Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-374(3) balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 16, susilaikė 5 parlamentarai.
Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Pensijų reforma: svarbu žinoti kiekvienam
Pagrindiniai reformos pakeitimai
Seimas patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą. Patvirtintomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Štai pagrindiniai pakeitimai:
- Atsisakoma automatinio įtraukimo: Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.
- Galimybė pasitraukti iš kaupimo: Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
- Papildomos galimybės kaupiantiems toliau: Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebus ribojamas. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką - 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
- Lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas: Naujomis nuostatomis sutarta iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą - 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos. Nustatytas 3 proc. atskaitymas nuo išsiimamų 25 proc. lėšų nebus taikomas, jei tokia teise pasinaudos senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo.
Neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, bus leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais:
- Netekus 70-100 proc. dalyvumo;
- Nustatyta sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą;
- Nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Tokiais atvejais žmogui jo sukauptas turtas bus išmokamas per 30 dienų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų anuitetai ir ribos
Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, (t. y. pensijų anuiteto ribą) pensijų anuitetų mokėtojas nustatys kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal įstatyme nustatytą formulę.
Preliminariai skaičiuojama, kad 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14 861 euras, o riba, nuo kurios būtų sudaryta galimybė dalį sukaupto pensijų turto, viršijančio nustatytą pensijų turto dydį privalomai įsigyti anuitetą, gauti vienkartine išmoka galėtų sudaryti apie 74 307 eurus.
Pereinamasis laikotarpis
Dalyviai, kurie iki 2025 m. gruodžio 31 d. bus sudarę periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus šiam įstatymui, turės teisę iki 2027 m. pabaigos kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka.
Dalyviai, iki 2025 m. gruodžio 31 d. savanoriškai sudarę pensijų anuiteto sutartį, kai jų sukauptas pensijų turtas buvo mažesnis už Pensijų kaupimo įstatyme nustatytą privalomo pensijų anuiteto įsigijimo sumą, turės teisę iki 2027 m.
Seimo sesijos darbai
Seimas pavasario sesijoje patvirtino mokesčių sistemos pertvarką, kuria siekiama prisidėti prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinimo. Seimas atsisakė automatinio įtraukimo, nustatė dvejų metų laikotarpį norintiems pasitraukti iš sistemos, kaupiantiems toliau nustatytos papildomos galimybės, įteisintos lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Pavasario sesijoje Seimas tradiciškai daug dėmesio skyrė nacionalinio saugumo ir krašto gynybos stiprinimui. Transporto lengvatomis naudojasi daugiau žmonių. Seimas pavasario sesijoje priėmė atnaujintą Transporto lengvatų įstatymą, kuris jau nuo balandžio 1-osios leidžia transporto lengvatomis pasinaudoti naujoms gyventojų grupėms - šeimoms, vaikams, mokiniams ir visiems pensinio amžiaus žmonėms.
Seimas sutarė nuo kitų metų įkurti Valstybinį kelių fondą. Seimas nuo 2026 m. įvirtino būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos sistemą. Seimas pritarė Lygių galimybių įstatymo pakeitimams, sudarydamas papildomas teisines prielaidas užtikrinti tinkamas sąlygas žmonėms su negalia dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir naudotis turimomis teisėmis įvairiose gyvenimo srityse, skatinti paslaugų teikėjų didesnes pastangas ir dialogą su asmenimis su negalia siekiant užtikrinti šiems asmenims galimybę naudotis paslaugomis lygiai su kitais asmenimis.
Ekspertų nuomonės
Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad reforma leis žmonėms lanksčiau planuoti savo senatvę, o konservatorė Paulė Kuzmickienė tikino, kad dėl to nedidės pensijos.
Apie tai, kiek pinigų prarado sustabdžiusieji kaupimą ir ko galima pasimokyti iš šios patirties, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Sprendimai dėl pensijos kaupimo dažnai priimami vadovaujantis trumpalaikėmis emocijomis, tačiau jų pasekmės išryškėja tik po kelerių ar keliolikos metų, sako ekspertė.
„2019 m. daliai žmonių atrodė, kad stabdyti kaupimą yra racionalu. Šiandien jau yra duomenų, leidžiančių įvertinti, kiek tokie sprendimai kainavo“, - teigia L.Načajienė. L.Načajienė ragina į galimybę atsiimti pensijos lėšas žiūrėti atsargiai. Pašnekovė pabrėžia, kad net abejojantiems nebūtina iš karto pasitraukti iš sistemos.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Pasitraukus per „langą“ dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, valstybės paskata grįš taškais į I pakopą, o ateityje pensija bus mažesnė. Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas. Galutinį sprendimą visada galėsite priimti iki 2027-ųjų pabaigos“, - teigia „Luminor“ banko ekspertė.
Pensinio amžiaus ilginimas
Daugelį metų pensinis amžius Lietuvoje taip pat nuosekliai ilginamas, kol kitąmet pasieks 65 metus. Tačiau ar vėliau nereikės jo ilginti, pavyzdžiui, iki 70 metų, ką padarė Danija? Kaip jau skelbta, Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensinio amžiaus vėlinimas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių pensijų išlaidoms balansuoti. Ministerija pastebi, kad Lietuvoje žmonės dirba ilgiausiai ir nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena trumpiausiai. Ji skaičiuoja, kad Lietuvoje žmonės dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu moterų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 62,3 metų, o vyrų - 58,2 metų. „Kitaip tariant, dar iki pensinio amžiaus sukakties žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo trukmės slenkstį. Esant tokiam kontekstui, šiuo metu kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą negalime“, - patikino ministerija.
„Sodra“ skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje yra 627,7 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai, o vidutinis darbo užmokestis - 1424 eurai. Taigi, vidutinę pensija sudaro maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo.
