2022-12-20 Seimas po ilgų ir karštų diskusijų priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1722. Bus pakeistas ir įstatymo pavadinimas. Įstatymas įsigalios 2024-01-01, iki šios datos ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją turi patvirtinti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus.
Istoriškai tai jau bus trečia viso įstatymo redakcija, neskaitant atskirų įstatymo straipsnių pakeitimų ir papildymų. Pirmą kartą šis įstatymas buvo priimtas 1991-11-28, įsigaliojo 1991-12-15 ir vadinosi Invalidų socialinės integracijos įstatymas. Visas Invalidų socialinės integracijos įstatymas naujai perredaguotas ir pervardytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu buvo 2004-05-11, įstatymu Nr.
Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
Aptariamas įstatymas apibrėžia net 19 neįgaliesiems svarbių sąvokų. Pavyzdžiui, brailio raštą jis apibrėžia taip: „Brailio raštas - lietuvių kalbai pritaikyta iškilių taškų simbolių sistema informacijai užrašyti ir skaityti“. Nors apskritai įstatymas didelio dėmesio brailio raštui neskiria. Jis minimas tik 2 kartus ir tik sąvokų apibrėžimuose. Pavyzdžiui, gestų kalba įstatyme minima net 12 kartų, taigi, kalbant sportiniais terminais, brailio raštas jai pralaimi 12:2.
Įstatymo II skyrius skirtas asmenų su negalia teisių išvardijimui, jų įgyvendinimo tvarkos ir už tai atsakingų valstybės institucijų nustatymui. Įstatymas detalizuoja visų šių teisių įgyvendinimo būdus ir priemones.
Taip pat skaitykite: LR Neįgaliųjų Socialinės Integracijos Įstatymas (2004)
Neįgaliųjų įdarbinimo kvotos
Pavyzdžiui, viena iš teisės į užimtumą ir profesinę reabilitaciją užtikrinimo priemonių įstatymas numato kvotas neįgaliųjų įdarbinimui. Šios kvotos nustatytos tik viešajam sektoriui. Valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse ar viešosiose įstaigose, kurių akcininkų ar dalininkų susirinkimuose valstybė ar savivaldybė turi ne mažiau kaip pusę balsų, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024-01-01 turės sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus. Šių kvotų laikymosi kontrolę įgyvendins „Sodra“.
Įstatyme taip pat nurodoma, kad nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo su negalia, minėta valstybės institucija kartu su Užimtumo tarnyba turės organizuoti darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, vadovaudamosi Užimtumo įstatymu. Įstatyme kažkodėl nustatyta, kad žmonių su negalia įdarbinimo kvotos galios tik iki 2028-01-01. Įstatymas nenustato jokių baudų ar privalomų įmokų įdarbinimo kvotų nesilaikantiems darbdaviams. Galima prisiminti, kad įstatymuose neįgaliųjų įdarbinimo kvotos ir ne tik valstybiniam sektoriui buvo nustatytos nuo 1991-01-01 iki 2006-08-01 laikotarpiui.
Institucijų pertvarkos
Neįgaliųjų reikalų taryba bus pervardyta į Asmens su negalia gerovės tarybą, kuri veiks prie Vyriausybės. Galima prisiminti, kad ši taryba, iki 2005-07-01 vadinta Lietuvos invalidų reikalų taryba, prie Vyriausybės veikė iki 2006-01-01. Po to jos statusas buvo pažemintas ir ji veikė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) bei iš jos pavadinimo buvo išbrauktas žodis „Lietuvos“, o nuo 2016-09-01 tiksliai ir nebeaišku, prie kokios institucijos ši taryba veikia, nes nuo šios datos įsigaliojusi ir dabar tebegaliojanti įstatymo 17 str. redakcija iš viso neįvardija, prie kokios institucijos ji veikia.
Trys prie SADM veikiančios įstaigos: Neįgaliųjų reikalų departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centras bus sujungtos į vieną prie tos pačios ministerijos veiksiančią įstaigą - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - Agentūra). Ginčų komisija prie SADM bus panaikinta. Agentūros sprendimus bus galima skųsti privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniams padaliniams ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Agentūros sprendimo priėmimo. Šios komisijos, nagrinėdamos ginčus dėl Agentūros sprendimų, galės pasitelkti ekspertus ar pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Įstatymo 17 str. nustato nevyriausybinių organizacijų kompetenciją asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje, todėl jis aktualus ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, kuri yra nevyriausybinė organizacija. Nevyriausybinėms organizacijoms taip pat svarbus yra 3 str. 4 p. 12 str., vardydamas pagrindines asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo institucijas tarp jų mini ir nevyriausybines organizacijas, o šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas.
15 str. 1 d. 5 p. nurodo, kad Agentūra teikia metodinę pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo. 16 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyta, kad savivaldybės, organizuodamos asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir paslaugų įgyvendinimą, socialinių paslaugų teikimą, būsto pritaikymą asmeniui su negalia, asmeninės pagalbos teikimą, pasitelkia nevyriausybines organizacijas.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
tags: #neigaliuju #socialines #integracijos #istatymas #2004