Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Vieniems tai būtinybė dėl augančių kainų, kitiems - būdas išlikti aktyviems, jaustis reikalingiems ir išsaugoti kasdienę rutiną. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Kaip darbas pensijoje veikia būsimą pensiją
Tačiau ne visi žino, kad darbas pensijoje nėra tik papildomos pajamos „čia ir dabar“. Jis turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas. Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus - pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių.
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Pensijų perskaičiavimas dirbantiems pensininkams
Pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“. Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Dirbantys pensininkai naujo dydžio pensijas gavo nuo kovo. Pensijos bus atnaujintos atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo kovo, sumokama taip pat nepriemoka už pirmuosius du šių metų mėnesius.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos?
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, žmogus gauna ir skirtumą už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.
Pensijų dydžio skaičiavimo pagrindai
Pensijos dydis Lietuvoje priklauso nuo viso žmogaus darbo gyvenimo. Lemiamą reikšmę turi įgytas darbo stažas ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensiją, svarbūs keturi pagrindiniai rodikliai: sukauptas pensijų draudimo stažas, įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis ir vieno apskaitos taško vertė. Pensijos padidėjimas visada yra individualus - jis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir nuo kokių pajamų buvo sumokėta įmokų per praėjusius metus.
Tokiu atveju, jeigu žmogus jau turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, jo pensija po atnaujinimo padidėja maždaug 12 eurų per mėnesį. Tiems, kurie būtinojo stažo dar nėra sukaupę, augimas kuklesnis - apie 3,5 euro. Svarbi detalė - kartu su padidinta pensija išmokamos ir nepriemokos nuo metų pradžios.
Įtakos variantai ir 2018 metų reforma
Nors daugeliu atvejų pensijos po atnaujinimo auga, yra situacijų, kai pokyčio gali ir nebūti arba jis bus mažesnis nei vidutinis. Tai susiję su 2018 metais atlikta senatvės pensijų reforma. Tokiais atvejais net jei naujas perskaičiavimas teoriškai būtų nepalankus, žmogus ir toliau gauna ankstesnę pensiją. Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas: kuo skiriasi?
Svarbu atskirti du skirtingus mechanizmus, kurie kasmet keičia pensijų dydžius. Pensijų indeksavimas vyksta kiekvienų metų pradžioje ir taikomas visiems pensijų gavėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba. Indeksavimo metu didėja bazinė pensijos dalis ir apskaitos taško vertė. Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus.
Šiemet bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė siekia 7,16 euro. Dirbantiems pensininkams ši sistema siunčia aiškią žinutę: darbas pensijoje nėra „beprasmiškas“. Kiekviena sumokėta įmoka gali padidinti būsimą išmoką, net jei augimas atrodo nedidelis. Todėl, planuojant darbą pensijoje, verta žinoti ne tik apie dabartinį atlyginimą, bet ir apie ilgalaikį poveikį pensijai.
Socialinio draudimo įmokos dirbantiems pensininkams ir žemdirbiams
„Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų.
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ūkininkas pradedamas drausti, kai jo žemės ūkio valda ar ūkis turi nustatytą žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominį dydį (EDV), kuris apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., ir paskelbiamas einamųjų metų sausio 30 d. Jūsų EDV mažesnis arba lygus 2, jums nereikia mokėti VSD įmokų. Jei jūsų EDV mažesnis arba lygus 2, esate draudžiamas sveikatos draudimu, Jums nereikia mokėti įmokų.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Jūsų EDV didesnis nei 2 ir mažesnis nei 4, jums nereikia mokėti VSD įmokų. Jūsų EDV didesnis nei 2 ir mažesnis nei 4, jei esate draudžiamas sveikatos draudimu, Jums nereikia mokėti įmokų. Jūsų EDV lygus arba didesnis nei 4, VSD įmokos dydis skaičiuojamas nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) metinės sumos. VSD įmokos dydis, jei nedeklaruojate pajamų ir nesate PVM mokėtojas - nuo 12 MMA per metus.
Jūsų EDV lygus arba didesnis nei 4, PSD įmokos dydis - 6,98 % nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) metinės sumos. Jei esate draudžiamas sveikatos draudimu, Jums nereikia kas mėnesį mokėti įmokų.
Savanoriškas įmokų mokėjimas ir individuali veikla
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Kad būtų neskaičiuojamos įmokos, žmogus turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir dokumentus, kad gauna minėtą išmoką. Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas.
