Smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje, daranti neigiamą įtaką vaikų vystymuisi ir turinti ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Kadangi nepilnamečiai negali savarankiškai pasirūpinti savo saugumu ir gerove, suaugusiesiems tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir sudaryti sąlygas pilnavertei vaikystei.
Smurto Apibrėžimas ir Formos
Dažniausiai esame linkę smurtą tapatinti su fiziniu smurtu, tačiau tai netikslu. Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Yra išskiriamos keturios rūšys:
- Fizinis smurtas: tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Fizinis poveikis vaiko kūnui, įskaitant ir visas fizines bausmes - tiek silpnesnes, tiek stipresnes.
- Seksualinis smurtas: jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Psichologinis smurtas: toks nuolatinis neigiamas vaiko kritikavimas, nuvertinimas, nuolatinis vaiko žeminimas.
- Nepriežiūra: būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Tai toks nuolatinis bazinių vaiko poreikių netenkinimas, kai vaikas nevalgęs, neturi kur gyventi, nenuvestas pas gydytoją, nors serga, ir pan.
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių.
Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Kaip atpažinti seksualinį smurtą?
Atsakomybė Už Smurto Atpažinimą ir Prevenciją
Atsakomybė už smurto prieš vaikus atpažinimą ir prevenciją tenka ne tik tėvams ar globėjams, bet ir visai visuomenei. Gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys dažnai yra vieninteliai žmonės, galintys pastebėti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.
Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Ar bijai man ką nors pasakyti?
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Pavyzdžiai klausimų, kuriuos galima užduoti vaikui:
- Atrodo, kad nenori grįžti namo.
- Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę.
- Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori.
- Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių.
Teisinė Bazė ir Institucinė Sistema
Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais.
Jau nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes. Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes, t. y.
Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Taip pat skaitykite: Tvarumo skatinimas „Microsoft“
Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba (toliau - Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Apsaugos nuo smurto orderis
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Svarbų vaidmenį smurto prieš vaikus prevencijos srityje atlieka nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos teikia pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, vykdo švietėjišką veiklą ir inicijuoja įstatymų pataisas, skirtas geriau apsaugoti vaikus nuo smurto.
Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” - tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija - skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.
Fizinių bausmių draudimas ir pozityvus auklėjimas
Nors Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją ir šalies teisės aktuose žiaurus elgesys ar smurtas prieš vaikus yra uždrausti, fizinės bausmės vis dar traktuojamos ne kaip vaiko teisių pažeidimas, bet kaip priimtina auklėjimo priemonė.
Fizinių bausmių draudimas neturėtų apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata. Būtina visuomenę mokyti pozityvių auklėjimo būdų, atskirti, koks elgesys vaikui daro žalą, kokią įtaką jo raidai turi smurtas.
Fizinių bausmių draudimas su tokiais nusikaltimais nėra susijęs - todėl tėvams skiriamos priemonės šiuo atveju turi būti tokios, kurios padės mokytis tinkamai auklėti ir ugdyti vaiką, taikant pozityvios disciplinos priemones.
Problemos ir Iššūkiai
Nepaisant teisinės bazės ir institucinės sistemos, smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka rimta problema. Statistiniai duomenys atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto atvejus, o daugelis atvejų lieka nepastebėti.
Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau statistiniai skaičiai atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visi kiti atvejai, kurie nėra užfiksuoti atitinkamų tarnybų, paprasčiausiai „neegzistuoja“.
Viena iš pagrindinių problemų yra visuomenės tolerancija smurtui prieš vaikus ir nepakankamas supratimas apie jo pasekmes. Fizinių bausmių taikymas vaikams yra auklėjimo priemonė, o stiprių emocijų apimto vaiko supurtymas ir ausies užsukimas vaikui nėra smurtas prieš jį - tokius atsakymus pateikė dalis respondentų, dalyvavusių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimų“ praėjusių metų pabaigoje atliktame reprezentatyviame visuomenės nuomonės tyrimime.
„Norėtųsi pasakyti, jog smurtas, ir ne vien tik fizinis, tačiau ir psichologinis, seksualinis ar vaiko nepriežiūra, tampa tik pavieniais atvejais, bet remiantis vaiko teisių gynėjų darbo praktika ir tyrimo rezultatais pastebime, jog norimas pokytis visuomenėje, deja, nevyksta taip greitai.
Tiesa, lygindama praėjusių ir 2021 m. atliktų tyrimų rezultatus, I. Skuodienė pastebi, kad teigiamas pokytis dėl saugesnio gyvenimo šalies vaikams, nors ir mažais žingsneliais, bet vyksta. Pavyzdžiui, 2021 m. tyrimo dalyvių paklausus, ar situaciją, kai dėl nesutvarkyto kambario vaikui būtų užsukta ausis, jie priskirtų smurtui - net 47 proc.
