Autizmas ir hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), yra neurovystymosi sutrikimai, kurie dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus. Nors abu sutrikimai gali turėti įtakos vaiko elgesiui, socialiniams įgūdžiams ir mokymuisi, jie yra skirtingi ir turi skirtingus požymius bei gydymo būdus. Svarbu suprasti šių sutrikimų skirtumus, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą.
ADHD ir autizmas: sutrikimai – psichiatrinė psichinė sveikata | @LevelUpRN
Autizmas: įvairiapusis raidos sutrikimas
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio ypatumai:
- Specifinis prisirišimas prie neįprastų daiktų.
- Pasikartojantys judesiai (pvz., rankų mosavimas, sukimasis).
- Intensyvus susidomėjimas specifinėmis temomis.
- Rutinos ir ritualų laikymasis.
Hiperaktyvumas: dėmesio ir aktyvumo sutrikimas
ADHD yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai.
Pagrindiniai skirtumai tarp autizmo ir ADHD
Nors abu sutrikimai gali pasireikšti panašiais simptomais, tokiais kaip dėmesio stoka, yra keletas esminių skirtumų:
- Socialinis bendravimas: Autizmo spektre esantys asmenys turi esminių sunkumų socialinio bendravimo srityje, tuo tarpu ADHD sergantys asmenys gali turėti sunkumų dėl impulsyvumo ir dėmesio stokos, bet paprastai nori bendrauti su kitais.
- Pasikartojantis elgesys: Pasikartojantis elgesys ir interesai yra vienas iš pagrindinių autizmo požymių, tuo tarpu ADHD sergantys asmenys gali būti linkę į impulsyvius veiksmus, bet nebūtinai pasikartojančius.
- Dėmesio stoka: Nors dėmesio stoka būdinga abiem sutrikimams, autizmo spektre esantys asmenys gali turėti sunkumų sutelkti dėmesį dėl specifinių interesų ir pasikartojančio elgesio, o ADHD sergantys asmenys - dėl neurologinių priežasčių.
ADHD suaugusiems
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas suaugusiems gali būti mažiau akivaizdus nei vaikams, tačiau kartais suaugusieji jaučia netgi didesnį neigiamą poveikį jų kasdieniame gyvenime. Suaugusieji dažniausiai susiduria su kitokio pobūdžio iššūkiais, susijusiais su jų socialiniu ir profesiniu gyvenimu, santykiais ir savikontrole.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Įprasti sunkumai
- Neatidumas ir laiko organizuotumo problemos. Suaugusieji su ADHD dažnai turi sunkumų valdant savo laiką, planuojant ir tvarkant užduotis. Yra būdinga nuolat atidėlioti svarbias užduotis, užmiršti susitikimus ar neprisiminti svarbių detalių. Šie simptomai gali turėti neigiamą poveikį profesinei veiklai, nes suaugusieji dažnai turi vykdyti kompleksines užduotis, reikalaujančias ilgalaikės koncentracijos ir ypatingo dėmesio sutelkimo. Neatidumas, taip pat, gali paveikti jų gebėjimą valdyti finansus. Suaugusieji gali dažnai pamiršti sąskaitas, viršyti nustatytą biudžetą arba neturėti aiškaus plano, kaip valdyti finansus.
- Emocinis hiperaktyvumas ir santykių problemos. Suaugusieji su ADHD gali patirti intensyvius nuotaikos svyravimus, kurie greitai pereina nuo vienos emocijos prie kitos. Šis emocinis nestabilumas gali apsunkinti santykius, ypač jei kitas asmuo nesupranta šio elgesio priežasčių. Taip pat, suaugusieji gali impulsyviai priimti sprendimus, kurių vėliau gailisi, arba gali per greitai reaguoti į kitų veiksmus ar žodžius, o tai gali kelti konfliktus.
- Hiperaktyvumas. Nors vaikų hiperaktyvumas dažnai pasireiškia fiziniu aktyvumu, suaugusieji dažnai patiria vidinį nerimą. Gali būti nuolat jaučiamas poreikis būti užimtu, būti nuolat kažką darančiu. Kartais tai gali pasireikšti ne tokiais akivaizdžiais būdais, pvz., nuolatiniu planavimu ar per dideliu įsitraukimu į veiklas. Suaugusieji, turintys ADHD, dažnai lengvai susidomi naujais hobiais ar projektais, tačiau, taip pat, greitai praranda susidomėjimą ir sunkiai užbaigia savo pradėtas veiklas. Tai dažnai sukelia nepasitenkinimą savimi ir jausmą, kad niekada nepasiekiami norimi tikslai.
