Internetas suteikia naujų galimybių politinės komunikacijos vyksmui, gerokai išplečia tradicines komunikacijos ribas. Kasdien populiarėjančios socialinių tinklų svetainės užima svarbią vietą daugelio žmonių gyvenime, todėl politikai ir partijos stengiasi jas išnaudoti kaip dar vieną politinės komunikacijos įrankį.
Šis straipsnis skiriamas socialinių tinklų svetainių naudojimo politinėje komunikacijoje galimybių analizei. Jame detaliai aptariami socialinių tinklų svetainių veikimo principai ir kategorijos, pateikiamos jų populiarumo priežastys, glaustai pristatomos pasaulyje ir Lietuvoje daugiausia vartotojų turinčios socialinių tinklų svetainės.
Straipsnyje nagrinėjamos naujos politinės informacijos sklaidos galimybės, aptariamos dėl virtualių socialinių tinklų atsiradusios politinės komunikacijos segmentacijos ir personalizacijos prielaidos. Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus vadinamiesiems „socialiniams tinklams“, šis vajus tučtuojau susilaukė milžiniško pasisekimo ir Lietuvoje.
Populiariausi Socialiniai Tinklai Lietuvoje 2009 Metais
Aptarsime kelis populiariausius socialinius tinklus Lietuvoje 2009 metais, išryškindami jų ypatumus ir auditoriją:
- One.lt: One.lt administracija vis paskelbia duomenis, girdi, jų mirksinčio ir blizgančio „portalo“ lankytojai - ir vyresnė publika, tačiau tautosakoje vis tiek susidaręs įspūdis, jog šis socialinis tinklas skirtas paaugliams. Ir neatrodo, kad toks įvaizdis greit pasikeistų - svetainėje kaip anksčiau, taip ir dabar klesti nuotraukų vertinimas („30y30“ ir pan.), beprasmis blevyzgojimas tarpusavyje („forumiukas LIŪDI“) ir įvairiausios apmokestintos paslaugos. Galima tik įsivaizduoti, kokiu reikia būti dvasiniu ekshibicionistu, jog sunkmečiu mokėtum pinigus tik už tai, kad save parodytum pasauliui.
- Frype.lt: Tokioms linksmybėms tarsi atsvarą mėgina sukurti Frype.lt - atrodytų, funkcionalus ir tvarkingas pažinčių tinklas. Kas ten buvo, žino, kad navigacija ir valdymas ten, švelniai tariant, ne itin patogūs. Kita vertus, dažnai vieną ar kitą pažįstamą Google.com paieška randa būtent ten - taigi, tenka ir registruotis, norint pažiūrėti nuotraukas arba peržvelgti anketą. Tiesa, Frype.lt dar traukia įvairius muzikantus ir muzikos mėgėjus - čia grupės ir atlikėjai gali sukelti savo kūrybos dainas nemokamam paklausymui. Taigi, dainiams ir gitarų brazdintojams - nebloga vieta startuoti, gal kas ir vieną kitą vertingą atsiliepimą parašys.
- MySpace.com: Panašiai ir su MySpace.com - eklektiška, perkrauta ir paini navigacija bei vos mažiausiam žingsniui reikalavimas registruotis. MySpace.com anketos dar slogesnės - jose neprašyti startuoja įvairiausi animuoti vaizdai, nė neatsiklausus užgroja muzika ir pasipila įvairiausi komentarai.
Facebook Populiarumas
Šios svetainės dabar jau prilygsta savo galimybėmis, tačiau ne populiarumu. Naršai po pažįstamų nuotraukas, o jie net nežino kad tu viską matei ir lankeisi pas juos. Šalia nuotraukų gali išreikšti mažai kam įdomią savo nuomonę ir ją apkomentuoti. O kur dar privalomi pasigyrimai apie nuostabiai praleistą savaitgalį, padejavimai dėl prasto oro bei privalomas informavimas, už kiek ir ką valgiau.
Taip pat skaitykite: Kaip užsisakyti „Lietuvos rytą“ pigiau?
Grįžus po atostogų, visi tariami ir tikri draugai tučtuojau laukia nuotraukų albumo iš tolimų kraštų aptarimui, o po kiekvieno vakarėlio jo dalyviai vieni kitų vardus prisimena tik iš užrašų po nuotraukomis „veidaknygėje“. Jau nekalbant apie tai, jog po kiekvienų išgertuvių savo sugėrovus galima rasi tame pačiame „feisbuke“ ir pakviesti „draugauti“.
