2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
Kaip vystėsi antros pakopos sistema: pagrindiniai etapai
Būtent dėl šių priežasčių kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę. Tai jau ketvirta esminė pensijų kaupimo sistemos reforma nuo 2004-ųjų, kai pradėjo veikti antros pakopos fondai. Ji buvo pertvarkyta 2013, 2016 ir 2018 metais.
Pirmiausia, 2004-2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis - 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito. Prieš penkerius metus, 2013 m., antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskata iš valstybės. Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis.
Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.
Paskutinio laikotarpio reformos ir naujovės
„Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė“, - pažymėjo Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis. Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
„Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės“, - pastebėjo A. Prapiestis.
Kita naujovė, kurios pasiekta keičiant papildomo kaupimo tvarką, - kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai. Iki šiol antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto buvo 1 proc. (0,65 proc. pasirinkus konservatyvaus investavimo fondus), tačiau nuo šių metų jie pradeda mažėti ir nuo 2021 m. sudarys 0,5 proc. „Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui“, - komentavo pašnekovas.
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.
„Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs. Taigi, anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo“, - aiškino A. Prapiestis.
Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis - atidėtasis pensijų anuitetas - kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Be to, tie gyventojai, kurie pasirinks antroje pakopoje kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, galės pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata, o prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir asmens darbdavys. Pastarasis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
„Lietuvos bankas palaiko ir pokytį, leisiantį laikinai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ir padaryti iki 12 mėnesių siekiančią pertrauką per visą kaupimo laikotarpį“, - pridėjo jis.
Kodėl reikėjo keisti sistemą?
A. Prapiesčio nuomone, prieš daugiau nei 14 metų gyvavimą pradėjusi antroji pensijų pakopos sistema buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos Lietuvoje. „Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų. Toks spartus ir didelis dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant senatvės pensijų finansavimui skiriamų valstybės išlaidų dalies, lemtų mažėsiančią pakeitimo normą. Taip atsitiktų dėl mažėsiančių einamojo finansavimo modeliu pagrįstos pensijų sistemos įmokų, kurių nepakaks didėsiančių išmokų poreikiui patenkinti. Savo ruožtu tai rodo senatvės pensijų sistemos tvarumo problemą ir poreikį ją reformuoti.
Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia santykinai dar mažesnes būsimų ateities pensininkų pajamas senatvėje, nei yra šiuo metu“, - kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Pensijų fonduose uždirbta grąža - istorija ir rezultatai
Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus. Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad pensijų fondų rezultatams įtaką darbo daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Būtent pagal pensijų fondų rezultatuose matyti reikšmingiausi įvykiai per pusantro dešimtmečio: pasaulinė finansų krizė, Europos skolų krizė, pernai metų pabaigos svyravimai rinkose. Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004-2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc.“, - akcentavo pašnekovas.
„Per ilgą taupymo ir investavimo laikotarpį neigiami metai neišvengiami, tačiau istorija rodo, kad investavimas į akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą yra pelningas būdas turtui kaupti. Svarbiausia nepamiršti, kad pensijų kaupimas yra keliasdešimties metų laikotarpis“, - kalbėjo V. Rūkas.
Jis priminė, kad nors krizės metu mažėja fondo vienetų vertė, tačiau yra ir pliusų: tokiu metu periodiškai investuojant, kaip daro pensijų fondai, nauji fondo vienetai įsigyjami pigiau, o rinkų vertei kylant jų vertės prieaugis yra didesnis. „Ilgo, keliasdešimt metų trunkančio kaupimo laikotarpiu krizių nereikia bijoti. Tai rodo ir Lietuvos pensijų fondų istorija: antros pakopos pensijų fondai per krizę (2008 m.) neteko beveik 20 proc. vertės, tačiau jau 2009 m. uždirbo daugiau kaip 17 proc. grąžą, o 2010 m. - 9 proc. grąžą, kai pati Lietuvos ekonomika dar tik pradėjo atsigauti“, - skaičiais dalijosi pašnekovas.
Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4-5 proc. per metus nuo investuojamos sumos. „Manau, kad vertinant bendrai, rezultatas buvo geras ir svarbiausia, kad viršijo to laikotarpio vidutinę infliaciją, o tai ir yra svarbiausia kaupiant pensijai - kad pinigai neprarastų savo perkamosios galios, o galbūt net ją šiek tiek didintų“, - komentavo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Kritika, konkurencija ir stabilumo poreikis
Kaip vieną iš didžiausių blogybių per visą laikotarpį M. Kalesinskas įvardijo nepastovumą ir nuolatinius pokyčius. „Kaupimas antroje pakopoje per dažnai keitėsi ir paprastam kaupiančiajam sunku visada sureaguoti. Čia labai svarbu stabilumas ir nuoseklumas. To ir turėtume siekti“, - teigė jis.
Pašnekovas tiki, kad būtent dalis gyventojų sustabdė ar nutraukė kaupimą antroje pakopoje ne dėl pensijų fondų rezultatų, o dėl pokyčių ir neužtikrintumo dėl galimų reformų ateityje. „Vis dėlto su šia reforma buvo mažinami valdytojų mokesčiai, įvesti gyvenimo ciklų fondai. Visa tai yra teigiamas pokytis ir jų yra nemažai, bet tai, kad tų pokyčių labai daug ir per dažnai, išvadą galime padaryti“, - svarstė Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas.
Paklaustas, kaip vertina konkurencinę aplinką tarp pensijų fondų valdytojų, M. Kalesinskas teigė norintis matyti daugiau žaidėjų rinkoje. „Antros pakopos sistemos pradžioje turėjome daugiau fondų valdytojų. Vėliau dalis konsolidavosi ar pasitraukė, todėl dabar turime 5. Mano vertinimu, tai nėra daug. Tai, kad konkurencija nėra pakankama, rodo tai, kad valdytojų mokesčiai skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria nuo nustatytų maksimaliai galimų“, - kalbėjo pašnekovas.
„Čia mums lieka pavydėti Latvijai ir Estijai, kuriose atsirado naujų pensijų fondų valdytojų. Nauji žaidėjai pradėjo siūlyti savo paslaugas daug pigiau, o tai padidino konkurenciją“, - pridūrė jis. M. Kalesinskas darė prielaidą, kad naujų žaidėjų atsiradimui taip pat turi įtakos per dažnos ir didelės permainos keičiant antros pakopos pensijų kaupimo tvarką, kas gali išgąsdinti pensijų fondų valdytojus pradėti veiklą Lietuvoje.
Seimo priimtos 2026 m. reformos ir jos poveikis
Vilnius, birželio 26 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas.
Už Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 5. Už balsavo beveik visi demokratai, socialdemokratai, „aušriečiai“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys trys iš keturių parlamentarų. Dauguma liberalų balsavime nedalyvavo, kiti buvo prieš arba susilaikė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad pensijų kaupimas pertvarkomas per dažnai, todėl sistemoje nėra stabilumo: „Apgailėtina, kad Lietuvoje kas šešeri metai vyksta vis nauja pensijų reforma“.
Seimas nustatė dvejų metų (24 mėnesių) pasitraukimo iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje „langą“ - nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos. Jeigu žmogus 25 proc. sukauptos pensijos norės pasiimti iki pensijos, jam reikės mokėti 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinama. Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų fonduose sukaupę gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai jie galės padaryti tik per „langą“. Šios lėšos taip pat nebus apmokestintos.
Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, tuo metu valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.
Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei - daryti spaudimą viešiesiems finansams.
Poveikis dalyvių skaičiui ir elgesio pokyčiai
Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį dalis lietuvių pasinaudojo pensijų reformos suteikta galimybe atsiimti sukauptas lėšas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimu, lėšas atsiėmė apie 500 tūkst. gyventojų. Tuo metu pensijai toliau kaupia apie 857 tūkst. lietuvių. Taigi didžioji dalis antros pakopos pensijų fondų dalyvių investuoja toliau.
Be to, „Sodros“ duomenimis, iki šių metų balandžio vidurio prie antros pakopos pensijų kaupimo prisijungė apie 12 tūkst. naujų dalyvių. Įdomu tai, kad tarp jų yra žmonių, kurie nusprendė kaupimą nutraukti, atsiėmė lėšas, o vėliau prie sistemos prisijungė iš naujo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kai kurie gyventojai iš sistemos pasitraukė ne dėl nusivylimo, o spręsdami trumpalaikius finansinius klausimus.
Suprantama, kad intensyvi komunikacija apie iš sistemos pasitraukusius gyventojus likusiems jos dalyviams sukėlė nerimo. Prie to prisidėjo ir bendras pasaulinis kontekstas - geopolitiniai įvykiai, kalbos apie dirbtinio intelekto burbulą, išaugusios naftos bei kitų išteklių kainos paveikė rinkas. Tačiau daugelis didesnės rizikos pensijų fondų, kuriuose kaupia dauguma pensijų fondų dalyvių, šiemet (iki gegužės 21 d.) jau uždirbo bent 8 proc. investicinę grąžą.
Fondų valdytojai iš anksto pasirengė pensijų reformai - suplanavo veiksmus, kad laiku realizuotų atsiėmimams reikalingas lėšas. Tuo pat metu užtikrino, kad likusių kaupti dalyvių interesai nebūtų paveikti. Dalyvių skaičiaus sumažėjimas neturėjo įtakos investavimo filosofijai - fondai ir toliau investuoja lėšas jas plačiai diversifikuodami, išlaikydami tą patį rizikos ir grąžos balansą kaip ir iki reformos.
Kodėl verta dalyvauti antros pakopos kaupime?
Kaupimas antros pakopos pensijų fonduose iš kitų kaupimo būdų išsiskiria keliais svarbiais privalumais. Tai vienintelė priemonė, prie kurios lėšomis prisideda valstybė. Per metus kiekvienas kaupiantysis iš valstybės gauna 402 eurų priedą prie savo kaupiamos sumos, o per ilgą laikotarpį šis priedas sudaro reikšmingą kapitalo dalį.
Be to, antros pakopos pensijų kaupimas išlieka viena iš nedaugelio priemonių, kurių išmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Tai svarbu galutiniam sukaupto kapitalo rezultatui. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad antroje pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Vartotojų elgsena ir požiūrio pokyčiai
Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, apibendrindama 14 metų antros pakopos sistemos patirtį, pastebi, kad paskutiniais metais matyti, jog vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje. „Tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks ir kad šiam tikslui reikia nuolat atidėti dalį lėšų, supranta vis daugiau šalies gyventojų“, - pridėjo ji.
Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad per metus planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc. O tokių gyventojų, kurie galvoja pensijoje gyventi iš valstybės mokamos pensijos, sumažėjo nuo 88 proc. iki 78 proc.
Kalbant apie motyvaciją kaupti pensijai esant iki 30 metų, pastebima ir tai, kad įkopę į trečią dešimtį dar neretai dvejoja - viena vertus, jie renkasi tarp „įsikūrimo“ rūpesčių, įspūdžių ir patirčių, kita vertus, įtakos turi ir gyvenimo globalumas - pradėję karjerą kitoje šalyje, nežino, kur galiausiai įsikurs ir kurios šalies pensijų sistemoje kaups, tad vengia priimti ilgalaikius sprendimus. Tuo metu daug didesne paskata rūpintis savo finansine ateitimi tampa šeimos sukūrimo periodas.
D. Kolmatsui priminė, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis, keliasdešimt metų užtrunkantis procesas. Tad efektyviai sistemai reikalingas stabilumas, žinojimas, kaip veiks sistema ir kokios bus galimybės ja pasinaudoti. „Taip pat būtinas ir kiekvieno iš mūsų domėjimasis savo finansais bei finansine ateitimi“, - priminė turto valdymo bendrovės atstovė.
Praktiniai patarimai tiems, kurie svarsto sprendimą
Reikia pripažinti, kad įgyvendinta pensijų reforma sistemai suteikė daugiau lankstumo. Nuo šiol gyventojai turi galimybę laikinai sustabdyti įmokas, vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, o pasitraukę - bet kada sugrįžti. Iš paties kaupiančiojo perspektyvos tai galima vertinti kaip teigiamus pokyčius, nes sistema geriau prisitaikė prie gyventojų poreikių.
Ką būtina žinoti šiandien, jei sprendimo dėl antros pakopos dar nesate priėmę? Svarbiausia - neskubėti. Reforma suteikė galimybę sprendimą pasitraukti arba keisti kaupimo sąlygas priimti iki 2027 m. pabaigos. Visą šį laiką prie jūsų pensijos ir toliau prisidės valstybė ir jūs toliau uždirbsite investicinę grąžą. Investuojant svarbiausi yra laikas ir kantrybė, šia taisykle verta vadovautis ir kaupiant kapitalą pensijai.
Trumpa lentelė: svarbiausi reformų metai ir pokyčiai
| Metai | Pokytis |
|---|---|
| 2004 | Sistema sukurta, pradėtas kaupimas (minimali įmoka 2,5 %) |
| 2013 | Pertvarkyta į „2+2+2“ modelį (Sodros + gyventojo + valstybės įmoka) |
| 2016-2018 | Tolesni pakeitimai: gyvenimo ciklų fondų, mokesčių mažinimas ir kt. |
| 2020 | Centrali anuitetų administracija planuota pradėti, skatinama efektyvumo didinimas |
| 2026 | Seimo priimta reforma: liberalizacija, galimybė pasitraukti, 1,5 % valstybės įnašas |
Viso teksto apžvalga leidžia matyti, kad per daugiau nei porą dešimtmečių Lietuvos antros pakopos pensijų sistema evoliucionavo link didesnio lankstumo, didesnio dalyvių skaičiaus ir geresnio atitikimo demografiniams iššūkiams. Reformos siekė sumažinti sistemines spragas, skatinti kaupimą ir pagerinti sąlygas kaupiančiajam, tuo pačiu svarstant ir apie konkurencijos stiprinimą rinkoje bei ilgalaikį tvarumą.
tags: #nuo #kada #isigaliojo #pensijos #lietuvoje