„Lietuvos ryto“ tiražas yra vienas didžiausių šalyje. Leidžiamas nuo 1990 m. sausio 1 dienos. Kartu su dienraščiu pasirodo žurnalai „Stilius“, „Stilius plius“, „Savaitgalis“ ir laikraščio priedai: „Rytai-Vakarai“, Vilniaus ir Trakų rajono priedas „Sostinė“, Kauno - „Laikinoji sostinė“.
Užsisakiusiems „Lietuvos ryto“ prenumeratą 2026 metams - klinikos „ANTĖJA“ dovana. Dovana - 80 Eur vertės dovanų kuponas bus išsiųstas užsakymo metu nurodytu el.
Pensijų sistemos problemos ir galimi sprendimai
Ori senatvė - būtent tokį gyvenimą ateityje mums turėtų garantuoti valstybė, tačiau šiandien vis garsiau kalbama, kad valstybei išlaikyti pensininkus ateityje darysis vis sunkiau.
Atsidėti reikės nemažai. Tyrimas atskleidė, kiek lėšų žmonės, kurie išeis į pensiją 2017-2057 metais, turi atsidėti kasmet, kad pensijoje gyventų visavertį gyvenimą. Skelbiama, kad Lietuvoje šis rodiklis siekia 5,4 mlrd. eurų per metus.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje per metus sutaupyti kiekvienam reikia vidutiniškai maždaug 1 tūkst. eurų. Tai vidurkis, kuris yra sunkiai suvokiamas dėl didelio laiko tarpo. Žinoma, viskas priklauso nuo dabartinio žmogaus amžiaus. Jei esi jaunesnis, žmogui apie 30 metų, galbūt užteks per metus sutaupyti ir iki 500 eurų, o jei vyresnis, per 40 metų - gal ir 1 tūkst. ir daugiau“, - sakė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Taip pat skaitykite: Senelių namų problemos: apleistumas ir smurtas
Pasak jos, pensijų trūkumo problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje išlieka vienu aktualiausių ilgalaikių socialinės politikos klausimų šalių vyriausybėms, finansų sektoriui ir gyventojams.
„EBPO skaičiavimais, oriam gyvenimui pensijoje žmogui reikia vidutiniškai 70 proc. buvusių pajamų. Tyrimas rodo, kad dėl emigracijos, ilgesnės gyvenimo trukmės, nepakankamų viešųjų finansų Lietuvos žmonių pajamos senatvėje po 30 metų tesieks trečdalį buvusių pajamų“, - sakė A.Grabinskė.
Lietuvių pensijos - tarp mažiausių Europoje. Šiuo metu didžiausią buvusio atlyginimo dalį gauna Lenkijos (54 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) pensininkai, o vieną mažiausių - Lietuvos (41 proc.) senjorai.
Vis dėlto, tyrimo duomenimis, net toms šalims, kuriose pensijos sudaro didžiausią buvusių pajamų dalį, ateities spalvos nėra šviesios. Per artimiausius 30 metų šis rodiklis mažės daugumoje Europos valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje jis mažės nuo 54 iki 37 proc., Ispanijoje - nuo 48 proc. iki 29 proc., Lietuvoje - nuo 41 proc. iki 32 proc., Jungtinėje Karalystėje - nuo 39 proc. iki 31 proc.
„Lietuva turi vieną mažiausių rodiklių - 41 proc. Situacija po 40 metų tikrai negerės. Jei sąlygos išliks tokios pat ir nebus rimtų pokyčių mūsų socialinėse sistemose, padengimo norma sumažės iki 30 proc. buvusio atlyginimo. Situacija nėra gera, tai rodo padėtį visoje Europoje. Reikia ką nors daryti, yra lėšų stygius“, - sakė A.Grabinskė.
Taip pat skaitykite: 2009 m. socialinių tinklų tendencijos
Per artimiausius 40 metų visai Europai kasmet reikėtų sutaupyti 2 trilijonus eurų, kad į pensiją išeinantys gyventojai nejustų pensijų stygiaus. Ši suma sudaro 13 proc. viso regiono BVP. Lietuvoje pensijų stygius, 5,4 mlrd. eurų, taip pat siekia 13 proc. šalies BVP. Didžiausią pensijų stygių turi Ispanija, kur jis siekia 17 proc. BVP. Toks pensijų trūkumas lygus visoms Ispanijos išlaidoms sveikatos apsaugai ir pensijoms.
