Socialinis darbas priklausomybių srityje reikalauja aukštos kompetencijos, nuoseklaus komandinio darbo ir ypač didelio žmogiškojo jautrumo. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose visoje Lietuvoje socialinių darbuotojų atsakomybės dar didesnės, dar sudėtingesnės, dar labiau specifiškos. Ką veikia socialinis darbuotojas su priklausomais ar žalingai vartojančiais žmonėmis ir jų artimaisiais?
Socialinio darbo ištakos siejamos su labdaringa ir filantropine veikla, pagalba skurstantiems, ligotiems, senyvo amžiaus žmonėms ar našlaičiams. Ilgą laiką tai buvo religinių organizacijų veiklos sritis, pagrįsta meilės artimui, solidarumo ir teisingumo idėjomis. Geriau regimos socialinio darbo užuomazgos siejamos su industrine revoliucija Anglijoje, kuri lėmė staigų darbo vietų praradimą ir skurdo išaugimą, ypač miestuose (šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Ministerijos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirbo per 14 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirbo apie 2 tūkst. socialinių darbuotojų.
Nusistatymai prieš socialinius darbuotojus priklausomybių srityje: kaip jie susiformuoja
Priklausomybę dažnai lydi vienišumas, nes tiek pats žmogus save atriboja nuo artimųjų, tiek aplinka atsiriboja nuo jo, svarbu yra atkurti bendrystę. Neretai nutinka ir taip, kad pacientai pas mus nukreipiami kitų institucijų, vaiko teisių, probacijos, ir būna gera matyti, kai išorinė motyvacija pamažu virsta sava, kai jis pats nori keistis, sveikti, ne dėl to, kad tai primesta iš išorės. Sunkesnė mano darbo dalis man yra su žmonėmis, kurie neatsiveria, nelinkę bendrauti ar meluoja, nors juk visada matome, kad jį slegia didelės problemos. Mes niekada nevertiname, o tik siekiame padėti ir suteikti pagalbą pavyksta tuomet, kai žmogus užmezga ryšį, patiki socialiniu darbuotoju, pamažu tampa linkęs bendrauti, atviras kontaktui.
Jei pacientas ligotas, tenka vykti ir į paciento namus. Būna, kad mane lydi ir gydytojas. Taigi esu nuolatiniame kontakte su visais, turiu suprasti ir žinoti viską, ko beprireiktų - mano kišenėse ir tušinukai, ir teisės aktai, ir bintai, ir pagalba pagal asmeninius kiekvieno poreikius. Kaip socialinis darbuotojas, atlieku tarpininkavimo vaidmenį - lydžiu atvykusius pas gydytojus, padedu pacientui su socialinių pašalpų klausimais, žinau, kai būna problemų su antstoliais, taip pat padedu su maitinimo, apgyvendinimo paslaugomis.
Tokios situacijos dažnai išprovokuoja išankstinius nusistatymus: visuomenei nematant kasdienio darbo sudėtingumo, kyla klaidingų lūkesčių ir nepasitikėjimo. Svarbiausia man yra kontaktas su pacientais, todėl darbe su jais net negaliu įvardinti sunkumų - visą tai vadinu iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Kasdienės socialinių darbuotojų užduotys su priklausomais asmenimis
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus socialinis darbuotojas Valdas Damošius darbe - jau nuo tos 7 val. ryto: „Šiuo metu pildome atvejo vadybos dokumentus apie pacientus - tad net ir nedirbdami tiesiogiai su pacientais, vis tiek visada turime ir turėsime darbo.“ Valdas socialiniu darbuotoju dirba jau 20 metų - paskatino pažįstama, stojo ir baigė Utenos kolegiją, o vėliau - ir išlyginamąsias studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo ambulatorinio skyriaus socialinė darbuotoja Zina Varnauskienė dirba su metadono programa ir turi pasirūpinti, kad jau ankstyvą rytą šios medžiagos atvykęs pacientas gautų ją laiku ir su profesionalia priežiūra: „Tad ir mano rytas prasideda iškart nuo tiesioginio darbo su pacientais. Mes juos konsultuojame, kreipiame gydytis, registruojame tyrimams dėl hepatito C, domimės dėl darbo, dėl kitų ligų, prižiūrime, kad laiku atliktų tyrimus, skiriame testus sveikatai pasitikrinti. Taip pat kartu su kolegomis konsultuojame ir artimuosius. Be to, bendradarbiaujame su kitomis institucijoms: Šeimos ir vaiko gerovės centru, Probacijos tarnyba.“