Gydymo ir pagalbos būdai
Tiek autizmui, tiek ADHD nėra vieno universalaus gydymo būdo. Gydymo ir pagalbos planas turėtų būti individualus ir pritaikytas prie konkretaus asmens poreikių.
Autizmo gydymo ir pagalbos būdai:
- Elgesio terapija: Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš efektyviausių terapijų, padedančių autizmo spektre esantiems asmenims išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Kalbos ir komunikacijos terapija: Padeda autizmo spektre esantiems asmenims lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
- Socialinių įgūdžių mokymas: Padeda autizmo spektre esantiems asmenims suprasti socialines situacijas ir išmokti tinkamai elgtis.
- Sensorinės integracijos terapija: Padeda autizmo spektre esantiems asmenims susidoroti su sensoriniais dirgikliais.
- Vaistai: Vaistai gali būti naudojami gretutiniams sutrikimams, tokiems kaip nerimas, depresija ar miego sutrikimai, gydyti.
ADHD gydymo ir pagalbos būdai:
- Vaistai: Stimuliantai ir kiti vaistai gali padėti ADHD sergantiems asmenims susikaupti ir kontroliuoti savo elgesį.
- Elgesio terapija: Padeda ADHD sergantiems asmenims išmokti valdyti savo elgesį ir organizuoti savo gyvenimą.
- Kognityvinė elgesio terapija: Padeda ADHD sergantiems asmenims pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Tėvų mokymas: Padeda tėvams suprasti ADHD ir išmokti efektyviai bendrauti su savo vaiku.
- Mokyklinė pagalba: Mokyklose gali būti teikiama papildoma pagalba ADHD sergantiems vaikams, tokia kaip individualizuotas mokymo planas, papildomas laikas užduotims atlikti ir pan.
Diagnostikos ir gydymo skirtumai
Vaikystėje ADHD dažnai diagnozuojamas remiantis elgesio stebėjimais ir mokyklos rezultatų vertinimais. Suaugusiesiems dėmesio stokos ir aktyvumo sutrikimas gali būti diagnozuojamas retrospektyviai, vertinant ankstesnius simptomus ir jų poveikį gyvenimui. Tačiau suaugusiųjų ADHD dažnu atveju tinkamai diagnozuoti yra sunkiau, nes simptomai gali būti sumaišyti su kitomis psichikos sveikatos problemomis (dažniausiai, depresija ar nerimu).
Gydymas suaugusiesiems taip pat gali skirtis. Vaikams dažnai skiriama elgesio terapija ir medikamentai, tačiau suaugusiems dažnai reikalinga papildoma psichologinė pagalba, pavyzdžiui, kognityvinės elgesio terapijos sesijos, padedančios suvaldyti simptomus ir efektyviau tvarkytis su kasdieniais iššūkiais.
Neuroįvairovė ir visuomenės požiūris
Svarbu pabrėžti, kad autizmas ir ADHD yra neuroįvairovės dalis. Neuroįvairovė pripažįsta, kad žmonių smegenys funkcionuoja skirtingai ir kad šie skirtumai turėtų būti gerbiami ir vertinami. Vietoj to, kad bandytume "išgydyti" ar "normalizuoti" autizmo spektre esančius ir ADHD sergančius asmenis, turėtume siekti sukurti visuomenę, kuri būtų įtrauki ir priimtų visus žmones, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų.
Visuomenės požiūris į autizmą ir ADHD pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių supranta, kad šie sutrikimai nėra "ligos", kurias reikia išgydyti, bet skirtingi būdai, kaip žmonės patiria pasaulį. Svarbu šviesti visuomenę apie autizmą ir ADHD, kad būtų sumažintas stigmatizavimas ir sudarytos sąlygos autizmo spektre esantiems ir ADHD sergantiems asmenims gyventi visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Paramos svarba
Šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimą ar ADHD turinčius vaikus, labai svarbi parama. Paramos grupės, specialistai ir informaciniai ištekliai gali padėti šeimoms susidoroti su iššūkiais ir suteikti vaikui reikalingą pagalbą.
Psichologė Ingrida Baranauskienė pabrėžia, kad Lietuvoje dažnai parama skiriama tik vaikui, o šeimos nariams jos pritrūksta.
Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje
tags: #autistas #ir #hiperaktyvus #vaikas