Nekonkuravimo Susitarimas: Kompensacija ir Sąlygos Lietuvoje

Siekiant apsaugoti teisėtus verslo interesus, nekonkuravimo susitarimai sudaromi įvairiose srityse, įskaitant akcijų ar verslo perleidimo, bendro verslo (angl. joint venture) kūrimo sandorius, darbo santykius ir kt. Tokio pobūdžio susitarimai yra įprasta praktika, tačiau nėra vienareikšmio atsakymo, kaip tokiu atveju reikėtų tinkamai nustatyti akcijas perleidžiančio ir kartu darbo santykius nutraukiančio asmens nekonkuravimo sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime nekonkuravimo susitarimų esmę, sąlygas, kompensacijos ypatumus bei teisinį reguliavimą Lietuvoje.

Nekonkuravimo Susitarimo Esminiai Elementai

Nekonkuravimo susitarimu vadinamas darbuotojo įsipareigojimas tam tikrą laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruoti su darbdaviu. Kitaip tariant tai yra lojalumo priesaika darbdaviui, taikoma nutrūkus darbo santykiams.

• Tokie susitarimai gali būti pasirašomi siekiant apsaugoti bendrovės konfidencialią informaciją (know-how, klientų sąrašus, įmonės veiklos planus ir pan. ir t.t.) ir užkirsti kelią darbuotojui verstis tapačia veikla ar dalyvauti konkurentų veikloje, taip padarant žalą buvusiam darbdaviui.
• Lietuvos teisės aktai detaliai nereglamentuoja nekonkuravimo susitarimų, tačiau jie nėra uždrausti.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 4 dalis suteikia galimybę šalims sulygti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų.
• Taigi, nekonkuravimo susitarimas gali būti įtraukiamas į darbo sutartį arba pasirašomas kaip atskiras dokumentas.

Svarbu! Nekonkuravimo sąlygos pasirašymas darbuotojui reiškia savanorišką teisės dirbti apribojimą. Dėl to tokių susitarimų sudarymui yra taikoma visa eilė teisėtumo kriterijų.

Teisėtumo Kriterijai

Siekiant apriboti darbuotojo teisę konkuruoti su darbdaviu reikia rasti balansą tarp teisėtų darbdavio interesų apsaugos ir darbuotojo suvaržymo verstis jo profesine veikla.

• Konkuravimu laikomas darbuotojo įsidarbinimas konkuruojančioje įmonėje, konkuruojančios įmonės įsteigimas, vertimasis analogiško pobūdžio individualia veikla ir pan.
• Patartina aiškiai nurodyti, koks veikimas laikomas nekonkuravimo sąlygos pažeidimu, t.y. kokiame sektoriuje, konkrečiose įmonėse, pareigose ir pan.
• Darbuotojo konkuravimo apribojimas turi būti terminuotas (pvz. 6- 18 mėnesiai).
• Patartina nurodyti ir geografinę apribojimo apimtį.

Kompensacija Už Nekonkuravimą

Už tai, kad darbuotojas neužsiimtų veikla, atnešančia jam pajamų, jam turi būti mokama kompensacija, kuri nustatoma nekonkuravimo susitarime jo pasirašymo metu. Paprastai kompensacijos dydis yra apibrėžiamas atsižvelgiant į darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį (pvz. 30 -50 procentų VDU).

Taip pat skaitykite: Nekonkuravimo susitarimai ir mokesčiai

Svarbu! Darbuotojas, pažeidęs nekonkuravimo susitarimą, netenka teisės į kompensaciją už konkuravimo ribojimą, taip pat privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

Nekonkuravimo susitarime galima nustatyti, kokia suma laikoma šalių minimaliais nuostoliais dėl tokio susitarimo pažeidimo (tokia suma gali priklausyti nuo darbuotojo einamų pareigų bendrovėje ir jo darbo specifikos).

Nekonkuravimo susitarimą reikėtų skirti nuo kitų teisinių instrumentų, skirtų apsaugoti darbdavio interesus nuo nesąžiningo darbuotojo: draudimo skleisti konfidencialią informaciją ir pan.

