Rugsėjo 1-ąją 101 pedagogas pasitiks kitaip nei buvo pratę. Garbingo amžiaus sulaukę mokytojai nebegrįš į klases, nes išėjo užtarnauto poilsio. Tai jie padarė tyliai, iškilmingai neatsisveikinę nei su kolektyvais, nei su auklėtiniais, nes ugdymo įstaigas paliko kovo viduryje paskelbus karantiną.
Straipsnyje aptarsime pedagogų išėjimo į pensiją problematiką Lietuvoje, apžvelgsime susijusius iššūkius ir tendencijas, nagrinėsime galimus sprendimo būdus, o taip pat atkreipsime dėmesį į mokytojų įtaką ir svarbą visuomenėje.
Mokytojų išėjimas į pensiją: tendencijos ir statistika
Mažėjant Lietuvos gyventojų, nieko nestebina, kad kasmet šalyje mažėja ir bendro ugdymo mokyklų. Maža to, jose trūksta pedagogų. Mokytojams išeinant į pensiją, mokyklos suskato ieškoti, kuo juos pakeisti. Ši padėtis neatsirado per vienerius metus. Liūdina, jog krizė, susidariusi švietimo sistemoje dėl pedagogų trūkumo bei jų kvalifikacijos, tik gilėja.
Štai keletas statistinių duomenų, iliustruojančių situaciją:
- Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais šalyje veikė 1202 mokyklos, o 2021 metais jų liko 957.
- 2014 metais bendrojo lavinimo įstaigose mokėsi 344 698 mokiniai, o 2021 metais jų liko 327 698.
- Pernai dirbo 31 079 pedagogai, o 2014 metais jų buvo 37 284.
Šie skaičiai rodo, kad mažėja ne tik mokinių, bet ir mokytojų skaičius, o tai kelia susirūpinimą dėl švietimo kokybės užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas: ką jis daro?
Pagrindinės problemos ir iššūkiai
Seimo narė Vilija Targamadzė teigia, kad mokytojų trūkumas jau buvo prognozuotas anksčiau, tačiau laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios sustiprintų mokytojo profesijos patrauklumą. Visi žinome, kad reikalinga ne tik kalbėti, jog mokytojo profesija 2025 metais bus prestižinė, bet ir formuoti visuomenės nuomonę apie šios profesijos misiją, jos svarbų indėlį į Lietuvos ateities perspektyvą.
Taigi, galima išskirti pagrindines problemas, susijusias su pedagogų išėjimu į pensiją:
- Mokytojo profesijos patrauklumo mažėjimas.
- Nepakankamas dėmesys mokytojo autoriteto stiprinimui.
- Didelis administracinis krūvis ir veiklos vertinimai.
- Mokytojų trūkumas gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse.
- Žinių atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir provincijos mokyklas baigusių abiturientų.
Galimi sprendimo būdai ir perspektyvos
Norint spręsti šias problemas, būtina imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų:
- Mokytojo profesijos prestižo kėlimą.
- Finansinės motyvacijos didinimą.
- Administracinės naštos mažinimą.
- Jaunų specialistų pritraukimą į švietimo sistemą.
- Mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą.
- Švietimo sistemos modernizavimą ir virtualios aplinkos panaudojimą.
Svarbu suprasti, kad mokytojas yra ne tik paslaugos teikėjas, bet ir ugdytojas, todėl būtina stiprinti jo autoritetą ir sudaryti sąlygas tobulėti profesinėje srityje. Taip pat, reikėtų pergalvoti mokyklos modelius, ugdymo organizavimą ir projektuoti mokyklų bei ugdymo sistemų įvairovę, skatinti mokyklas atrasti savo unikalumą.
Užsienio šalių patirtis
Šalies mokyklose dirba nemažas būrys pensinio amžiaus pedagogų, kurie į užtarnautą poilsį neskuba trauktis. Mokyklų vadovai neryžtasi jų atleisti dėl kilsiančių finansinių sunkumų. Juk iš mokyklų biudžeto dirbančiam pensininkui gali tekti sumokėti net 25 tūkst. Lt dydžio išeitinę kompensaciją. Situacija būtų kita, jei su į pensiją išėjusiu mokytoju būtų galima sudaryti terminuotą sutartį, tačiau mokyklos tokių sutarčių sudaryti neturi teisės.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams: socialinio pedagogo perspektyva
Štai keletas pavyzdžių iš kitų šalių:
- Lenkijoje nustatytas mokytojo darbo laikas - ne daugiau nei 40 val. per savaitę. Kartą per metus jam priklauso papildomas metinis atlyginimas. Išdirbusiam 7 metus mokytojui suteikiamos atostogos sveikatai sustiprinti. Išeidamas į pensiją, mokytojas už 20 m. darbo stažą gauna trijų atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą.
- Prancūzijoje mokytojai yra valstybės tarnautojai ir turi teisę išeiti į pensiją nuo 60 metų, pradinio lavinimo mokytojai - nuo 55-erių.
- Suomijos mokytojai į pensiją išeina 60-65 metų. Jų atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir atokiose vietovėse yra 3 proc. didesni negu kitur dirbančių mokytojų.
Šie pavyzdžiai rodo, kad skirtingose šalyse taikomos įvairios priemonės, siekiant užtikrinti mokytojų gerovę ir pritraukti jaunus specialistus į švietimo sistemą.
Asmeninė patirtis ir prisiminimai
Vis dėlto kai kur į pensiją išėjusių mokytojų kolegos senjorams rengia staigmenų. Kauno mokyklose darbuotojai išlydimi skirtingai, kiekvienas pedagogų kolektyvas turi savas tradicijas.
69 metų kaunietis Vytautas Sakalauskas, pamatęs savo sodybos kieme pražydusią geltonžiedę gaurę, pirmiausia pagalvoja, kad čia pat - Rugsėjo 1-oji. „Kiekvienos vasaros pabaigoje, kai ši gėlė išskleisdavo žiedus, žinodavau, kad atostogos tuoj baigsis, netrukus vėl praversiu gimnazijos duris. Tačiau šie mokslo metai bus kitokie. Į mokyklą nebegrįšiu, išėjau užtarnauto poilsio. Neslėpsiu, galvojant apie šiuos pokyčius apima graudulys“, - atvirai prisipažino pedagogas.
Vytautas atviravo jau kurį laiką svarstęs, kad metas tapti pensininku. Palikti pedagogo darbą apsisprendė dėl koronaviruso pandemijos. Kovo viduryje, kai buvo paskelbtas karantinas, pedagogai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. „Tada ir nusprendžiau, kad į gimnaziją kitais mokslo metais nebegrįšiu. Jau esu rizikos amžiaus grupėje, tad pasibaigus mokslo metams tapau pensininku“, - pasakojo V.Sakalauskas.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
Vyras tyliai paliko savo pareigas, kolegas ir auklėtinius, nes surengti atsisveikinimo popietės gimnazijoje nebuvo įmanoma. Dabar ilgametis pedagogas gyvena sodyboje pakaunėje, puoselėja sodą ir džiaugiasi savo šeimos narių ir šuns Perlo draugija.
Šis pavyzdys iliustruoja, kad išeinant į pensiją, pedagogus apima graudulys ir nostalgija, tačiau kartu atsiveria galimybės naujiems pomėgiams ir veikloms.