Šitaip pakvietus į savo sąrašą kelis pažįstamus, jis ir vėl pasipildo - suprantama, kad pasakoti apie savo puikiausius įspūdžius egzaminuose ar buitines problemas smagu, kai tavo naujienas mato keli šimtai pažįstamų. Be to, ten galima dar nurodyti, kokie dalykai tau priimtini ir patinka - renkasi vasaros gerbėjų, „Švyturio“ alaus mėgėjų, Dalios Grybauskaitės rėmėjų, netgi knygelės vaikams „Ką žmonės dirba visą dieną“ skaitytojų grupės.
Taip susikuri savo įvaizdį - aplinkiniai mato, ką mėgsti, kaip atrodai, anketinius duomenis, su kuo bendrauji, gali tau parašyti žinutę. Šitaip kaupi savo tariamą populiarumą. Ir kartais juo pasinaudodamas mėgini primesti savo skonį bei įpročius kitiems. O tuo tarpu kolekcionuodamas pažintis šitaip virtualiai socializuojiesi. Neskambini telefonu, nesusitinki su bičiuliais. O kam? Kiti nueina dar toliau - savo asmeninius kontaktus pradeda kviesti į darboviečių svetaines. Kitaip sakant, konvertuoja savo pažintis į tiesioginę naudą - lankytojus interneto svetainei. O interesantų srautas - jau visai apčiuopiama nauda, ypač jei turi ką tiems smalsuoliams pasiūlyti.
Vienam pažįstamam papriekaištavus, jog šis iš draugystės šitaip ieško naudos, bičiulis atšovė - „socialiniai tinklai man tiesiog yra tarsi tušinukas, tad asmeninių ir darbinių reikalų neskiriu ir neskirsiu“.
Kiti Socialiniai Tinklai
Jo populiarumas rusakalbių tarpe - nė kiek ne mažesnis, nei One.lt lietuviams. Panašiai ir su jų Odnoklasniki.ru - lietuviškasis Klase.lt irgi mėgina savo lankytojus suburti ne tik klasiokų, bet ir atsitiktinių pažįstamų pagrindu.
Taip pat skaitykite: Senelių namų problemos: apleistumas ir smurtas
Žodžiu, rinka atrodytų perpildyta. Ir suprantama kodėl: nuobodžioje raštinėje arba net savo namuose sėdintis individas gauna bent viltį, jog jis yra įdomus ne tik sau - jei pasiseks, gali susilaukti virtualaus populiarumo, palankių įvertinimų. Gavus velnių savo darbe, nesutariant su gimine, galop neturint ką veikti, tai atrodo patrauklu.
Tačiau tai visai nenuostabu laikais, kai daugelis į internetą žengia ne dalykinių žinių poreikio arba reikalų genami, o tiesiog pramogai, apkalboms, gražbyliavimui, įspūdžio apie save sudarymui ar lėkštam smalsumui patenkinti.
Socialinių Tinklų Įtaka Politikai
Socialinių tinklų teikiamus privalumus netruko pamatyti ir politikai. JAV prezidentas Barackas Obama savo pavyzdžiu 2008 metų rinkimuose įrodė, koks galingas ginklas yra socialiniai tinklai. Žiniasklaida prezidento rinkimus net praminė „feisbukiniais“ rinkimais. Tarp rinkėjų iki 25 metų amžiaus B. Obama surinko 70 proc. balsų ir tai tapo geriausiu rezultatu šioje amžiaus grupėje nuo pat 1976 metų.
B. Obamos pavyzdžiu bandė sekti ir mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė per 2009 metų rinkimus. Grybauskaitė savo populiarumu socialiniame tinklapyje lenkia daugumą Vakarų politikų ir šiuo metu, su savo daugiau nei 86 tūkst. gerbėjų, yra antra po JAV prezidento Baracko Obamos.
Visai kita situacija su Lietuvos politikais, kurių nemaža dalis socialinius tinklus prisimena tik prieš rinkimus, o po jų neretai pamiršta. Tačiau net ir rinkimų metu socialiniai tinklai nėra iki galo išnaudojami. Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, kad medijos yra tokios priemonės, kurios reikalauja asmeninio įsitraukimo ir komunikuojant jose turi jaustis, kokia asmenybė bendrauja.
