Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Sužinokite viską apie "Sodros" senatvės pensijas, anuitetus, jų dydžius, mokėjimo tvarką ir naujausius pakeitimus.
Kas yra pensijų anuitetai?
Pensijų anuitetus gauna tie, kas dalyvavo pensijos kaupime privačiuose II pakopos pensijų fonduose. Pardavę fonde sukauptą turtą, už gautus pinigus žmonės iš „Sodros“ įsigyja teisę į fiksuoto dydžio kas mėnesį mokamą pensijų priedą - anuitetą. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.
Lapkričio mėnesį tokius priedus gavusiems gyventojų buvo išmokėta nuo 9 iki 355 eurų, vidutiniškai - po 64 eurus, praneša „Sodra“. Taigi anuitetai sudaro maždaug 10-17 proc. senatvės pensijos.
Mokama kiekvieną mėnesį. Anuitetai gyventojams yra mokami iš specialaus „Sodros“ valdomo Pensijų anuitetų fondo (PAF). Kiekvieną mėnesį taip pat skelbiama PAF ataskaita, kurioje pateikiama informacija, kokio dydžio išmokos buvo mokėtos, kiek asmenų jas gavo, kiek pinigų yra minėtame fonde.
Per lapkritį 140 naujų anuitetų gavėjų į PAF pervedė 2,1 mln. eurų - vidutiniškai po 15 tūkst. eurų, sukauptų II pakopos pensijų fonduose. Tam, kad gautų anuitetą, žmonės nuo šių sumų „Sodrai“ sumoka 2,5 proc. dydžio vienkartinį administravimo mokestį. Pvz., sukaupus 15 tūkst. eurų, „Sodrai“ reikia sumokėti 375 eurus, kad ji kiekvieną mėnesį išmokėtų fiksuoto dydžio anuitetą.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Lapkričio pabaigoje visa PAF turto vertė viršijo 64 mln. eurų. Šis anuitetų gavėjams priklausantis turtas yra paskirstytas į tris portfelius: likvidumo, garantinį ir augimo.
- Likvidumo portfelyje yra laikomi pinigai - šiuo metu jų yra beveik 1,5 mln. eurų.
- Garantinio portfelio tikslas - užtikrinti anuitetų mokėjimui reikalingas lėšas vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu (apie 15 m.). Šio portfelio lėšos investuojamos į vyriausybių, centrinių bankų ir kitus skolos vertybinius popierius, o jo vertė lapkričio pabaigoje viršijo 15 mln. eurų.
- Augimo portfelio tikslas - uždirbti per ilgą laikotarpį (15-20 m.) tikslinę grąžą, kuri būtų paskirstyta kaip pelnas pensijų anuitetų gavėjams, siekiant išlaikyti kuo didesnę išmokų perkamąją galią. Jo vertė lapkričio pabaigoje siekė beveik 49 mln. eurų.
Lapkričio pabaigoje pensijų anuitetus iš „Sodros“ buvo įsigiję iš viso 4236 gyventojai - 140 daugiau nei ankstesnį mėnesį. Vidutinė standartinio be paveldėjimo galimybės pensijų anuiteto išmoka siekia 74,08 euro, o standartinio su paveldėjimu - 64,2 euro. Didžiausia mėnesio išmoka yra 355,78 eurai, o mažiausia - 9,29 eurai (pensijų anuitetas įsigytas tik už 2,2 tūkst. eurų).
Populiariausias yra standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, jį įsigijo 69 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ pensijų anuitetų išmokas mokės kas mėnesį visą gyvenimą. Paveldėtojams bus išmokėta vienkartinė išmoka už pensijų anuiteto gavėjui neišmokėtas išmokas iki 80-ties metų.
Yra trys pensijų anuitetų rūšys:
- Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą pensijų išmokos sutarties sudarymo dieną. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ pensijų anuiteto išmokas mokės kas mėnesį visą gyvenimą. Šios rūšies anuitetas nepaveldimas.
- Standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ pensijų anuitetų išmokas mokės kas mėnesį visą gyvenimą. Paveldėtojams bus išmokėta vienkartinė išmoka už pensijų anuiteto gavėjui neišmokėtas išmokas iki 80-ties metų.
- Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį pensijų fonde sukauptos sumos. Likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis, kurias moka pensijų kaupimo bendrovė iki asmeniui sukaks 85 metai. „Sodra“ pradės pensijų anuiteto mokėjimą asmeniui sukakus 85 metus. Šios rūšies anuitetas irgi nepaveldimas.
Kas yra Anuitetas? Kaip valdomas Pensijų anuitetų fondas? | Daiva Gerulytė | #54
Lapkričio mėnesio investavimo rezultatai
Už perkamus anuitetus „Sodrai“ pervesti pinigai yra investuojami į vertybinius popierius. Jeigu jie parduodami brangiau, nei buvo pirkti, gyventojams priklausanti pinigų suma anuitetų fonde didėja. O iš uždirbto pelno ir didinami anuitetai.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
PAF portfelių valdytojo komentare naujausioje ataskaitoje teigiama, kad lapkritis pasižymėjo kainų šuoliais. Augimo portfelyje lapkričio mėnesį geriausi rezultatai buvo pasaulio finansų sektoriaus bendrovių akcijų ETF (+11,27 proc.) bei JAV akcijų ETF (visos pozicijos viršijo 9 proc. per mėnesį grąžą). Prasčiausiai sekėsi besivystančių rinkų bendrovių akcijų ETF (-0,42 proc.) ir Europos bendrovių akcijų ETF (0,89 - 1,75 proc.). Bendrai, augimo portfelio investicijų vertė per mėnesį kilo 6,14 proc., o lyginamojo indekso 6,75 proc., skaičiuojant eurais. Per mėnesį Augimo portfelyje pelno realizuota už 1,9 mln. eurų, nuo metu pradžios realizuoto pelno suma siekia beveik 6,4 mln. eurų.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
1️⃣ Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).
Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2️⃣ Individualioji pensijos dalis
Ši dalis priklauso nuo:
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
💡 Papildomai:
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Kada galiu išeiti į pensiją?
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Minimali mėnesinė alga ir jos įtaka
Minimali mėnesio alga (MMA) 2026 metais didės 11,1 proc. nuo 1038 eurų iki 1153 eurų prieš mokesčius. Atitinkamai suma augs nuo 777 eurų iki 846 eurų, atskaičius mokesčius ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiemet. Minimalųjį valandinį atlygis nuo 2026 m. sausio 1 d. sieks 7,05 euro, vietoje dabar nustatyto 6,35 euro.
„Sodros“ duomenimis, šio dydžio keitimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Prognozuojama, kad 2026 metais santykinė skurdo rizikos riba gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.
Atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje
Vyriausybės sprendimu ruošiamasi kelti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Pareiginės algos bazinis dydis kitais metais didinamas 0,7 proc., arba 12,6 euro, t. y. iki 1798 eurų. Dėl šio dydžio derėtasi 2026 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties kontekste.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojams išaugs darbo užmokestis, nuo jo skaičiuojamos išmokos.
Pensijų didėjimas 2026 metais
2026 m. pensijos vidutiniškai padidės 12 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Prognozuojama, kad kad 2026 m. vidutinė pensija atitinkamai sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atskaičius mokesčius, o turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
2026 metai ypatingi ir tuo, kad nuo sausio vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkio nebeliks - pensinis amžius pasieks 65 metus.
Išmokų ribų perskaičiavimas
Trečiajame metų ketvirtyje išmokų ribų skaičiavimams buvo taikomas 2025 m. antrąjį ketvirtį fiksuotas vidutinis darbo užmokestis, siekiantis 2 375 eurus. Šios ribos apskaičiuojamos kiekvieną ketvirtį, tad kitų metų pradžioje išmokų gavėjų vėl lauks pokyčiai.
Kaip primena „Sodra“, išmokos apskaičiuojamos individualiai, pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Galioja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ir negali viršyti maksimalaus dydžio.
Vaiko priežiūros išmokos ir vaiko pinigai
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų, praneša „Sodra“.
Nuo 2025 m. ši išmoka siekia 122,5 euro. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Bazinė socialinė išmoka (BSI) dėl indeksavimo nuo 2026 m. didės iki 74 eurų, todėl vaiko pinigai sieks 129,5 euro.
Nedarbo išmokos gavimo tvarka
Nedarbo išmoką, kaip primena „Sodra“, sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
Nuo 2026 m. vidurio griežtėja dalis sąlygų nedarbo išmokoms gauti. Numatoma, kad keisis kintamoji ir pastovioji dalis, pakartotinas išmokos gavimas bus sudėtingesnis, o ilgai gauti šią išmoką nebeapsimokės. Kita vertus, lengvės reikalavimai priešpensinio amžiaus žmonėms.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro - ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį.
Išmokos sergantiems arba slaugantiems šeimos narius
Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį - 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro.
Tuo pat metu padidėjo ir maksimalios ribos. Nuo šiol didžiausia ligos išmoka per mėnesį gali siekti iki 2 947,85 euro - apie 60 eurų daugiau nei praėjusį ketvirtį. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka sieks 3 132,15 euro per mėnesį. Palyginti, anksčiau tai buvo 3 067,92 euro.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas
Seimas patvirtino 4,894 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir beveik 4,550 mlrd.
Didžiausią šio 2020 m. fondo biudžeto pajamų dalį sudarys apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos - daugiau kaip 2 mlrd. 566 mln. eurų ir draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokos - beveik 337,9 mln. eurų.
Pagal priimtą dokumentą valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 3 mlrd. 470 mln. eurų, ligos draudimo išmokoms - beveik 358,8 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms - 375 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui - apie 217 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - 32,5 mln.