2016 metais 19 proc. europiečių buvo vyresni nei 65 metų, o per artimiausius 40 metų šis skaičius padidės iki 28 proc., tad beveik trečdalis Europos rizikuoja gyventi negaudami pakankamai lėšų oriai senatvei.
„Pernai 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje taip pat sudarė 19 proc., tačiau visuomenės senėjimo tempas mūsų šalyje yra spartesnis nei vidutiniškai Europos šalyse, todėl po 40 metų šis skaičius gali padidėti iki 33 proc. ir daugiau“, - demografines Lietuvos problemas vardijo Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.
Būtini veiksmai
Tyrimas parodė, kad tradicinės priemonės, kurių imasi valstybės mažindamos pensijų stygių, tokios kaip pensinio amžiaus ilginimas ar valstybės mokamos pensijos didinimas, yra nepakankamos stygiui panaikinti. Neretai jos gali sukelti net papildomų problemų valstybių finansams.
Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas 5 ar 10 metų pensijų stygių Europoje sumažintų atitinkamai 25 proc. ir 50 proc. Tačiau toks drastiškas veiksmas sukeltų naujų iššūkių - dirbantys brandaus amžiaus žmonės greičiausiai turės įvairių sveikatos problemų, tad valstybės biudžete tektų ieškoti papildomų išmokų jiems ligos atveju, taip pat sunkiau įsidarbintų jauni specialistai.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos gavimas Lietuvoje
Valstybės mokamos pensijos didinimas dešimtadaliu stygių sumažintų 25 proc., tačiau šis sprendimas taip pat būtų sunkiai pakeliamas valstybių viešiesiems finansams.
„Europos mastu taikomos politinės priemonės nepanaikins pensijų stygiaus. Valstybės, finansų sektorius ir patys gyventojai bendromis jėgomis turime imtis veiksmų ir jį sumažinti. Pensijų sistema turi būti stabili ir skatinanti asmeninį kaupimą. Valstybė turi skatinti asmeninę žmonių atsakomybę už savo gyvenimą pensijoje, aktyviau bendradarbiauti su finansų sektoriumi šviečiant visuomenę“, - pasakojo A.Grabinskė.
Nors, tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) planuoja dirbti ir sulaukę pensijos, planas oriai pensijai - paprastesnis. Kuo jaunesni žmonės pradės kaupti ateičiai, tuo mažiau jiems reikės atsidėti pinigų, kad gyvenimui pensijoje sukauptų pakankamą sumą.
„Tarkime, vidutinį šalies atlyginimą uždirbančiam 30-mečiui, jau kaupiančiam pensijai II pakopoje, kas mėnesį užtektų papildomai taupyti po 25 eurus, kad pensijoje jo pajamos siektų 70 proc. buvusio uždarbio, o 50-mečiui reikėtų atsidėti gerokai daugiau - apie 160 eurų. Tai aktuali problema visuomenei. Reikia valstybei turėti stabilią strategiją, kaip aprūpinti žmones. Reikia visuotinio supratimo, susitarimo.
Seimui iki 2023 metų II ketvirčio turi būti pateikti pasiūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas.
I.Ruginienė. Pasigirstančius nuogąstavimus, kad valstybinės pensijos, kurios gali būti skiriamos nuo skirtingo amžiaus, žmones gali paskatinti anksčiau išeiti į pensiją, LPSK pirmininkė nelinkusi laikyti pagrįstais. „Nesu girdėjusi, kad žmonės Lietuvoje labai norėtų mesti darbą ir išeiti į pensiją. Bet tai vos keli atvejai“, - mano
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė ragina atkreipti dėmesį į visus senjorus. „Apskritai Lietuvoje atskirtis labai didelė. Jeigu mūsų pensininkai gautų normalias pensijas, net nebūtų diskusijų, kad kažkas gauna valstybinę pensiją, kažkokią premiją už nuopelnus.
