Smurtas prieš vaikus yra opi problema, pažeidžianti vaiko teises ir daranti didžiulį neigiamą poveikį tiek individualiai vaikui, tiek visai visuomenei. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
Vaiko apsauga: įvadas – Prievartos požymiai ir rodikliai | NSPCC mokymasis
Smurto Prieš Vaikus Apibrėžimas Ir Formos
Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Svarbu pabrėžti, kad smurtas nebūtinai yra vienkartinis įvykis - tai gali būti nuolatinė santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas.
Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Fizinis smurtas: Tai tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai apima mušimą, stumdymą, spardymą, deginimą, kandžiojimą, smaugimą ar bet kokį kitą skausmo kėlimą. Fizinės bausmės, kaip ir bet koks kitas smurtas prieš vaikus yra neleistini. Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
- Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kuriais siekiama patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną išnaudojant vaiką. Tai apima išprievartavimą, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą ir kitą seksualinio pobūdžio veiklą. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami.
- Emocinė prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, baudžiant, atmetant ar ribojant socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinimas, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
- Nepriežiūra: Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui. Tai apima vaiko nemaitinimą, rengimą sezono neatitinkančiais drabužiais, nesirūpinimą jo sveikata ir saugumu. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. - tai taip pat laikoma viena iš smurto formų - nepriežiūra.
Psichologinio Smurto Specifika
Psichologinis smurtas prieš vaiką yra ypač pavojinga smurto forma, nes ji palieka gilias emocines žaizdas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
- Žeminimas ir kritikavimas: Nuolatinis vaiko menkinimas, jo pastangų nuvertinimas, nepagarbus kalbėjimas apie jį.
- Gąsdinimas ir bauginimas: Grasinimai vaikui, jo artimiesiems, gyvūnams ar daiktams.
- Izoliavimas: Ribojimas vaiko socialinių kontaktų, draudimas bendrauti su draugais, šeimos nariais.
- Ignoravimas: Vaiko poreikių ignoravimas, emocinis atstūmimas, dėmesio neskyrimas jo jausmams ir išgyvenimams.
- Manipuliavimas: Vaiko kaltinimas dėl suaugusiųjų problemų, vertimas jaustis kaltu dėl dalykų, kurių jis nekontroliuoja.
- Psichologinis / emocinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t.
Dažniausiai vaikai patiria įvairių formų smurtą vienu metu, pavyzdžiui, fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka.
Veiksniai, Didinantys Psichologinio Smurto Riziką
Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas patirs psichologinį smurtą. Šie veiksniai gali būti susiję su vaiku, jo šeima, aplinka ir visuomene.
Veiksniai, Susiję Su Vaiku
- Amžius: Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir neturi galimybių apsiginti.
- Genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje.
- Temperamentas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs, sunkiai valdo savo emocijas arba turi elgesio problemų, gali labiau provokuoti suaugusiųjų pyktį ir agresiją.
- Ankstesnė patirtis: Vaikai, kurie jau patyrė smurtą ar kitas traumas, yra labiau pažeidžiami pakartotiniam smurtui.
Veiksniai, Susiję Su Šeima
- Šeimos istorija: Šeimos, kuriose jau buvo smurto atvejų, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
- Tėvų psichikos sveikata: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, yra labiau linkę į smurtą prieš vaikus.
- Tėvystės įgūdžiai: Tėvai, neturintys tinkamų tėvystės įgūdžių, gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir gali naudoti smurtą kaip auklėjimo priemonę.
- Šeimos socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, neturi pakankamai paramos ir pagalbos, todėl tėvai gali jaustis perkrauti ir labiau linkę į smurtą.
- Finansiniai sunkumai: Šeimos, patiriančios finansinių sunkumų, gali jausti didelį stresą, kuris gali padidinti riziką, kad vaikas patirs smurtą.
- Smurtas tarp tėvų: Vaikai, kurie mato smurtą tarp tėvų, patiria didelį stresą ir gali būti labiau pažeidžiami psichologiniam smurtui.
- Priklausomybės: Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali neigiamai paveikti jų gebėjimą pasirūpinti vaikais ir padidinti smurto riziką.
Veiksniai, Susiję Su Aplinka Ir Visuomene
- Socialinės normos: Visuomenės, kurios toleruoja smurtą, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
- Ekonominė nelygybė: Šalyse, kuriose yra didelė ekonominė nelygybė, smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs.
- Prieinamumas prie pagalbos: Šeimos, kurios neturi priėjimo prie pagalbos ir paramos, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
- Žiniasklaidos įtaka: Žiniasklaida, kuri vaizduoja smurtą kaip priimtiną elgesį, gali padidinti smurto prieš vaikus riziką.
Psichologinio Smurto Pasekmės
Psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.
Trumpalaikės Pasekmės
- Emociniai sunkumai: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, gėdą ir kaltę.
- Elgesio problemos: Jie gali tapti agresyvūs, uždari, impulsyvūs arba turėti sunkumų mokykloje. Atrodo, kad nenori grįžti namo.
- Fiziniai simptomai: Kai kurie vaikai gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
- Savižudiškos mintys: Sunkiais atvejais vaikai gali pradėti galvoti apie savižudybę.
Ilgalaikės Pasekmės
- Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, turi didesnę riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu (PTSS), valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.
- Žema savivertė: Jie gali turėti žemą savivertę, jaustis nevertais meilės ir pagarbos.
- Sunkumai santykiuose: Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis.
- Priklausomybės: Jie gali turėti didesnę riziką tapti priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų.
- Agresyvus elgesys: Jie gali tapti agresyvūs ir smurtauti prieš kitus. Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla. Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis.
- Sunkumai darbe: Jiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą.
- Smurto ratas: Jie gali patys tapti smurtautojais prieš savo vaikus.
Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Psichologinis Atsparumas
Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą.
Prevencija
Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias psichologiniam smurtui prieš vaikus. Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:
- Visuomenės lygmuo: Šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui.
- Šeimos lygmuo: Teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
- Individualus lygmuo: Mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
Konkrečios Prevencijos Priemonės
- Ankstyvosios intervencijos programos: Programos, skirtos padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, ypač šeimoms, kurios patiria stresą ar turi kitų sunkumų.
- Tėvystės įgūdžių mokymai: Mokymai, skirti padėti tėvams išmokti efektyviai auklėti vaikus be smurto.
- Programos vaikams: Programos, skirtos mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
- Pagalbos linijos: Telefoninės linijos, kuriomis vaikai ir suaugusieji gali kreiptis pagalbos, jei patiria smurtą.
- Specialistų mokymai: Mokyti specialistus (mokytojus, socialinius darbuotojus, medikus) atpažinti smurto požymius ir reaguoti į smurto atvejus.
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus.
Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs.
Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens.
Ši informacija padės Jums geriau suprasti smurto prieš vaikus problemą ir imtis priemonių, kad apsaugotumėte vaikus nuo šios žalos.