Psichosocialinės intervencijos: „Baltosios“ knygos, konsultacijos ir bendruomenė
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo psichosocialinio gydymo skyriaus (Minesotos) socialinė darbuotoja Svetlana Volujevič darbe jau irgi nuo aušros. Šiuo metu jai pacientai atneša Savarankiško darbo knygas, dar kitaip vadinamas Baltosiomis. Jose yra psichologų ir socialinių darbuotojų surašytos individualios užduotys kiekvienam pacientui, skirtos 4 savaitėms - tiek laiko, kiek pacientas gydosi priklausomybės ligų stacionare. „1 savaitę knygoje būna testai, kuriuos pats sau nusistato pacientas, padedančių nustatyti priklausomybės lygį. Aptariame, kokie iššūkiai kyla dėl vartojimo, priklausomybės. 2 savaitę kalbame apie vartojimo ar lošimo problemas. Įsivardijame kokie įpročiai, kokie mechanizmai skatina jų laikytis - taip suvokiama, kad pats žmogus tuos įpročius ir susikūrė, todėl turi galią juos keisti. 3 savaitę aiškinamės apie savipagalbos grupes bei būdus, kurie gali padėti asmeniškai tam žmogui einant link sveikimo. 4 savaitę programą apibendriname - ką iš jos pasiėmė, taip pat, kaip grįš į gyvenimą, kokios rizikos laukia jo aplinkoje bei kaip atsilaikyti, taip pat kokia aplinka yra gydanti ir gali padėti.“
Dieną Svetlana dar mini ir vadinamas penkiaminutes su kolegomis, kurių metu aptaria svarbiausius klausimus, čia komandai pristatomi ir nauji pacientai. O iškart po to vyksta bendruomenės susirinkimas, kurio metu jau sveikstančiųjų grupei prisistato nauji pacientai, pasisako išvykstantys bei aptariami kylantys klausimai. Visur dalyvauja ir socialinė darbuotoja. „Vėliau vyksta konsultacijos, per kurias dirbame su jau minėta Savarankiško darbo knyga. Taip pat jų metu aptariame ir socialines problemas - apie sunkumus su vaikų teisėmis, teisėsauga, kitomis instancijomis, jei tokių problemų yra. Padeda tarpininkaudami su šiomis įstaigomis. Jei matome, kad pacientas sunkiai moka prašyti pagalbos, patys pasikviečiame jį į konsultaciją ir kalbame apie šiuos sunkumus.“
„Būna ir tokių pacientų, kurie ateina iš destruktyvios aplinkos ir neturi bazinių įgūdžių, tokių, kaip susitvarkyti po savęs, tad kalbame apie tai, mokome naujų įpročių. Ir vis dėlto svarbiausia man yra kontaktas su pacientais, todėl darbe su jais net negaliu įvardinti sunkumų - visą tai vadinu iššūkiais.“
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Švietimas ir bendrystė kaip stigmos mažinimo priemonės
„Taip pat mes, socialiniai darbuotojai, skaitome pacientams paskaitas. Jei psichologai suteikia žinių apie žmogaus vidinį pasaulį, mes dėmesį skiriame kaip žmogus funkcionuoja sociume. Be teorinių paskaitų apie atkryčius, apie tai, kaip veikia priklausomybės, turime ir į praktiką nukreiptų seminarų. Šie užsiėmimai skatina žmogų pamatyti save socialinėje aplinkoje - atkurti save sociume, o mes čia veikiame kaip veidrodžiai. Kadangi priklausomybę dažnai lydi vienišumas, nes tiek pats žmogus save atriboja nuo artimųjų, tiek aplinka atsiriboja nuo jo, svarbu yra atkurti bendrystę. Ir šiuose užsiėmimuose mažoje saugioje grupėje būtent to siekiame, o vėliau tai galima perkelti į išorę. Kartais tuo tikslu pasikviečiame ir pacientų artimuosius“, - pasakoja Svetlana.
Toks nuoseklus edukacinis darbas ir bendrystės kūrimas mažina nusistatymus, didina pasitikėjimą ir palaipsniui keičia visuomenės požiūrį į socialinį darbuotoją kaip į tarpininką, o ne kontrolierių.