Taip pat skaitykite: Socialinių mokslų studijų apžvalga
„Jau keletą metų esu medijų dalyvis ir matau, kaip jos keičiasi: keičiasi turinys, dalyvių nuostatos. Nežinau, kaip bus ateityje, bet kol kas matau daugiau medijų privalumų nei trūkumų“, - tvirtina P. Auštrevičius.
„Didžiausia problema yra tai, kad politikai neišnaudoja socialinių medijų suteikiamų galimybių. Iš dabar į Seimą išrinktų 141 politikų 90 politikų naudojasi socialiniais tinklais. Iš jų 36 kasdien stengiasi paskelbti kokį nors įrašą ir yra sukaupę nemažą ratą pasekėjų bei draugų. 12 politikų slepia nuo socialinių vartotojų savo asmeninę informaciją, 10 naudoja ne asmeninę, o viešą paskyrą, o 29 iš viso nesinaudoja socialinėmis medijomis.
„Artėjant rinkimams, tikriausiai visi pajuto, kad politikai pradėjo veržtis draugauti: buvo nesvarbu, su kuo draugauti, nes prasidėjo masinis draugų kolekcionavimas. Tai rodo, kad politikai nesupranta, kas yra socialinės medijos, ir kuo jos remiasi“, - mano A. Šuminas.
Anot P. Auštrevičiaus, didžiausias socialinių tinklų privalumas yras tiesioginis žmonių pasiekiamumas. Socialiniai tinklalapiai taip pat suteikia galimybę politikams parodyti savo žmogiškąją pusę ir taip pelnyti rinkėjų simpatijas. Pavyzdžiui, buvęs premjeras savo puslapyje gana aktyviai skelbia naujojo premjero Algirdo Butkevičiaus daromas klaideles, taip pat supažindina savo beveik penkis tūkstančius pasekėjų su Visagino AE projektu. A. Butkevičius cituoja savo mėgstamus autorius bei nusipelniusius žmones. Vidas Gapšys savo paskyroje demonstruoja savo krepšinio pasiekimus, Gediminas Kirkilas - savo žvejybos laimikius.
Tokį politikų bendravimą su lietuviais teigiamai vertina ir aktorius Algis Ramanauskas-Greitai, kurį drąsiai būtų galima vadinti vienu iš populiariausių lietuvių socialiniuose tinklalapiuose. „Aš visą laiką sakiau A. Šapausko, kad jis jį turi ir yra prie jo prisirišęs. Bet kai jis man paaiškino, kad tai labai naudinga renginių reklamavimo prasme, tai ir aš pradėjau juo naudotis“, - sako A. Ramanauskas.
Tarp populiariausių žmonių socialiniuose tinkluose be jau minėtos Prezidentės D. Grybauskaitės, kuri vienbalsiai atsiduria populiarumo viršūnėje, antroje vietoje humoristas Justinas Jankevičius su 37 tūkst. pasekėjų, trečioje - Algis Ramanauskas su beveik 30 tūkst. pasekėjų.
Komunikacijos specialistai tvirtina, kad Lietuvos politikai nėra įvaldę komunikacijos socialiniuose tinkluose, o savo rinkimų kampanijas ten perkelti susivokė per vėlai. „Tai daroma pakankamai tiesmukiškai, neprofesionaliai ir pakankamai pavėluotai. Komunikacija socialinėse medijose turi remtis ilgalaikiais ryšiais. Kai politikai susivokia likus mėnesiui ar dviem iki rinkimų, tai iš esmės jau yra per vėlu megzti kažkokius santykius su savo potencialiais rinkėjais“, - tvirtina A.
„Kodėl didžioji dalis politikų nieko neveikė ten ilgą laiką? Ir likus iki rinkimų mėnesiui, visi pradeda aktyviai kurti savo profilius, pradeda viešinti savo informaciją, pradeda kviestis draugus. O kur jūs buvot prieš tai? Jei kalbame apie bendrą Lietuvos lygį, tai yra 3-4 politikai, kurie skiria tam daug dėmesio ir daug laiko. Neblogai komunikuoja Artūras Zuokas, yra labai neblogas Dalios Grybauskaitės profilis. Ir dar vienas iš tų žmonių, kuris yra ryškesnis, kuris kažką veikia, - Andrius Kubilius“, - teigia A.