Reikia, kad ir paprasti pensininkai gyventų oriai, ir tiems, kurie nusipelnė Lietuvai, būtų atsidėkota, kad jie būtų pagerbti. Be to, juk turime ir šiaip daug nusipelniusių žmonių, kurie, darydami gerus darbus, niekada neprašė įvertinimų“, - kalbėdama su portalu lrytas.lt pastebėjo ji.
„Yra įvairių sričių Nacionalinės premijos, galima įsteigti dar kokias premijas teisėjams, kariškiams. Jei norime kažkaip išskirtinai apdovanoti asmenybes už nuopelnus, kokios nors nacionalinės vienkartinės premijos yra geros tuo, kad jas gavę žmonės gali iškart jomis naudotis.
Vietoj valstybinių pensijų R.Lazutka labiau linkęs, kad nusipelniusiems asmenims būtų išmokėtos premijos, o nukentėjusiesiems - kompensacijos. „Apskritai pensija yra socialinės apsaugos dalykas, mes turime pagrindinę „Sodros“ pensijų sistemą, reikia tiesiog ją tvarkyti“, - aiškino profesorius.
Jo manymu, apskritai valstybines pensijas gauna vadinamasis „elitas“. „O tai yra blogai, tai vadinama „klientelizmu“. Jau turbūt kalbu kaip populistas, bet, kada elitas gauna didelę valstybinę pensiją, jiems jau nelabai rūpi įprasti žmonių rūpesčiai.
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka džiaugiasi ministerijos ketinimais. Anot jo, dabartinę tvarką keisti reikėjo labai seniai, bet, nors partijos opozicijoje per kiekvienus rinkimus vis žada pokyčius, gavusios valdžią savo pažadus pamiršta.
Ministerijos nuomone, fragmentuotas įstatymų keitimas lemia tai, kad turime nenuoseklią, diferencijuotą socialinių garantijų atskiroms asmenų kategorijoms sistemą“, - dabartinės sistemos trūkumus portalui lrytas.lt dėstė SADM.
Pavyzdžiui, vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 2021 m. sudarė 64,1 Eur, o renta buvusiems sportininkams - 1762 Eur. Yra nevienodas, diferencijuotas pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas skirtingoms kategorijoms priklausantiems asmenims - yra 5 skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, daugiau nei 20 kartų besiskiriantys išmokų dydžiai, skirtingos skyrimo ir mokėjimo sąlygos.
Dabar galiojanti pensinio pobūdžio išmokų sistema turi trūkumų. Išmokos skiriasi 20 kartų.
Atlyginti šią žalą sunkiausiai besiverčiantiems žmonėms - mūsų svarbiausias prioritetas. Šiuo metu svarstome, kaip kompensuoti tai, kas buvo nesumokėta pensininkams sumažinus jų pensijas.
- Pensininkai nekantraudami laukia žinių, kaip bus kompensuotos sumažintos pensijos. Kokius siūlymus rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Ko realiai žmonės gali tikėtis?- Atkreipčiau dėmesį, kad ankstesnio dydžio pensijos jau atkurtos.
Abejojančius dėl socialinio draudimo ateities noriu nuraminti. Mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad būtinai gausime senatvės pensiją. Tai laiduoja valstybė, todėl spekuliacijas šia tema pavadinčiau ne visai etiškomis.
- Iš tiesų keičiantis pensijų kaupimo tvarkai, atsiranda puiki proga diskutuoti politikams, analitikams, ekspertams. Labai pritarčiau idėjai pasirašyti ilgalaikį visų parlamentinių partijų susitarimą dėl socialinės politikos krypčių.
- Kai kurie politikai neslepia savo neigiamo požiūrio ir į Lietuvoje įteisintą pensijų kaupimo sistemą, ir į pačius privačius pensijų fondus. Jie ragina visai atsisakyti dabartinės tvarkos.
- Garantuoju, kad skaičiuoklė parengta neturint jokių slaptų tikslų. Ją kūrė kvalifikuoti specialistai. Nors skaičiuoklė negali žmogui tiksliai pasakyti, kokio dydžio pensiją jis gaus ateityje, ji leidžia įvertinti tendencijas, kaip gali keistis pensija pagal siūlomus tris pasirinkimo variantus.