Be abejo, bendrovė, kurios teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad bendrovė turi teisę pasirinkti ir nebetaikyti susitarimo dėl nekonkuravimo ir nemokėti kompensacijų darbuotojui, o darbuotojas tokiu atveju tampa laisvas pasirinkti savo veiklą ar darbą ir jam netaikoma jokių suvaržymų.

Taip pat skaitykite: Darbo sutartis Lietuvoje

Darbo Kodekso Reglamentavimas

Visų pirma pastebėtina, jog Darbo kodeksas įtvirtina detalią nekonkuravimo susitarimų galiojimo trukmę. Pagal Darbo kodekso 38 straipsnį, susitarimas dėl nekonkuravimo gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Šis susitarimas negali galioti ilgiau nei 2 metus po darbo sutarties pasibaigimo.

Darbo kodeksas taip pat aiškiai reglamentuoja ir kitą reikšmingą nekonkuravimo susitarimų elementą - nekonkuravimo teritoriją. Nustatyta, jog ribojimas darbuotojui pasirinkti darbą, veiklą ar verslą galioja toje geografinėje teritorijoje, kuri yra apibrėžta susitarime.

Svarbu tai, jog Darbo kodekse yra nustatyta aiški kompensacijos mokėjimo tvarka - nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui privalo būti mokama kompensacija, kurios dydis turi būti ne mažesnis kaip 40 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Kaip minėta, nekonkuravimo susitarimų elementų - teritorijos ir terminų - reguliavimas visose srityse yra panašus, tačiau klausimas kyla dėl kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimo.

Taip pat minėta, jog dėl aptariamo klausimo nėra nei konkretaus bei aiškaus teisinio reguliavimo, nei teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų nepamiršti fundamentalaus apsekto, jog nekonkuravimo susitarimu yra ribojama asmens laisvė pasirinkti darbą ir verslą, t. y. konstitucinė vertybė.

Taip pat skaitykite: Darbo sutartis sezonui

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra būtina žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlyga.

Taip pat teismų praktikoje pabrėžiama, jog situacijose, kai ribojama asmens teisė konkuruoti, svarbu užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, o vienos šalies interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningas ir teisingas sąlygas.

To neužtikrinus, išlieka rizika, jog ginčo atveju teismai pripažins, jog susidarė esminė šalių nelygybė ir nekonkuravimo sąlyga gali būti pripažinta negaliojančia.

Mokesčių Aspektai

Nepaisant to, darbo santykių metu darbuotojui darbdavio mokama nekonkuravimo kompensacija tiek VMI, tiek valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDVF) buvo laikoma pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir todėl apmokestinama kaip darbo užmokestis, o kompensacija už nekonkuravimą, mokama po darbo santykių pasibaigimo, buvo laikoma pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, ir todėl apmokestinama tik 15 proc. GPM.

Įsigaliojus naujajam DK, susitarimų dėl darbuotojo nekonkuravimo teisinis reguliavimas pasikeitė. Kiek mums yra žinoma, VMI po 2017-07-01 d. teikdama rašytinius atsakymus į individualius mokesčių mokėtojų paklausimus dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo, vadovaujasi preliminaria pozicija, kad darbo santykių metu mokama nekonkuravimo kompensacija savo turiniu yra susijusi su darbo santykiais (t.y. siekiu panaudoti darbuotojo specialius gebėjimus ir žinias tik darbdavio veikloje), ir todėl, kaip ir anksčiau, turi būti apmokestinama analogiškai darbo santykiams. Po darbo santykių pasibaigimo mokama nekonkuravimo kompensaciją VMI laiko su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir apmokestina 15 proc.

Socialinio draudimo įmokų atveju, situacija, buvusi iki ir po 2017-07-01 d., iš principo nepasikeitė: VSDVF toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad darbo santykių metu darbuotojui mokama nekonkuravimo kompensacija yra su darbo santykiais susijusios išmokos, be to, nepatenka į pajamas ir atvejus, nustatytus valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnyje, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos.

Todėl, VSDFV nuomone, nuo nekonkuravimo kompensacijos, darbdavio mokamos darbuotojui darbo santykių metu, turi būti skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos kaip nuo darbo užmokesčio.

PVM įstatymo prasme, įsipareigojimas nekonkuruoti, t. y. susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, yra laikomas paslauga. Paslaugų teikimas yra Lietuvos PVM objektas tik jeigu (1) paslaugos teikiamos už atlygi, (2) jų teikimas vyksta Lietuvos teritorijoje ir (3) jas teikia ekonominę veiklą vykdantis asmuo tos veiklos eigoje.