„Tai yra galimybė pasakoti, kalbėti ir gauti atgalinį ryšį. Mūsų elitiniai politikai, kurie dalyvauja socialinėje erdvėje, skelbia informaciją, bet toli gražu ne visi laukia atgalinio ryšio ir ne visi į jį atsakinėja. Tiesiog partijos ir politikai neišnaudoja socialinių tinklų galimybių. 100 tūkst. lietuvių. Tai reiškia, kad tai yra trečdalis Lietuvos. Yra apie 900 tūkst. Aš manau, kad tai yra be galo didelė auditorija, su kuria būtų galima dirbti. Bet jei dabar pažiūrėtume į partijų puslapius, tai konservatoriai turi apie 1,5 tūkstančio gerbėjų, socialdemokratai irgi. Tai reiškia, kad jie [politikai] ten nieko neveikia arba turi tik pusantro tūkstančio pasekėjų. Tai yra visiškai neadekvatus skaičius“, - teigia A.
„Nicolas Sarkozy rinkiminės kampanijos pabaigoje turėjo apie 600 tūkst. pesekėjų turintį Francois Hollande`ą. N. Sarkozy turėjo beveik 8 kartus daugiau pasekėjų, kurie jį stebėjo, domėjosi, bet laimėjo kitas žmogus, kuris sugebėjo išnaudoti socialinius tinklus. F. Hollande`o žinučių pasiekiamumo sklaida buvo tokia pati kaip N. Sarkozy, tik pastarasis turėjo daugiau gerbėjų. Ta informacija, kurią spausdino F. Hollande`as, buvo svarbesnė, aktualesnė ir žmonės daug daugiau patys ja dalinosi“, - LRT.lt pasakojo A.
„Noras kontroliuoti tą žinutę, kurią politikai skleidžia, yra labai puikiai matomas kai kuriuose tiek partijų, tiek politikų socialinių medijų profiliuose. Reikia suvokti, kad socialinės medijos yra nekontroliuojamos medijos, kad tas žinutes, kurias tu paskelbei, kartu su tavimi kuria ir visi tie vartotojai, kurie prisijungia, kurie komentuoja, kurie žiūri, kurie spaudžia „patinka“. Tai yra bendras turinio kūrimo procesas“, - tvirtina L.
„Reikia iš tikrųjų su auditorija komunikuoti ir komunikuoti nuolatos. Kai kur ta komunikacija yra nepalanki politikui, užduodami nepalankūs klausimai, bet vis tiek reikia komunikuoti. Jei politikas tik likus mėnesiui iki rinkimų suaktyvėja ir pradeda „bombarduoti“ savo kontaktus kažkokiomis žinutėmis, tai auditorija tas žinutes priima visiškai kitaip. Ir tai gali duoti visiškai priešingą efektą, informacijos perkrovimą ir netgi atmetimo reakciją“, - sako VU Medijų tyrimo laboratorijos vadovas A.
„Patys pasisakymai ir būdai, kaip politikai išnaudoja socialines medijas, priklauso nuo to, kiek jie sėkmingai pasirenka tas strategijas: ar tai yra tik garbės lenta su daug gražių veidų ir tiesiog pasisakymais, ar politikai ten patys įsijungia į diskusijas, ar jie patys bendrauja su piliečiais. Nes kuo yra patrauklios socialinės medijos? Tuo, kad jos skatina interaktyvumą, čia gali vykti įvairios diskusijos, galima puoselėti tam tikrą piliečių politinį dalyvavimą“, - priduria L.
„Politikai suvokia, kad jie ten gali pasiekti jaunus žmones, jie suvokia, kad tai yra paveikus kanalas, tačiau galbūt kartais ne taip stipriai vertina, kad ir pati žinutė turi būti suformuota tai auditorijai: jaunatviškesnė, galbūt interaktyvesnė, asmeniškesnė ir t. t. Medijų tyrimo laboratorijos vadovas A.
„Politikai masiškai pradeda kolekcionuoti kontaktus, tie kontaktai nėra apibrėžti jokiais bruožais, jų niekas nesieja tarpusavyje. Tai reiškia, kad politikai tarsi susirenka kažkokią grupę žmonių, tarsi ir komunikuoja jiems, bet nėra aišku, kas tie žmonės, kas juos sieja, kokie yra jų interesai. Tai tarsi vyksta komunikacija visiems, bet tarsi ir niekam“, - LRT.lt sakė A. ir 250 mln.
Kaip teigia Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, socialiniai tinklai yra ne tik pažangi, bet ir taupi komunikacijos priemonė. Pasiekia šimtus tūkstančių žmonių.
