Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius.
Prisiminkime klasikinę Abrahamo Maslowo poreikių piramidę, kurioje pagal svarbą rikiuojasi:
- fiziologiniai poreikiai;
- saugumo poreikiai;
- socialiniai (bendravimo) poreikiai;
- savigarba / pagarba ir
- savęs aktualizavimas.
Kaip jau išduoda pats pavadinimas socialinis tinklas, jame bendravimo poreikiai gali būti realizuojami labai greitai, vos prisijungus, ryšiai palaikomi tiek su šalia gyvenančiais šeimos nariais, tiek su užsienin emigravusiais buvusiais klasiokais. Kad tokio paties intensyvumo ryšius palaikytum realiame gyvenime, susitikdama puodelio kavos ar kviesdama draugus į svečius, reikėtų žymiai daugiau laiko. Ir tai tikriausiai būtų neįmanoma.
Apsižvalgyk - feisbuku naudojasi beveik visi, pradedant vos pramokusiais rašyti pradinukais, baigiant tavo močiute. Todėl natūralu, kad jame vyksta nesuskaičiuojama daugybė dalykų - organizuojami vakarėliai, pranešama apie skyrybas ar kūdikio gimimą, apšnekama, tariamasi ir diskutuojama. Tokiu būdu sukuriama iliuzija, kad nepaprastai daug prarastum, jei tavęs čia nebūtų, nors iš tiesų - ar tau tikrai taip rūpi pamatyti dar vienas naujagimio pėdutes?
Tačiau neretai feisbukas tampa rimta priklausomybe ir vartotojas jaučia nerimą, jei nebuvo prisijungęs kelias valandas. Ar esate priklausomi nuo feisbuko?
Taip pat skaitykite: Verslo sėkmė socialiniuose tinkluose
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Maslow poreikių piramidė
Priklausomybė nuo Facebook
Dauguma galvoja, kad per daug naudojasi mobiliuoju telefonu. Du trečdaliai britų, dalyvavusių plataus masto tyrime, teigia, kad telefonas jiems trukdo darbe, o trečdalis išmaniojo mobilaus naudotojų visame pasaulyje pasitikrina jį nors kartą per 5 minutes, pabudę iš miego.
Žmonės, kuriuos kiti įtaria turint priklausomybę nuo feisbuko, dažnai tam priešinasi ar ginčijasi, kaip tai daro ir bet kokią kitą priklausomybę turintis žmogus. Tik jei asmuo kasdien po porą valandų praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, jam sunku įvardyti savo veiklą kaip kuo nors naudingą, o mirkstantys feisbuke teigia tiesiog bendraujantys su draugais, besidomintys mamos sveikata ir besistengiantys padėti rasti namus beglobiams kačiukams. Vis dėlto tai, kas per daug, visuomet yra nesveika.
Bergeno universitete (Norvegijoje) dirbantys mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, pagal kokius požymius galima diagnozuoti, kad asmuo yra priklausomas nuo feisbuko. Buvo išskirti šeši pagrindiniai kriterijai ir respondentų prašyta pasirinkti vieną iš penkių galimų variantų: 1) labai retai, 2) retai, 3) kartais, 4) dažnai ir 5) labai dažnai.
Dr. C. Tų pačių Bergeno universiteto mokslininkų tyrimų duomenimis, priklausomybė nuo feisbuko teigiamai koreliuoja su neurotiškumu ir ekstraversija, o neigiamai - su sąžiningumu.
Taip pat skaitykite: SMM strategijos svarba
Socialinis palyginimas ir narcisizmas
Pagrindiniu negatyviu faktoriumi tapo toks psichologinis fenomenas, kaip „socialinis palyginimas“.
Niujorko mokslininkai, apklausę beveik 600 žmonių nuo 18 iki 83 metų apie jų santykius ir feisbuko naudojimo įpročius, nustatė, kad asmenys, kurie tarpasmeniniuose santykiuose jaučiasi nesaugiai, daug aktyviau naudojasi šiuo socialiniu tinklu, dažniau atnaujina savo būseną, komentuoja po kitų įrašais ir nuotraukomis bei spaudžia mygtuką patinka, taip tikėdamiesi sulaukti bent kiek dėmesio. Tokie žmonės paprastai jaučia aukštesnį nerimo lygį, jaudinasi, kad kiti jų nemėgsta ir nemyli, bijo atstūmimo ir vienatvės.
Feisbukas suteikia jiems galimybę pasijusti mylimiems, ar bent jau leidžia žinoti, kad kiti apie juos pagalvoja. Tuo tarpu Ohajo valstybinio universiteto atliktame moksliniame tyrime paaiškėjo, kad dažnai savo nuotraukas feisbuke demonstruojantys asmenys pasižymi aukštais narcisizmo ir psichopatiškumo rodikliais, surinkę daug patinka paspaudimų jie sustiprina savo vertės pajautimą ir pamaitina savo ego.
