Šiame straipsnyje aptariamos socialinio draudimo išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais. Taip pat nagrinėjama, kas laikomi mirusiojo šeimos nariais ir kokios išmokos jiems priklauso.
Vienkartinė draudimo išmoka
27 straipsnis nustato, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių.
Kas laikomi mirusiojo šeimos nariais?
Mirusiojo šeimos nariais laikomi:
- Jo sutuoktinis.
- Nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų.
- Pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai - iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
- Mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia.
Periodinė draudimo išmoka
26 straipsnis reglamentuoja periodinės draudimo išmokos mokėjimą. Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties.
Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kas turi teisę į periodinę draudimo išmoką?
Teisę į periodinę draudimo išmoką turi:
- Mirusiojo sutuoktinis, kuris pripažintas asmeniu su negalia.
- Mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia.
- Kiti asmenys su negalia arba sukakę senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą.
Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų dalyvumo faktas nustatomas Agentūros arba teismo sprendimu.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama periodinė draudimo išmoka, lygi periodinei netekto dalyvumo kompensacijai (šio įstatymo 20 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus.
11 straipsnis nurodo, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju - jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos apskaičiuojamos ir mokamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
Regreso teisės problemos
Vienas iš neapibrėžtų klausimų, nagrinėjant žalos kompensavimo būdus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, yra regreso teisės, kuri Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR CK) suteikiama socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai draudimo išmoką, žalos padariusio asmens atžvilgiu teisinis reglamentavimas. Ši regreso teisė yra apibrėžiama LR CK 6.290 str.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
LR CK 6.290 str. 3 d. yra neatsiejamai taikoma kartu su to paties straipsnio pirmąja dalimi, kurioje nustatytas socialinio draudimo išmokų įskaitymas į atlygintinos žalos dydį, nes, dalį žalos atlyginus socialinio draudimo įstaigai ir šia dalimi į žalos padariusio asmens atžvilgiu nukreipus regresinį reikalavimą, nukentėjusysis turi tiesioginio reikalavimo teisę į žalos padariusio asmens atžvilgiu tik ta dalimi, kurios nepadengia socialinio draudimo įstaiga.
Tačiau šiame straipsnyje taip pat trūksta teisinio aiškumo, kadangi nėra nustatyta, kokios rūšies žalos - turtinė ar neturtinė - yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, taip paliekant teismams diskrecijos teisę aiškinti šios normos turinį. Tačiau teismų praktika šiuo klausimu nėra nuosekli. Lietuvos teisinėje literatūroje valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisės teisinio reglamentavimo ar teisminės praktikos analizės nerasime.
Magistro darbo tyrimo objektas yra socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisės įgyvendinimo problematika. Ištirti socialinio draudimo išmokų įskaitymo į atlygintinos žalos dydį bei regreso teisės į žalos padariusio asmens atžvilgiu, įtvirtintos LR CK 6.290 str. pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisės reglamentavimą siekiant apsaugoti žalos padariusio asmens teisėtus interesus. Socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju, regreso teisės reglamentavimas pagal LR CK 6.290 str.
Šiuolaikinėje visuomenėje žalos darbuotojui atlyginimas nėra vien tiktai žalos padariusio asmens reikalas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (LR Konstitucijos) 52 str. įtvirtinta, kad valstybė garantuoja piliečiams teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymais numatytais atvejais.
Tokia konstitucinė nuostata sąlygoja teisinį mechanizmą, pagal kurį asmens sveikatai ar gyvybei padarytos žalos kompensavimas (bent dalinis) turi būti garantuojamas nepriklausomai nuo kitų žalos atlyginimo sistemų, tokių kaip, pavyzdžiui, civilinė atsakomybė. Valstybė įgyvendina tokią pareigą vykdydama privalomąjį socialinį draudimą, kurio atveju visuomenė solidarizuojasi su nukentėjusiuoju ir kartu pasidalija su juo patirtus nuostolius.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu buvo sužalotas darbuotojas ar žala padaryta jo gyvybei, valstybė LR Konstitucijos garantuojamą socialinę paramą įgyvendina per šias privalomojo socialinio draudimo rūšis: nelaimingų atsitikimų socialinį draudimą ir sveikatos draudimą, kai apdraustojo sveikatos sužalojimo atveju jo gydymo išlaidos buvo apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą draudžiamojo įvykio atveju iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos pašalpa, 2) periodinės draudimo išmokos apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, 3) vienkartinės draudimo išmokos apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.
Pagal šio įstatymo 27 str. apdraustojo gyvybės netekimo atveju apdraustojo šeimos nariams yra išmokama suma, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo mėnesį. Matyti, kad išmokos skyrimas nėra siejamas nei su išlaikymo praradimo faktu - ji yra mokama visiems šeimos nariams lygiomis dalimis, nei su realiai turėtų išlaidų kompensavimu.
Aptariama vienkartinė draudimo išmoka (lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo mėnesį) yra vienas iš CK 6.249 str. įtvirtintų žalos atlyginimo būdų. Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
Visiško nuostolių atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) yra vienas pagrindinis deliktinės civilinės atsakomybės principų. Visiškai atlyginti nuostolius - tai reiškia grąžinti nukentėjusįjį į padėtį, nei blogesnę nei geresnę nei ji buvo iki jo teisių pažeidimo. Jis taip pat reiškia, kad žala turi būti kiek galima tiksliau įvertinta, kad nukentėjusiajam būtų grąžinta tiek, kiek iš tiesų jis prarado.
| Išmoka | Mokėjimo sąlygos | Gavėjai |
|---|---|---|
| Vienkartinė išmoka | Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos | Šeimos nariai |
| Periodinė išmoka | Mirtis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos | Išlaikomi asmenys, vaikai su negalia, sutuoktinis su negalia |
tags: #socialinis #draudimas #mirus #darbe