Socialiniai Tinklai Verslui
Socialinės medijos - tinklaraščiai, socialiniai tinklai, bendruomenės, socialinis marketingas, realaus laiko įrašai, prenumeruojamos transliacijos, virtualūs žaidimai - kelia vis didesnes diskusijas tarp interneto skeptikų ir rinkodaros „guru". Vieni naująsias interneto technologijas linkę vadinti „jaunimo mados klyksmu", kiti jose mato didžiules verslo plėtros galimybes.
Rinkodaros specialistai teigia, kad interneto ir mobiliojo ryšio priemonėmis grindžiamas informacijos dalijimasis tarp žmonių gali tapti viena pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo krypčių ekonomikos sunkmečio sąlygomis. Prieš keletą metų dažniausiai mėgtos tik jaunimo kaip puiki laisvalaikio praleidimo forma, dabar socialinių tinklų svetainės įgavo platesnę paskirtį - jose reklamuojama, parduodama, perkama, keičiamasi žiniomis apie produktus ir paslaugas. Tad ir valstybės tarnyboms, ir privačioms įmonėms nekreipti dėmesio į tokį reiškinį jau nebeįmanoma.
„Interneto inovacijoms kasdien įgaunant vis didesnį pagreitį, socialinės medijos tampa neatsiejama įmonių rinkodaros strategijos dalimi", - sako interneto ir tinklaraščių konferencijos „Login 2009" sumanytojas Arnoldas Rogoznyj. Jis pabrėžia, jog Vakarų verslininkai jau nebegali pasikliauti vien tradiciniais verslo komunikacijos būdais ir, siekdami neatsilikti nuo ekonomikos plėtros bei atlaikyti stiprią konkurenciją, į savo rinkodaros komunikacijos strategijas įtraukia socialinius interneto tinklus.
Faktai: 2009 metų kovą JAV atlikto rinkodaros komunikacijos tyrimo duomenimis, apklausus apie 900 įmonių vadovų, taikančių socialinių medijų rinkodarą savo versle, paaiškėjo, jog net 88 proc. apklaustųjų, naudodami antrosios kartos interneto (2.0) teikiamas galimybes, tikisi optimizuoti savo verslą. 81 proc. respondentų teigia jaučiantys šių priemonių efektyvumą.
Kaip Išnaudoti Socialinius Tinklus Verslui?
Sekite virtualias diskusijas. Internetinės rinkodaros specialistas A.Ragoznyj pastebi, kad Lietuvos įmonių vadovai, kol kas dar nedrąsiai, tačiau vis aktyviau domisi, kokie internetinės rinkodaros metodai būtų efektyvesni, kurie iš jų geriausiai padėtų sumažinti veiklos sąnaudas ir pasiekti geresnių rezultatų.
Vienos socialinių medijų priemonės gali padidinti kompanijų žinomumą, kitos - sukurti puikų korporatyvinį įvaizdį, trečios gali populiarinti paslaugas, prekes ar prekių ženklus. Į jų paiešką įvedus įmonės ar prekės ženklo pavadinimą, galima ne tik nustatyti, kuriuose tinkluose daugiausia laiko praleidžia aktyviausi įmonių klientai, bet ir ką jie kalba apie pačią kompaniją.
„Verslininkams, norintiems pradėti veiklą socialiniuose tinkluose, rekomenduojama pirmiausia nuolat stebėti tokias virtualias diskusijas", - atkreipia dėmesį A.Rogoznyj. Šį 140 simbolių įrašus leidžiantį siųsti kanalą bendrovės naudoja ir reklamai, ir su klientais bendrauti, ir ryšiams su vartotojais palaikyti. JAV verslo įmonių", - pabrėžia A.Rogoznyj, pridurdamas, jog Lietuvoje šis skaičius yra daug mažesnis, tačiau sparčiai augantis.
Idealia vieta skleisti marketingo pobūdžio informaciją komunikacijos specialistai yra pripažinę turinio bendruomenes, tokias kaip didžiausią pasaulyje vaizdo klipų dalijimosi puslapį „Youtube" arba nuotraukų dalijimosi bendruomenę „Flickr".
