc. gyventojų aktyviai taiko ribojimo strategijas, kurios iš tiesų veikia. Paprastos priemonės, kaip nesinaudoti tinklais valgio metu ar telefone laikyti iš toliau, gali būti naudingos. Taip pat naudingas gali būti ekranų laiką ribojančių telefonų funkcijų naudojimas. Svarbu suprasti, kad žalinga gali būti ne tik laikas, bet ir tai, ką darome socialiniuose tinkluose: aktyvus ryšio palaikymas su artimaisiais, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, gerinančio nuotaiką, paieška gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai, o pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas ir nuolatinis lyginimasis dažnai blogina savijautą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Kokie ženklai rodo, kad socialiniai tinklai daro žalą?
Jei nerimas kyla kai negalite patikrinti tinklų, jei naudojatės tinklais dažniau tada, kai įvyksta nemalonumai, arba kai kyla slogus nuotaikos jausmas, tai gali būti probleminio santykio požymiai. Kiti ženklai - vis didesnis laiko praleidžiamas tinkluose poreikis, bandant sumažinti naudojimą, bet nepavyksta; taip pat - socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams. Lietuvoje rizikos grupei priskiriama apie 6 proc. suaugusių gyventojų, tačiau tai reiškia šimtus tūkstančių žmonių, kuriems socialiniai tinklai jau nėra pramoga, o reali problema.
Prevencijos ir intervencijos
Jauniems žmonėms rekomenduojama skatinti pertraukas nuo socialinių tinklų ir didesnį dėmesį skirti realiam gyvenimui: daugiau fizinės veiklos, buvimas gamtoje, socialinis bendravimas gyvai, pomėgiai. Taip pat svarbu nustatyti ribas, riboti laiką ir atvirai kalbėtis apie poreikį naudotis tinklais. Svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad interneto turinys dažnai neatspindi realybės - tai tik redaguota įvaizdžio versija. Jei atsiranda nerimą keliančių ženklų ar neįveikiama priklausomybė, kreiptis pagalbos į psichologus yra normali ir reikalinga priemonė.
Kalbant apie naudą, socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, bendrai stiprina socialinį ryšį ir gali būti naudingas įrankis organizuojant realius susitikimus bei palaikant kontaktą su artimaisiais. Tačiau svarbu prisiminti, kad sveikesnis kelias yra sąmoningas ir atsakingas naudojimas, o ne abejingas ar besaikis naudojimasis tinklais.
- Įvertinkite savo naudojimosi laiką ir kokybę - ar tai padeda ar kenkia?
- Skirkite laiko pertraukoms nuo tinklų, ypač prieš miegą
- Skatinkite realų bendravimą ir aktyvią veiklą
- Nustatykite aiškias ribas dėl naudojimosi ir laikykitės jų
- Prireikus kreipkitės į specialistus ir pasitikėkite įgūdžiais valdyti skaitmeninį gyvenimą
| Grupė | Rizikos lygis | Pagrindiniai rizikos veiksniai |
|---|---|---|
| 10-14 metų paaugliai | Aukštas | Gerinantis depresijos riziką didėjantis naudojimas |
| 18-34 metų suaugusieji | Aukštas | Dažnas naudojimas, nerimas, miego sutrikimai, elektroninės patyčios |
| Vyresni suaugusieji | Vidutinis-žemas | Rizikos veiksnių įvairovė, priklausomybės mechanizmai gali būti mažiau ryškūs |
Emocijų spektras kartu su socialinių tinklų naudojimu gali būti įvairus: dalijimasis pasiekimais gali kelti dopamino išsiskyrimą ir stiprinti motyvaciją, tačiau nuolatinis lyginimasis su idealiu „aš“ ar kitų sėkmėmis kartais sukelia kaltės, pavydos ir nepasitenkinimo jausmus. Nors tinklai gali būti naudingi ryšiams ir informacijos sklaidai, jų žalingi poveikiai dažnai susiję su medžiagos, miego kokybės ir fizinio aktyvumo stoka, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #ar #socialiniai #tinklai #yra #priesas