Dažna situacija, pažįstama mažamečius vaikus auginantiems tėvams, kai parduotuvėje tenka nuraminti ir susikalbėti su stiprių emocijų apimtu vaiku, gali tapti tikru kantrybės išbandymu. Tyrime respondentų paklausus, ar tokios situacijos „sprendimas“ - vaiko pakėlimas ir supurtymas - galėtų būti įvardijamas smurtu, 47 proc. teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę.
2021 m. atliktame tyrime respondentų buvo klausiama, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu - 50 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo, 41 proc. manė, jog tai smurtas, o 9 proc. laikė tai auklėjimo priemonė.
Tą patį klausimą respondentams uždavus praėjusių metų tyrime - atsakymai išliko kone identiški: 49 proc. nepažymėjo konkretaus atsakymo varianto, 42 proc. nubalsavo, kad tai lygu smurtui, o 9 proc. fizinės bausmės - auklėjimo priemonė.
Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, jog smurtas prieš vaiką neturėtų būti siejamas tik su fiziniais veiksmais. Anot jos, labai svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą kalbant ir apie psichologinio, seksualinio smurto ar nepriežiūros daromą žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai.
„Šiurkštūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką, galintis jo viduje atverti gilią ir sunkiai gyjančią žaizdą, kuri dažnai būna ne tokia pastebima kaip žymės, kurias ant vaiko kūno palieka fizinis smurtas.
Taip pat reikėtų nepamiršti, jog kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikas, mylimas ir laimingas, todėl, jei jis patiria fizinį, emocinį ir socialinį apleistumą dėl netinkamos mitybos, aprangos, higienos įgūdžių stokos, ar stinga dėmesio jo sveikatai bei ugdymui - tai signalai, jog reikėtų susirūpinti vaiko priežiūra“, - primena I. Skuodienė.
Statistiniai Duomenys ir Reformos Poveikis
Po motinos sugyventinio nužudyto keturmečio tragedijos Lietuva gali tapti 53-iąja pasaulio šalimi, kurioje bus priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Tik įvykus tragedijai Seimo nariai pagaliau sujudo ir vasario 14 dieną apsisprendė rinktis į neeilinę sesiją, kurioje bus svarstomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Jeigu pagaliau jos būtų priimtos, tai padėtų geriau apginti skriaudžiamus vaikus ir priverstų už tai atsakingas institucijas imtis atsakomybės.
Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.
Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. Tačiau tais metais mažametis buvo ne vienintelis nuo smurto artimoje aplinkoje žuvęs vaikas. Viso 2017 metais tėvai ar įtėviai nužudė 6 vaikus.
2017 m. Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos.
Statistika iki 2017-ųjų fiksuodavo tik bendrai vaikų patirtas smurtines mirtis. Todėl atsakyti į klausimą, ar reforma yra veiksminga ir efektyviai padeda mažinti smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje, nėra paprasta.
Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365 (2018 m. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja. Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų.
Dalis vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje kasmet netenka vidutiniškai apie 50-60 proc.
Apibendrintos statistikos, kiek vaikų buvo paimama iš šeimų iki vadinamos Matuko reformos, nėra. Todėl palyginti statistinius duomenis prieš ir po reformos bei daryti reikšmingus apibendrinimus apie reformos poveikį - neįmanoma.
Iš 2023 m. tarnybos užfiksuotų smurto atvejų, nuo artimųjų ir giminaičių psichologinio smurto nukentėjo 41 proc. vaikų (148 atvejai), 38 proc. patyrė artimųjų fizinį smurtą (1144 atvejai), o 22 proc. - seksualinį smurtą (85 atvejai). Net 98 proc. nepriežiūros atvejų fiksuojama būtent artimoje aplinkoje - 98 proc.
| Smurto rūšis | Procentas | Atvejų skaičius |
|---|---|---|
| Psichologinis smurtas | 41% | 148 |
| Fizinis smurtas | 38% | 1144 |
| Seksualinis smurtas | 22% | 85 |
| Nepriežiūra | 98% | N/A |
Pagalba Ir Prevencinės Priemonės
Bus numatytas visas pagalbos, prevencinių priemonių sąrašas. Vienas iš svarbių dalykų - kad visos šeimos, kurios išgyvena kokių nors sunkumų, galėtų gauti pagalbą. Ir čia yra didelis valstybės vaidmuo, skatinant tiek suaugusius, tiek vaikus kreiptis pagalbos, nebijoti. Bus numatytos specialios priemonės šeimoms, kuriose jau yra rizika, kad bus smurtaujama prieš vaikus, jiems bus teikiama intensyvesnė pagalba.
tags: #atsakomybe #uz #smurta #pries #vaikus