- Parengta skaičiuoklė, kuri preliminariai nurodo būsimos pensijos dydį, jei įmokos ir jų sąlygos nesikeistų.
Kitas kelias - gyventojai gali tęsti pensijos kaupimą, prisidėdami savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Vienas jų - stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir likti tik „Sodros” sistemoje. Bet žmonės gali rinktis ir kurį nors kitą senatvės pensijos kaupimo būdą.
- Neapsisprendusių dar išties nemažai. Matyt, toks jau lietuvio charakteris - sukruntame tik paskutinę dieną. Todėl neabejoju, kad dauguma žmonių dar suskubs ir pasirūpins savo būsima pensija.
- Ar dar daug žmonių dvejoja, kurį senatvės pensijos kaupimo būdą jiems geriausia pasirinkti? - „Lietuvos rytas” pasiteiravo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės.
„Ši nuolaidų sistema diskriminuoja žmones, kurie yra lygūs - visi mes dirbome, mokėjome mokesčius, tačiau lengvatos - skirtingos ir tai yra tikra diskriminacija“, - teigė G. G. Makarevičienės manymu, kiekviena savivaldybė turėtų sekti Vilniaus pavyzdžiu ir pagalvoti apie savo miesto gyventojus.
Štai savo pensininkus, gyvenančius sostinėje, lepina ne tik Lietuva. Pasak Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės Grasildos Makarevičienės, transporto lengvatos turėtų būti suteikiamos tiems, kuriems iš tiesų jų reikia.
Kaip sakė Klaipėdos visuomeninio transporto direktorius Gintaras Neniškis, Klaipėdos savivaldybė neturi lėšų transporto lengvatų kompensacijoms, tačiau patys vežėjai gali pasiūlyti bent simbolines nuolaidas.
Šiaulių miesto viešojo transporto bendrovės „Busturas“ ekonomikos ir finansų direktorės Aldonos Augustienės teigimu, šio miesto savivaldybė nutarė, kad pensinio amžiaus žmonės iki 70 metų dažniausiai užsiima veikla, už kurią gauna atlygį, tad jie dar išgali įsigyti viešojo transporto bilietą be nuolaidos.
Lrytas.lt duomenimis, Rusijos sostinėje Maskvoje, bei Ukrainos sostinėje Kijeve, visi pensinio amžiaus žmonės viešuoju transporto naudojasi nemokamai.
Jo nuomone, atsakomybę dėl pensinio amžiaus žmonių diskriminacijos turėtų prisiimti valdžia. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo P.
Tai, kad transporto lengvatos pensininkams galioja tik sostinėje, patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Pauliaus Keras. Vilniaus miestas transporto lengvatų reglamentą sudarė kitaip, nei numato įstatymas“, - sakė P.
Pasak Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, sprendimą dėl nuolaidų pensininkams priėmė sostinės taryba. „Kompensacijos pensininkams, kaip ir visos kitos kompensacijos už lengvatą gaunantiems viešojo transporto keleiviams, mokamos iš savivaldybės biudžeto. Per metus tam reikia apie 5 mln. litų, - V. Pauža.
kad nebūtų įvestas 19 proc. svarstė I.Degutienė. I.Degutienė. turėjo būti įvestas su pereinamuoju laikotarpiu. esu už tai, kad tai būtų padaryta. nereikalingų pirkimų (...).
mokestinių lengvatų panaikinimo poreikį. 14 proc. teikiančios įstaigos jau jaučia lėšų trūkumą. parlamentarai teigia, kad reikia grąžinti mokesčių lengvatas vaistams.
įstatymo pataisą, kad 80 metų sulaukę gautų 100 proc. ambulatoriniam gydymui, kainos kompensaciją. nenurodo, kiek biudžeto lėšų gali atsieiti ši pataisa. pensiją, yra kompensuojama 50 proc. gydymui, kainos. Iki 2002 metų 100 proc.
tags: #lrytas #prenumerata #pensininkams