Institucinis bendradarbiavimas ir atvejo vadyba
„Kaip socialinis darbuotojas, atlieku tarpininkavimo vaidmenį - lydžiu atvykusius pas gydytojus, padedu pacientui su socialinių pašalpų klausimais, žinau, kai būna problemų su antstoliais, taip pat padedu su maitinimo, apgyvendinimo paslaugomis.“ „Taip pat kartu su kolegomis konsultuojame ir artimuosius. Be to, bendradarbiaujame su kitomis institucijoms: Šeimos ir vaiko gerovės centru, Probacijos tarnyba.“ „Šiuo metu pildome atvejo vadybos dokumentus apie pacientus - tad net ir nedirbdami tiesiogiai su pacientais, vis tiek visada turime ir turėsime darbo.“
Toks tarpdisciplininis tinklas padeda mažinti biurokratinių barjerų įspūdį ir stiprina pasitikėjimą, ypač kai pacientai jaučia, kad socialinis darbuotojas „neretai turi pats lydėti pacientą už rankos ir padėti visais socialiniais jo gyvenimo klausimais“.
Pacientų motyvacija, pasitikėjimas ir nusistatymų tirpimas
Neretai nutinka ir taip, kad pacientai pas mus nukreipiami kitų institucijų, vaiko teisių, probacijos, ir būna gera matyti, kai išorinė motyvacija pamažu virsta sava, kai jis pats nori keistis, sveikti, ne dėl to, kad tai primesta iš išorės. „Labiausiai man patinka matyti žmogaus savęs pažinimo džiaugsmą - kai sužino kažką apie save apie ką net nebuvo pagalvojęs. Taip pat, jei žmogus atvyksta su stipriais įsitikinimais, pvz., kad smurtas yra nieko tokio arba kad kiekvieną dieną pavartoti yra nieko baisaus, ir pamažu šie įsitikinimai tirpsta, keičiasi, kai jie suabejoja šiais destruktyviais įsitikinimais.“
Taip pat skaitykite: Priklausomybių konsultanto paslaugų apžvalga Elektrėnuose
„Mes niekada nevertiname, o tik siekiame padėti ir suteikti pagalbą pavyksta tuomet, kai žmogus užmezga ryšį, patiki socialiniu darbuotoju, pamažu tampa linkęs bendrauti, atviras kontaktui.“ „Labiausiai man savo darbe patinka, kai matau rezultatą. Kai nuoširdžiai bendrauji, užmezgi kontaktą su žmogumi ir matai, kad tai veikia - žmogus pradeda gydymą, susiranda darbą, būna tokių, kurie ir net mokslus pasibaigia, visiškai nutraukia vartojimą ir patį metadoną. Tada jaučiame prasmę ir nelengvo darbo vertę.“
Kas motyvuoja socialinius darbuotojus įveikti nusistatymus
Kas labiausiai motyvuoja pačius socialinius darbuotojus? V.Damošius sako, kad „labiausia man mano darbe patinka darbe, kai matau rezultatą - kai mano parenkami pagalbos būdai padeda pacientui, matau jo sveikimą. Tuo labiau, kai ta pagalba pacientui sunkiai prieinama. Mano supratimu, socialinis darbuotojas - tai tas, kuris neretai turi pats lydėti pacientą už rankos ir padėti visais socialiniais jo gyvenimo klausimais“.