Rinkodaros žinovai rekomenduoja bendrovėms išnaudoti socialinių medijų privalumus pirmiausia dėl jų nepaprastai didelio lankytojų skaičiaus ir labai mažų sąnaudų. Tai sunkmečio sąlygomis - ypač svarbu. Jie suteikia puikias galimybes pažintims su verslo partneriais megzti ir reklaminiams klipams rodyti.
Ekspertai tikina, kad norint atlaikyti vis augančią konkurenciją ir pritraukti naujų klientų, jau nebegalima pasikliauti vien tradicinėmis komunikacijos priemonėmis. Anot jų, būtina aktyviai išnaudoti visas naujas technologijų teikiamas galimybes.
Priklausomybė nuo Socialinių Tinklų
Šiaip jau socialiniai tinklai iš tiesų puikus įrankis, jei juo naudojiesi protingai, juk tai savotiška adresų knyga, bendravimo priemonė, naujienų šaltinis. Taip pat tai tobula platforma verslui kuo labiau pažinti savo klientus. Tačiau kyla klausimas, ar pernelyg aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose ir juose praleistas laikas atsiperka. Ar tai nėra visiškai beprasmiška veikla, kai švaistomos brangios gyvenimo valandos?
“Tada vėl sugrįžau į tinklą - iš vieno apsilankymo per mėnesį pasidarė vienas kartas per savaitę, vėliau kartas per dieną, dar vėliau kartas per valandą. Kartais nuo socialinio tinklo neatsijungdavau visą dieną.
“Ryte, kai ateinu į darbą, apie pusvalandį praleidžiu socialiniame tinkle, kol peržiūriu visas naujienas. Dieną taip pat kelis kartus įsijungiu, patikrinu, kas ką naujo parašė. Panašiai praeina daugelio aktyvesnių socialinių tinklų dalyvių diena. Valanda ar dvi, atrodytų, nedaug, tačiau dar reikėtų sudėti visas akimirkas per dieną, kai prie tinklo prisijungiama tik trumpam.
Paklaustas, ar nekyla noro užsukti į socialinę tinklavietę, kai būna neatidėliotinų darbų, K.Makrickas sakė: “Kai jau labai dega terminai, tokio noro nekyla. Bet paprastai reguliariai užmeti akį, ar niekam tavęs nereikėjo. Dar daugiau laiko socialiniuose tinkluose praleidžia mokiniai ir sudentai. Kai kurie net po keturias penkias valdandas per dieną. Net 42 proc. britų prisipažino, kad prie socialinio tinklo prisijungia po kelis kartus per dieną. O penktadalio apklaustųjų teigimu, socialinio tinklo svetainė būna įjungta nuolatos.
Dar vienas įprotis - socialiniame tinkle užsibūti naktį, prarandant dalį miegui skirto laiko.
“Iš tiesų socialiniai tinklai aktyviems jų dalyviams suryja daugybę laiko. Jeigu jais naudojamės kaip informacijos sklaidos kanalu, tai dar pusė bėdos. Vis dėlto dauguma socialinių tinklų dalyvių prarasto laiko taip nesureikšmina.
Bet taip mano ne visi. Štai vilnietis Paulius Andriuškevičius pastebi, kad laikas socialiniame tinkle prabėga nepastebimai: “Kartais darbų įkarštyje, radęs truputį laisvo laiko, sėdžiu 20 minučių ir stiklinėmis akimis žiūriu į kompiuterio ekraną.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad socialiniame tinkle žmonės patenkina narcisistinius savo poreikius. O gal kaip tik ne - ten renkasi drovios ir labiau intravertiškos asmenybės, kurios gludina bendravimo įgūdžius?
“Tie, kurie socialiniuose tinkluose susikuria savo antrąją tapatybę, dažniausiai mažiau pasitiki savimi arba yra ne tokie energingi. Kartu veikia ir noras kuo stipriau kontroliuoti savo paveikslą, kurį mato kiti žmonės”, - aiškina psichologas Olegas Lapinas.
“Socialiniai tinklai padeda kurti į save pasinėrusią asmenybę. O dažniausi šių tinklų nariai - paaugliai bei iš paauglystės išaugantys jaunuoliai. Beje, šiandien pastarasis gyvenimo laikotarpis kai kuriose Vakarų šalyse išsitęsęs vos ne iki 30-ojo gimtadienio”, - pastebi psichoterapeutė Rūta Bačiulytė. Ji perspėja, kad paaugliai laiko, praleidžiamo virtualioje erdvėje, neišnaudoja tikro bendravimo įgūdžiams tobulinti.