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurį turi suprasti visi Lietuvos gyventojai. Šios įmokos užtikrina, kad visi gyventojai turėtų prieigą prie valstybinių sveikatos paslaugų ir medicinos pagalbos. PSD įmokos yra fiksuotos ir nustatytos pagal Vyriausybės patvirtintą sumą. Jos mokamos kiekvieną mėnesį, o jų dydis yra susijęs su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) yra 1 038 €. Mokama fiksuota suma - 72,45 € (6,98% nuo MMA). Metų pabaigoje: deklaruojant pajamas - PSD įmokos perskaičiuojamos pagal faktines pajamas: 6,98% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų. Jei metų eigoje sumokėta mažiau nei priklauso pagal pajamas - reikia sumokėti skirtumą iki gegužės 1 d.
PSD įmokas galite sumokėti: Elektroniniu būdu: per savo banko el. bankininkystę, gavėju nurodant „Sodra“ ir įmokos kodą 444. Mėnesinės įmokos mokamos iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Individualios veiklos vykdytojai, verslo liudijimų turėtojai, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai, šeimynos dalyviai, vykdantys žemės ūkio veiklą, dirbantys pagal autorinę sutartį ir darbingo amžiaus jaunimas - visi šie žmonės privalo mokėti ne tik PSD, bet ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Tai leidžia jiems kaupti stažą pensijai bei gauti ligos, motinystės, tėvystės ir kitas socialines išmokas.
Praktinės dirbančių pensininkų patirtys
Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba. „Esu elektrikas, dirbau įmonėje. Sulaukęs pensinio amžiaus iš darbo išėjau. Tačiau kaimynai, draugai, dažnai prašydavo jiems ką nors sutaisyti. Todėl nusprendžiau išsiimti individualią veiklą ir pradėjau vėl dirbti elektriku“, - pasakojo vyras.
Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų. „Visu etatu nedirbu, vos kelias valandas per dieną, o kartais viduryje savaitės leidžiu sau pasiimti išeiginę. Tačiau kartais prie pensijos pavyksta prisidurti ir 400 eurų ar daugiau“, - džiaugėsi vyras. Jis tikino, kad iš pensijos pragyventų, tačiau sutaupyti jau nepavyktų. „O dabar taupau pinigus ir žadu remontuoti būstą“, - pasakojo vyras. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ jį atleido nuo mokesčių. „Visas uždarbis atitenka man, mokesčių mokėti man jau nebereikia“, - sakė jis.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad sulaukus pensinio amžiaus net nekilo mintis išeiti iš darbo. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“, - pasakojo ji. Moteris tikino, kad beveik niekas nepasikeitė išėjus į pensiją. „Tiesa, dabar jau gaunu ir algą, ir pensiją. Tačiau daugiau pokyčių nėra. Toliau moku mokesčius, nuo jų niekas taip lengvai neatleidžia. Nors galėtų, dabar būdama pensininkė išlaikau ir kitus pensininkus, juk iš sumokėtų mokesčių mums mokamos pensijos“, - pastebėjo Jolanta.
„Sodra“ skaičiavo, kad dirbančių pensininkų daugėja, pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet jų jau 77 tūkst. Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie kurie dirba su individualia veikla. Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
Santrauka pagrindinių faktų
| Faktas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Pensijos perskaičiavimas | Vyksta automatiškai kartą per metus, atsižvelgiant į papildomą stažą ir apskaitos vienetus. |
| Pensijos indeksavimas | Vyksta kiekvienų metų pradžioje visiems pensijų gavėjams, didinant bazinę pensijos dalį ir apskaitos taško vertę. |
| Socialinio draudimo įmokos | Mokamos bendra tvarka, jei dirbama pagal darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai alga mažesnė nei MMA. |
| Savanoriškas įmokų mokėjimas | Galimas vykdant individualią veiklą, norint kaupti stažą. |
| Pensijų išmokėjimas | Atnaujintos pensijos išmokamos iki liepos pabaigos su nepriemoka nuo metų pradžios. |
Kaupimas pensijai - svarbus žingsnis siekiant didesnių pajamų senatvėje. Ateityje Sodros pensija gali siekti tik apie 30 % Jūsų dabartinių pajamų. Tad labai svarbu žinoti apie senatvės pensininko SODRA įmokas.
Pensijos ir mokesčiai: ką turi žinoti pensininkai
Už 2022 metus iki metų šių metų gegužės 2 d. Sumokėjus įmokas reikia pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Informacija „Sodrai“ apie savarankišką veiklą vykdantį asmenį (SAV pranešimas) teikiama asmeninėje „Sodros“ paskyroje draudėjui: Formos ir šablonai (Ruošiniai) → Sukurti naują → SAV, pranešimas apie savarankiškos veiklos pajamas. Jei įmokas mokate už einamuosius metus (avansu) bent vieną mėnesį per metus, SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos.