Grindžiamoji teorija (angl. Grounded Theory) - tai viena iš kokybinių tyrimo metodologijų, plačiai naudojama socialiniuose moksluose. Ši teorija leidžia tyrėjams sukurti teorinius modelius, remiantis empiriniais duomenimis, o ne iš anksto nustatytomis hipotezėmis. Straipsnyje aptarsime grindžiamosios teorijos apibrėžimą, jos taikymo sritis ir pateiksime konkrečių pavyzdžių, kaip ji gali būti naudojama įvairiose socialinių mokslų srityse.
Grindžiamosios teorijos esmė
Grindžiamoji teorija yra indukcinis tyrimo metodas, kurio metu teorija yra kuriama iš duomenų, o ne pradedama nuo teorijos, kuri yra testuojama. Tai reiškia, kad tyrėjas pradeda nuo duomenų rinkimo ir analizės, o teorija išryškėja palaipsniui, analizuojant ir interpretuojant duomenis.
Pagrindiniai grindžiamosios teorijos principai:
- Duomenų rinkimas: Duomenys gali būti renkami įvairiais būdais, įskaitant interviu, stebėjimus, dokumentų analizę ir kt.
- Kodavimas: Duomenys yra nuolat analizuojami ir koduojami, siekiant identifikuoti pagrindines temas ir sąvokas.
- Teorijos kūrimas: Remiantis koduotais duomenimis, kuriama teorija, kuri paaiškina nagrinėjamą reiškinį.
- Nuolatinis palyginimas: Nauji duomenys yra nuolat lyginami su jau surinktais duomenimis ir sukurta teorija, siekiant ją patikslinti ir patobulinti.
Grindžiamosios teorijos taikymas socialiniuose moksluose
Grindžiamoji teorija gali būti taikoma įvairiose socialinių mokslų srityse, siekiant suprasti sudėtingus socialinius reiškinius.
Sveikatos mokslai
Disertaciniu darbu siekiama suformuoti grindžiamąja teoriją apie būsimų gydytojų profesinio tapatumo formavimąsi paciento ir būsimo gydytojo sąveikų kontekste taikant naratyvinę mediciną. Būsimųjų gydytojų ir pacientų ugdomoji sąveika suprantama kaip unikalus socialinis fenomenas kuris tiriamas per subjektyvias būsimų gydytojų ir pacientų patirtines koncepcijas, o remiantis naratyvine medicina dėmesys skiriamas pasakojimui, kuris yra kontekstualus ir asmeniškas, padedantis gydytojui pamatyti ligą per autentiškumą, o ne per tipiškumą.
Taip pat skaitykite: Apie grindžiamąją teoriją
Remiantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija, sukonstruota grindžiamoji “Atsivėrimo” teorija paaiškina, kaip būsimi gydytojai mokosi reflektuodami paciento ir būsimo gydytojo sąveikos metu. Pacientai, sergantys epilepsija, nuolat mokosi pasakoti gydytojui apie savo ligą. Tai nenutrūkstamas procesas, nes keičiant gydymą, gyvenimo būdą keičiasi ir informacijos poreikis. Būsimo gydytojo profesinio tapatumo formavimas - tai dinamiškas procesas, kuris pasirinkus siekti būti profesionaliu gydytoju formuojamas nuolat. Atsiveriant sau ir kitam bei reflektuojant.
Švietimo mokslai
Tisertaciniu darbu siekta sukurti grindžiamąją teoriją apie kasdienių patirčių kontekstuose vykstantį savaiminį mokymąsi, atskleidžiant ne giminaitį vaiką globojančių šeimų mokymosi patirtis. Asmuo mokosi ne tik formalioje švietimo aplinkoje, bet daugelyje kitų jį supančių aplinkų. Viena iš socialinių aplinkų, kurioje vyksta savaiminis mokymasis, yra globėjų šeima. Joje kiekvieną dieną mokomasi per įvairias socialines sąveikas tiek šeimos viduje, tiek ją supančioje aplinkoje.
Remiantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija, sukonstruota grindžiamoji savaiminio mokymosi „švytuoklės“ teorija, kuri apibūdina ne giminaitį vaiką globojančios šeimos savaiminį mokymąsi kaip nuolat skirtingomis kryptimis ir amplitudėmis judantį procesą, kylantį spirale aukštyn. Tai sunkiai nuspėjamas, skirtingais savaiminio mokymosi tipais persidengiantis, socialiai konstruojamas, tikslingas, sąmoningas ir / ar atsitiktinis, spontaniškas mokymasis.
Švytuoklės metafora naudojama siekiant paaiškinti, jog savaiminis mokymasis globėjų šeimoje nėra linijinis, vienakryptis ar laiptinis, o atvirkščiai - nepastovus ir nuolat siūbuojantis skirtingomis kryptimis: orientuojantis į ateitį ir konstruojant savo mokymosi kelią, bei kartu žvelgiant į praeitį ir mokantis iš jos refleksijos dėka. Pusiausvyros išlaikymas matomas kaip centrinė siūbuojančios savaiminio mokymosi „švytuoklės“ ašis. Ši „švytuoklė“ siūbuoja tiek asmeniniame, tiek socialiniame lygmenyse bei mikro, mezo ir makro kontekstuose, ir padeda besimokantiesiems nuolat tobulėti, augti, įprasminti save, pamatyti ir priimti save vis iš naujo.
Psichologija
Moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema, kurią yra aktualu tyrinėti ir plėsti šias žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmenimis. Kol kas šios temos ištirtumas psichologijos mokslų atžvilgiu yra mažas, tad šiuo tyrimu bandoma užpildyti esamą spragą. Tyrime dalyvavo dešimt moterų, kurios save identifikavo kaip priklausomas nuo alkoholio. Empiriniai duomenys buvo renkami pasitelkiant biografinio naratyvo interviu. Siekiant atskleisti bendrą priklausomų nuo alkoholio moterų charakteristiką, bei priklausomybę alkoholiui veikiančius veiksnius, kaip metodologinė strategija pasirinkta K.Charmaz konstruktyvistinė grindžiamosios teorijos prieiga.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Sugeneruota grindžiamoji teorija atskleidė pagrindinius priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo charakteristiką atspindinčius aspektus: vidinę atskirtį tarp kompensacinio ir impotentiško tapatumų, kas dėl naudojamos nebrandžios psichologinės gynybos bendrai sudaro iliuzinio tapatumo sampratą. Remiantis psichoanalitinėmis teorinėmis perspektyvomis keliama prielaida, kad vidinės atskirties reiškinys susijęs su psichologinių struktūrų integracijos stoka, tai reiškiasi savosios galios ir vertės jausmo stoka, bei tarpasmeninių santykių sunkumais. Tyrime keliama prielaida, jog vidinių struktūrų stoka siejama su psichologiniu dalyvių „negimimu”, mirties instinkto raiška, bei archetipinio „rojaus” būsenos ilgesiu, kurį suteikia gausus alkoholio vartojimas.
Grindžiamosios teorijos pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, kaip grindžiamoji teorija gali būti taikoma įvairiose srityse:
- Organizacijų vadyba: Tyrimas, kaip įmonės diegia naujas technologijas, remiantis darbuotojų patirtimi ir požiūriu.
- Socialinis darbas: Tyrimas, kaip benamiai žmonės susiduria su socialine atskirtimi ir kaip jie bando integruotis į visuomenę.
- Politologija: Tyrimas, kaip piliečiai dalyvauja politiniame procese ir kokie veiksniai lemia jų politinį aktyvumą.
Apibendrinant, grindžiamoji teorija yra galingas įrankis socialinių mokslų tyrėjams, leidžiantis suprasti sudėtingus socialinius reiškinius ir sukurti teorinius modelius, remiantis empiriniais duomenimis.
Taip pat skaitykite: Socialinės identifikacijos svarba
tags: #grindziamoji #teorija #socialiniai #mokslai