Neįgalaus jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką tematika vis dažniau nagrinėjama ne tik socialiniuose tyrimuose, bet ir tampa politinių debatų ir socialinės politikos objektu, apimančiu įvairius institucinius, struktūrinius, ekonominius, vertybinius ir kt. kontekstus.
Straipsnyje aptariama per pastarąjį dešimtmetį edukologijos moksle įsitvirtinusi kiekybinių ir kokybinių tyrimų konkurencija ir jos iššūkis Lietuvos mokslininkų metodologinei kultūrai kaip edukologinių tyrimų rezultatų pripažinimo pagrindinei sąlygai.
Dėstytojų bei jų studentų savireguliacinio mokymosi procesų pažinimas tampa ypatingai svarbiu veiksniu, siekiant sėkmingai taikyti ir naudoti internetinius socialinius tinklus universitetinių studijų metu.
Tyrimo objektas - savireguliacinio universiteto dėstytojų bei jų studentų mokymosi socialiniuose internetiniuose tinkluose sąlygos bei strategijos. Esminis tyrimo klausimas: kaip vyksta universitetų dėstytojų ir jų studentų savireguliacinis mokymasis socialiniuose internetiniuose tinkluose?
Tyrimo metu įgyvendinta konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos metodologija. Siekiant įtraukti tyrimo dalyvius į tyrimą ir gauti atsakymus į tyrimo klausimą, buvo atlikta teorinė atranka, naudotas individualus pusiau struktūruotas interviu.
Taip pat skaitykite: Grindžiamoji teorija socialiniuose moksluose
Virtualios ir realios tikrovės konvergencija yra universitetų studentų savireguliacinio mokymosi virtualioje erdvėje pagrindas. Iš viso tyrime dalyvavo 12 respondentų.
Rezultatai parodė, kad virtualios ir realios tikrovės konvergencija atskleidžia, jog studentų savireguliacinis mokymasis vyksta dviejuose kontekstuose: akademinės komunikacijos ir virtualaus mokymosi.
Savireguliacinį mokymąsi veikia ir formuoja besimokančiojo ir organizacijos priklausomybės sąlygos. Atlikus tyrimo duomenų analizę, išryškėjo du mokymosi kontekstai: virtualaus mokymosi ir akademinės komunikacijos.
Universitetų studentų savireguliacinio mokymosi strategijas galima išskirti į dvi kategorijas: į save orientuotos strategijos bei strategijos, orientuotos į kitus. Tyrimo rezultatai atskleidė keturių tipų veiksnius: technologinius, vaizdo formavimo, asmeninius ir psichosocialinius.
Išvadose pažymima, kad profesoriai ir dėstytojai atlieka svarbų vaidmenį universitetų studentų savireguliacinio mokymosi procese.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Grindžiamosios teorijos taikymas
Atliekant disertacijos tyrimą, pasitelkta A. Strauss ir J. Corbin išvystyta sisteminė grindžiamoji teorija (GT).
Tyrimo metu gautų empirinių duomenų teoriniam įrėminimui pasitelkta P. Sukurta GT „Neįgaliųjų į(si)galinimas: turi įrodinėt nuolat, kad tu gali“ leidžia suprasti ir paaiškinti, kaip vyksta neįgalaus jaunimo įsigalinimas pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką pasitelkiant individualiuosius veiksnius (išsilavinimą, sveikatos būklę, profesinius polinkius, darbo paieškos strategijas, profesinę patirtį), bei kokios išorinės struktūros (išoriniai veiksniai) tampa struktūrinančios (apribojančios) ar įgalinančios perėjimą (neįgaliųjų užimtumo politika, darbo poreikio struktūra, darbdavių požiūris į negalią ir neįgaliuosius, darbo sąlygos).
Perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką analizėje negalios stigmą galima traktuoti kaip epifenomeną, kuri yra inkorporuota į neįgalaus jaunimo habitus ir negalios atskleidimo taktikas.
Daroma išvada, kad kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai atstovauja skirtingas metodolologines paradigmas, tačiau adekvačiai taikomos šios paradigmos ne konfrontuoja, o viena kitą paremia.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai grindžiamosios teorijos aspektai:
Taip pat skaitykite: Socialinės identifikacijos svarba
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Tikslas | Suformuluoti teoriją, pagrįstą empiriniais duomenimis |
| Duomenų rinkimas | Individualūs pusiau struktūruoti interviu, teorinė atranka |
| Analizė | Nuolatinė lyginamoji analizė, kodavimas |
| Rezultatas | Teorinis modelis, paaiškinantis socialinį reiškinį |
tags: #grindziamoji #teorija #taikant #tyrimus #socialinio