Faktiškai išmokėtų nekonkuravimo kompensacijų ir su jomis susijusių sumokėtų mokesčių sumomis iki 2017-07-01 d. darbdaviai turėjo teisę mažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu galėjo pagrįsti, kad tai įprastinės jų veiklai sąnaudos, kurios yra būtinos pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (tiksliau - įmonės pajamoms neprarasti).

Po naujojo DK įsigaliojimo įtikinti VMI, kad tai įprastos įmonės veiklai sąnaudos, turėtų būti paprasčiau nei iki šiol, kadangi vien nekonkuravimo susitarimo ir kompensacijos numatymas DK rodo, kad susitarimų dėl nekonkuravimo sudarymo praktika tapo tiek įprasta įmonių veikloje, jog prireikė ją sureglamentuoti įstatymu.

Praktiniai Aspektai ir Patarimai

Vis dar dažnai praktikoje matoma tarp darbdavio ir darbuotojo pasirašytų susitarimų dėl nekonkuravimo, kuriuose nėra aptartos ar aptartos nepakankamai išsamiai esminės tokių susitarimų sąlygos, kas lemia sudėtingą tokių susitarimų vykdymą ar net pripažinimą negaliojančiais.

Darbo kodeksas numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.

Esminės Susitarimo Sąlygos

1. Kompensacija. Darbdavys moka darbuotojui už savo verslo saugumą ir jo išsaugojimą, o darbuotojas už gaunamą atlygį prisiima įsipareigojimus nekonkuruoti su darbdaviu. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu mokamos kompensacijos dydis - ne mažiau kaip 40 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija mokama kas mėnesį.
2. Teritorija. Susitarime turi būti nustatyta, kokioje teritorijoje nekonkuravimo ribojimas galioja, nurodant konkrečią šalį, regioną ir pan.
3. Darbo ar profesinė veikla.
4. Terminas. Susitarimas dėl nekonkuravimo gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir / ar pasibaigus darbo sutarčiai.
5. Nekonkuravimo nesilaikymo pasekmės. Darbuotojui pažeidus susitarimą dėl nekonkuravimo ir pradėjus konkuruojančią veiklą, darbdavys gali reikalauti, kad tokia veikla būtų nedelsiant nutraukta. Taip pat, darbuotojas privalo grąžinti visą gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

Darbdavys, siekdamas apsaugoti verslą nuo nesąžiningos konkurencijos, gali su darbuotojais, turinčiais specifinių žinių, sudaryti susitarimą dėl nekonkuravimo, kuriame ne tik turi būti nustatytos aiškios susitarimo sąlygos, bet ir tokie susitarimai turi būti vykdomi, t. y.

Svarbu! Jeigu yra rimtas pagrindas teigti, jog nekonkuravimo susitarimas ar jo dalis yra neproporcinga, tuomet darbuotojas gali užimti pasyvią poziciją, nekreipti dėmesio į susitarimą ir pradėti dirbti konkuruojančioje įmonėje arba kurti savo verslą. Kita galimybė - vienašališkas nekonkuravimo susitarimo nutraukimas, t. y. darbuotojas turėtų surašyti argumentuotą pranešimą dėl nekonkuravimo susitarimo nutraukimo ir įteikti jį darbdaviui. Galiausiai, darbuotojas gali būti aktyvus ir pats kreiptis į teismą dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir, priklausomai nuo situacijos, reikalauti nuostolių atlyginimo iš darbdavio.

Dažniausios Klaidos Sudarant Nekonkuravimo Susitarimus

• Nekonkuravimo susitarimo negalima sudaryti su bet kokiais darbuotojais.
• Draudimo konkuruoti terminas yra nepagrįstai ilgas.
• Neproporcingai išplėsti nekonkuravimo veiksmai bei verslo sritys, kuriose draudžiama konkuruoti.
• Nekonkuravimo teritorija yra pernelyg plati.
• Kompensacija už nekonkuravimą yra labai maža.
• Kompensacija mokama su kokiomis nors išlygomis.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes.

tags: #nekonkuravimo #sutartis #kompensacija