Valio universiteto (JAV, Jutos valstija) mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad kuo ilgiau studentai naršo feisbuke, tuo prasčiau jie jaučiasi galvodami apie savo pačių gyvenimus. Tai buvo įvardyta feisbuko pavydu.
Atsimink, jei žmonės kuo nors nepaprastai didžiuojasi, vadinasi, tai nėra jiems toks įprastas dalykas - jei draugė rodo, kad pietums valgys salotas, galbūt tai reiškia, kad jai labai sunku laikytis dietos, o jei nuotraukoje ji burkuoja su savo mylimuoju, galbūt jų santykiai iš tiesų jau braška.
Taip pat skaitykite: VDU Komunikacija: Iššūkiai ir Sprendimai
Informacijos iškraipymas ir manipuliavimas
Savo reklamose socialiniai tinklai pabrėžia tik gerąsias puses: jie leidžia bendrauti su draugais, taip pat giminėmis, kurie gyvena toli vienas nuo kito, o kartu suteikia galimybę rasti naujų draugų.
Kontroversiškai įvertintame ir audringos visuomenės reakcijos sulaukusiame tyrime duomenų apdorojimo specialistai apribojo 689 000 vartotojų matomą feisbuko naujienų srautą, vieniems rodydami tik teigiamo, o kitiems - tik neigiamo pobūdžio būsenų atnaujinimus ir naujienas ir nustatė, kad tai atitinkamai paveikė vartotojų nuotaiką ir savijautą. Kai tyrimo rezultatai buvo paviešinti, žmonės tiesiog pasiuto - kaip gali feisbukas šitaip manipuliuoti vartotojų jausmais? Kas, jeigu jie pablogino nuotaiką asmens, kuris ir taip jau buvo ant depresijos slenksčio? Žinoma, eksperimento pasekmės galėjo būti tragiškos, tačiau jis įtikinamai parodė, koks šis socialinis tinklas yra galingas.
Kadangi, kaip minėjau anksčiau, dauguma, keldami nuotraukas ir būsenų atnaujinimus, siekia dėmesio, pripažinimo, įvertinimo, komplimentų ar savo vertės patvirtinimo, natūralu, kad namai jų nuotraukose visuomet blizga, makiažas ir šukuosenos visuomet tobulos, laiką jie leidžia visuomet neįtikėtinai smagiai, trumpiau tariant, gyvena tiesiog tobulą gyvenimą. Kaip tokio nepavydėsi, kai pati ką tik susipykai su vyru ar visą savaitgalį nebuvai niekur nosies iš namų iškišusi?
Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Melagingų naujienų skelbimas tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose įkvėpė mokslininkus išrasti „vakciną” žmonių informaciniam atsparumui didinti. Kembridžo universiteto darbuotojai išrado psichologinius įrankius, nukreiptus prieš faktų iškraipymus. Tyrėjų siūlomas „prevencinis” mažų dezinformacijos „dozių” skaitytojams atskleidimas gali padėti užkirsti kelią klaidinantiems teiginiams.
Ką daryti?
Feisbukas kartais iš tiesų gali būti naudingas, kai reikia greitai ir nemokamai susisiekti su drauge, tačiau iš esmės šis socialinis tinklas - manipuliatyvus mechanizmas, kuriame visi stengiasi pasirodyti geresni, nei yra iš tiesų, patraukti dėmesį, sulaukti palaikymo ar užuojautos, ir kuris beprotiškai skaniai valgo tavo laiką, tau to nė nepastebint.
Kritiškai pažvelk ir įvertink, kiek laiko kasdien praleidi naršydama ir kokią naudą iš to gauni. Tave pasiekia informacija? Bet ji iškreipta tarsi kreivų veidrodžių karalystėje. Pasijunti geriau? Bet juk tai saviapgaulė.
Dabar pagalvok, ką naudingesnio galėtum nuveikti per tas 40 minučių, kurias praleidi naršydama socialiniame tinkle. Tiek vidutiniškai feisbuke praleidžia vienas vartotojas, bet jei esi linkusi į priklausomybę, gali būti, kad lindi ten porą valandų ir net daugiau!
Susirašyk sąrašą dalykų, kuriuos galėtum nuveikti, jei kasdien turėtum tiek papildomo paros laiko. Gal pagaliau pradėtum sportuoti? Tapyti? Paruošti šeimai gardžią vakarienę? Susitikti su drauge iš tikrųjų, o ne tik pasikalbėti internetu?
Nesitikiu, kad perskaičiusi šį straipsnį iškart eisi ištrinti savo feisbuko paskyros, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, ką tavo draugai viešina ir kaip tu dėl to jautiesi.
tags: #komunikacija #per #socialini #tinkla #facebook