Jei norite įdarbinti darbuotoją, apie tai turite pranešti SODRAI, pateikdami nustatytos formos pranešimą. Pateikus pranešimą, Jūsų įmonei / organizacijai atsiranda prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, Garantinio fondo įmokas už savo naujai priimtą darbuotoją.
Darbo santykiai formaliai prasideda nuo pirmosios darbo dienos, tačiau svarbiausi sprendimai priimami daug anksčiau - dar atrankos metu, kai darbdavys ieško naujo komandos nario, o kandidatas vertina siūlomą galimybę.
Darbo sutartis laikoma sudaryta tada, kai abi šalys susitaria dėl būtiniausių sąlygų - darbo funkcijos, darbo užmokesčio ir darbovietės. Svarbu: darbuotojas gali pradėti dirbti tik kitą darbo dieną po šių formalumų atlikimo. Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti.
Darbo kodekso 44 straipsnis numato darbdavio pareigą prieš darbo pradžią raštu pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkciją, jos atlikimo vietą, darbo dienos arba darbo savaitės trukmę, darbo užmokestį ir, jeigu taikomos, atskirai jo sudedamąsias dalis, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir tvarką, kasmetinių atostogų trukmę ir kitą svarbią informaciją.
Taip pat darbdavys turi informuoti, jeigu įmonėje galioja kolektyvinė sutartis, ir su ja supažindinti.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
„Darbdavys gali leisti darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais“, - teigia Darbo teisės skyriaus vedėja. Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas turi būti aiškiai ir tinkamai informuotas apie darbo sąlygas, nes tik tuomet jis gali tinkamai atlikti savo pareigas. Darbo kodeksas numato pareigą darbdaviui apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti.
Teisingai organizuoti darbo pradžios procesai - tai ne tik įstatymo laikymasis. Tai pagarba vienas kitam, pasitikėjimo kūrimas ir pamatas ilgalaikiams, sklandiems santykiams.
„Skaidrumas darbo pradžios etape - geriausia prevencija nuo ginčų ateityje“, - pabrėžia I. Piličiauskaitė.
Darbinant užsienietį Lietuvoje labai svarbu yra informuoti Darbo inspekciją.
Tai reiškia, kad pranešti „Sodrai“ apie įdarbinimo faktą nepakanka, o neatlikus privalomų veiksmų kyla atsakomybė dėl nelegalaus darbo.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Užsieniečiui darbuotojui, kaip ir lietuvių darbuotojams, taikomos tokios pačios mokestinės prievolės, užsienietis turi būti draustas privaluomuoju sveikatos draudimu.
Darbdavys apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą privalo pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. „Sodrai“darbdavys turi pateikti LDU pranešimą (Pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius). Tai daroma per EDAS (Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą).
Darbo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, tampa teisėta tada, kai joje yra abiejų šalių parašai ir nurodytos būtinosios sąlygos: darbo funkcija, darbo užmokestis ir darbovietė.
Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Darbdavys registruoja laisvą darbo vietą www.uzt.lt Į laisvą darbo vietą prioritetą kandidatuoti turi LR piliečiai, ES piliečiai, užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jei tokių kandidatų nėra, darbdavys pildo prašymą dėl leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties išdavimo užsieniečiui. Užimtumo tarnyba per 7 d. d. išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą. Darbdavys užsieniečio įdarbinimo dokumentus gali teikti Užimtumo tarnybai 1 mėnesį nuo skelbimo apie laisvą darbo vietą galiojimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojui gali būti aprodoma jo būsima darbo vieta, jis gali būti supažindinamas su kitais darbuotojais, tačiau pats neturėtų atlikti jokių darbo funkcijų.
Atrinkus darbuotoją, siekiant įsitikinti, kad jis tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Bandomasis laikotarpis negali viršyti 3 mėnesių, o trumpesnėms nei 6 mėnesių sutartims jis turi būti proporcingai trumpesnis.
Jeigu darbuotojui reikalingi tam tikri įgūdžiai, pavyzdžiui, pardavėjas turi mokėti dirbti su darbdavio naudojama apskaitos programa, darbdavys turi apmokyti darbuotoją su ja dirbti.
Vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad abi darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.
Darbo sutartyje gali būti nurodytas tik darbo funkcijos (pareigybės) pavadinimas, nedetalizuojant, kokius konkrečiai darbus darbuotojas turi vykdyti. Ši informacija gali būti nurodoma pareiginiuose nuostatuose arba darbo (veiklos) apraše, su kuriais darbuotojas turi būti supažindintas prieš pradėdamas dirbti.
Siekiant atrinkti tinkamą darbuotoją, ypač į tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami specialūs reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas arba kandidato kompetencijos tikrinamos kitu būdu, pavyzdžiui, atliekant testą, interviuojant, vykdant apklausą, atranką ir pan.
„Darbdaviai teiraujasi, ar gali prieš sudarant darbo sutartį su nauju darbuotoju, leisti jam pirmiausia pabandyti padirbėti bent kelias valandas ar dieną. Suprantamas darbdavių noras į darbą priimti tik tinkamus kandidatus, tačiau pradėti atlikti darbo funkcijas asmuo gali tik po to, kai yra tinkamai įdarbintas“, - pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Jei darbuotojas neatvyksta į darbą ne dėl savo kaltės, darbdavys privalo jam sumokėti kompensaciją, ne mažesnę nei 1 mėnesio atlyginimas.
„Pasitaiko situacijų, kai darbuotojas atsisako kito garantuoto darbo pasiūlymo, tikėdamasis pradėti dirbti pas pasirinktą darbdavį, tačiau pasikeitus aplinkybėms darbdavys numatytą darbo pradžios dieną nesuteikia darbuotojui darbo. Tokiu atveju darbuotojas patiria nuostolių. Analogiškai, nesąžininga ir tuomet, kai darbuotojas neatvyksta į darbą arba, kad neketina pradėti dirbti, praneša paskutinę minutę, ir darbdavys patiria žalą. Su darbdaviu privalu sulygti dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.