S.Vojulevič labiausiai įkvepia bundanti žmogaus savimonė: „Labiausiai man patinka matyti žmogaus savęs pažinimo džiaugsmą - kai sužino kažką apie save apie ką net nebuvo pagalvojęs. Taip pat, jei žmogus atvyksta su stipriais įsitikinimais, pvz., kad smurtas yra nieko tokio arba kad kiekvieną dieną pavartoti yra nieko baisaus, ir pamažu šie įsitikinimai tirpsta, keičiasi, kai jie suabejoja šiais destruktyviais įsitikinimais.“
O klaipėdietė Z.Varnauskienė džiaugiasi, kai mato rezultatą: „Labiausiai man savo darbe patinka, kai matau rezultatą. Kai nuoširdžiai bendrauji, užmezgi kontaktą su žmogumi ir matai, kad tai veikia - žmogus pradeda gydymą, susiranda darbą, būna tokių, kurie ir net mokslus pasibaigia, visiškai nutraukia vartojimą ir patį metadoną. Tada jaučiame prasmę ir nelengvo darbo vertę.“
Praktiniai sprendimai: nuo atvejo vadybos iki bendruomenės stiprinimo
- „Šiuo metu pildome atvejo vadybos dokumentus apie pacientus - tad net ir nedirbdami tiesiogiai su pacientais, vis tiek visada turime ir turėsime darbo.“
- „Vėliau vyksta konsultacijos, per kurias dirbame su jau minėta Savarankiško darbo knyga.“
- „Padeda tarpininkaudami su šiomis įstaigomis.“
- „Kartais tuo tikslu pasikviečiame ir pacientų artimuosius.“
- „Mes juos konsultuojame, kreipiame gydytis, registruojame tyrimams dėl hepatito C.“
- „Kadangi priklausomybę dažnai lydi vienišumas, svarbu yra atkurti bendrystę.“
Šios priemonės tiesiogiai mažina išankstinius nusistatymus, nes rodo aiškų socialinio darbuotojo vaidmenį, poveikį ir rezultatus.
Socialinių darbuotojų veiklos kryptys (santrauka)
| Veikla | Tikslas | Laukiamas poveikis |
|---|---|---|
| Atvejo vadyba | Koordinuoti paslaugas ir sprendimus | Aiškumas dėl pagalbos plano |
| Metadono programos priežiūra | Užtikrinti saugų ir laiku gaunamą gydymą | Mažesnė rizika, geresnis stabilumas |
| „Baltosios“ knygos užduotys | Stiprinti savistabą ir atsakomybę | Didėjanti motyvacija keistis |
| Bendruomenės susirinkimai | Kurti saugią bendrystę | Stigma mažėja, ryšiai stiprėja |
| Tarpininkavimas institucijose | Spręsti socialines, teisines problemas | Pasitikėjimo augimas |
Viešojo supratimo stiprinimas: istorijos, skaičiai ir skaidrumas
Ministerijos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirbo per 14 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirbo apie 2 tūkst. socialinių darbuotojų. Šie skaičiai rodo, kad socialiniai darbuotojai yra plačiai veikianti profesinė grupė, kuri priklausomybių srityje susiduria su didesniais, sudėtingesniais ir labiau specifiniais iššūkiais.
„Mano supratimu, socialinis darbuotojas - tai tas, kuris neretai turi pats lydėti pacientą už rankos ir padėti visais socialiniais jo gyvenimo klausimais.“ Tokios realios istorijos ir praktikos iliustracijos mažina nusistatymus, nes suteikia visuomenei supratimą apie tikrąjį darbo turinį ir vertę.
Profesinis meistriškumas ir tęstinis mokymasis
Valdas socialiniu darbuotoju dirba jau 20 metų - paskatino pažįstama, stojo ir baigė Utenos kolegiją, o vėliau - ir išlyginamąsias studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Toks profesinis kelias pabrėžia, kad socialinis darbas nėra tik „geros širdies“ veikla - jam reikia sistemingo pasirengimo, metodikų ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo.
„Be teorinių paskaitų apie atkryčius, apie tai, kaip veikia priklausomybės, turime ir į praktiką nukreiptų seminarų. Šie užsiėmimai skatina žmogų pamatyti save socialinėje aplinkoje - atkurti save sociume, o mes čia veikiame kaip veidrodžiai.“ Toks derinys didina intervencijų efektyvumą ir mažina nusistatymus profesijos atžvilgiu.
Ryšio svarba: nuo individualaus kontakto iki bendruomenės
Svarbiausia man yra kontaktas su pacientais, todėl darbe su jais net negaliu įvardinti sunkumų - visą tai vadinu iššūkiais. „Kai nuoširdžiai bendrauji, užmezgi kontaktą su žmogumi ir matai, kad tai veikia - žmogus pradeda gydymą, susiranda darbą, būna tokių, kurie ir net mokslus pasibaigia, visiškai nutraukia vartojimą ir patį metadoną.“ Tokie ryšiai transformuoja ne tik individualias istorijas, bet ir formuoja naują visuomenės normą - mažiau stigmos, daugiau paramos.
Neretai nutinka ir taip, kad pacientai pas mus nukreipiami kitų institucijų, vaiko teisių, probacijos, ir būna gera matyti, kai išorinė motyvacija pamažu virsta sava. „Jei matome, kad pacientas sunkiai moka prašyti pagalbos, patys pasikviečiame jį į konsultaciją ir kalbame apie šiuos sunkumus.“ Šis principas - proaktyvus siūlymas, o ne laukimas - yra kertinė nusistatymų mažinimo sąlyga.
Viešosios erdvės žinutė: socialinis darbuotojas kaip „veidrodis“ ir „gidas“
„Šie užsiėmimai skatina žmogų pamatyti save socialinėje aplinkoje - atkurti save sociume, o mes čia veikiame kaip veidrodžiai.“ „Mano supratimu, socialinis darbuotojas - tai tas, kuris neretai turi pats lydėti pacientą už rankos ir padėti visais socialiniais jo gyvenimo klausimais.“ Šios dvi žinutės - apie atspindėjimą ir palydą - yra efektyvi viešosios komunikacijos ašis, padedanti mažinti nusistatymus ir stiprinti pasitikėjimą.
„Tad ir mano rytas prasideda iškart nuo tiesioginio darbo su pacientais. Mes juos konsultuojame, kreipiame gydytis, registruojame tyrimams dėl hepatito C, domimės dėl darbo, dėl kitų ligų, prižiūrime, kad laiku atliktų tyrimus, skiriame testus sveikatai pasitikrinti.“ Konkrečios, aiškiai apibrėžtos veiklos žmonėms padeda suprasti socialinio darbo reikšmę ir profesinę vertę.
Paciento kelias per 4 savaites: žingsniai link pokyčio
- „1 savaitę knygoje būna testai, kuriuos pats sau nusistato pacientas, padedančių nustatyti priklausomybės lygį.“
- „2 savaitę kalbame apie vartojimo ar lošimo problemas.“
- „3 savaitę aiškinamės apie savipagalbos grupes bei būdus, kurie gali padėti asmeniškai tam žmogui einant link sveikimo.“
- „4 savaitę programą apibendriname - ką iš jos pasiėmė, taip pat, kaip grįš į gyvenimą, kokios rizikos laukia jo aplinkoje bei kaip atsilaikyti, taip pat kokia aplinka yra gydanti ir gali padėti.“
Šis struktūruotas procesas padeda mažinti nusistatymus, nes parodo nuoseklų darbą, atsakomybę ir bendrus tikslus, kuriuos dalijasi pacientas ir socialinis darbuotojas.
Komandos dinamika ir mikro-procesai, kurie kuria makro-pokytį
Dieną Svetlana dar mini ir vadinamas penkiaminutes su kolegomis, kurių metu aptaria svarbiausius klausimus, čia komandai pristatomi ir nauji pacientai. O iškart po to vyksta bendruomenės susirinkimas, kurio metu jau sveikstančiųjų grupei prisistato nauji pacientai, pasisako išvykstantys bei aptariami kylantys klausimai. Visur dalyvauja ir socialinė darbuotoja.
Tokie komandiniai mikro-procesai stiprina pasidalytą atsakomybę, mažina perdegimo riziką ir didina intervencijų veiksmingumą - tai tiesiogiai atsiliepia pacientų pasitikėjimui ir visuomenės požiūriui.
Žmogaus pokytis - geriausias nusistatymų priešnuodis
„Labiausia man mano darbe patinka darbe, kai matau rezultatą - kai mano parenkami pagalbos būdai padeda pacientui, matau jo sveikimą. Tuo labiau, kai ta pagalba pacientui sunkiai prieinama.“ „Labiausiai man savo darbe patinka, kai matau rezultatą. Kai nuoširdžiai bendrauji, užmezgi kontaktą su žmogumi ir matai, kad tai veikia - žmogus pradeda gydymą, susiranda darbą, būna tokių, kurie ir net mokslus pasibaigia, visiškai nutraukia vartojimą ir patį metadoną.“
Tokios istorijos ne tik motyvuoja specialistus, bet ir yra galinga visuomenės švietimo priemonė, įrodanti, kad socialinis darbas priklausomybių srityje kuria apčiuopiamą vertę žmogui ir jo aplinkai.
tags: #priklausomybiu #nusistate #pries #socialinius #darbuotojus