Šiame straipsnyje aptariami klausimai, susiję su nedarbingumo pažymėjimais, išduodamais kasmetinių atostogų metu, darbuotojo atleidimu iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, įspėjimo terminais ir kitais svarbiais Darbo kodekso (DK) aspektais.
Kasmetinių Atostogų Perkėlimas ir Pratęsimas
Kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 165 str.) perkėlimas ir pratęsimas vykdomas DK 174 str., o atšaukimas DK 173 str. nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų perkėlimas - kasmetinių atostogų suteikimas vėliau, negu buvo numatyta. Kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos darbuotojo prašymu ar su jo sutikimu.
Jeigu DK 174 str. 1 d. nurodomos priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką (DK 174 str.).
DK 174 str. 1 d. nurodomos priežastys:
- yra laikinai nedarbingas;
- įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas DK 178 straipsnyje;
- įgyja teisę į nemokamas atostogas, nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje;
- atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
- dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams.
Nedarbingumas Vaiko Slaugymui
Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neatvykimo į darbą laikas darbuotojui turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui (vaikui) slaugyti bei laikas turint pažymą ligoniui slaugyti, laikytini nedarbingumo laiku.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą, ar kasmetinės atostogos pratęsiamos dėl nedarbingumo, kuris išduotas vaiko slaugymui, paaiškiname, kad vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neatvykimo į darbą laikas darbuotojui turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui (vaikui) slaugyti bei laikas turint pažymą ligoniui slaugyti, laikytini nedarbingumo laiku.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas (toliau - LAT) 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” 4 punkte išaiškino: „Darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpis pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra laikotarpis, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimais ar pažymomis, išduotais vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.307/68 patvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklėmis, kurio metu darbuotojas nepriklausomai nuo laikino nedarbingumo atsiradimo priežasties (dėl savo paties ligos ar jo šeimos nario ligos arba dėl kitų priežasčių) buvo laikinai nedarbingas.
DK 133 straipsnio 3 dalyje aptariami laikotarpiai, per kuriuos darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais, įskaitomi į darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpį DK 131 str. 1 d. 1 p.
Šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 ,,Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo“ (Valstybės žinios, 2005, Nr. 83-3078) patvirtintose Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau vadinama - Taisyklės) nustatyta kokiais atvejais, kas, kam ir kuriam laikui išduoda minėtuosius pažymėjimus.
Vadovaujantis aukščiau pateiktu LAT išaiškinimu, darbuotojui, pateikus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant nedarbingumo priežasties, DK 174 str. 1 d. 1 p. ir DK 174 str. 2 d. turėtų būti taikomi.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Pažymėtina, kad VDI Teisės skyriaus specialistų konsultacijos teismams neprivalomos.
DK 129 straipsnis: Kasmetinių Atostogų Nutraukimas
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Atleidimas Iš Darbo Darbuotojo Pareiškimu
DS nutraukiant darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo darbuotoją atleisti pasibaigus nustatytam įspėjimo terminui, šiuo atveju - kovo 14 d.
Laikinas nedarbingumas įsiskaito į tas 14 dienų kurias privalo atidirbti darbuotojas, taip pat ir atostogos įsiskaito. Tai reiškia tas keturiolika dienų galite pradėti skaičiuoti nuo pareiškimo padavimo dienos, nesvarbu, kad darbuotojas turi biuliotenį.
Juolab, kad darbdavys tokiu atveju turi teisę atleisti darbuotoją ir nesuėjus 14 dienų.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
DK 130 straipsnis: Įspėjimo Terminas
Atidžiai perskaitykite DK 130 str. Šios straipsnio 1 dalyje aiškiai parašyta "ne vėliau kaip" prieš 2 arba 4 mėn. teigi jei jūs įspėjime parašėte atleidimo dieną, 05.27, o skaičiuojant pagal mėnesius turėjo būti 05.25 tuomet jūs nieko nepažeidėte, nes jūs to įpėjimo termino nepažeidėte, jūs darbuotoją įspėjote pagal numatytus terminus, ir pagal to paties straipsnio reikalvimus jūs įspėjime nurodėte konkrečią atleidimo datą.
O tame pačiame straipsnyje 4 dalyje yra parašyta kad įspėjimo terminas prasitęsia tiek kiek tesęsi darbuotojo nedarbingumas arba atostogos.
Taigi nieko keisti jums įspėjime nereikia, nes turima nedarbingumo lapelio šaknelė ir atžymos darbo laiko žiniaraštyje rodo, kad darbuotojas tuo laiku sirgo, taigi pritaikydami DK 130 str. 4 d. nuostatas jūs to darbuotojo atleidimo data laikote 05.27+28 k.d. berods 06.25. Tą patį paaiškinkite ir savo darbuotojui.
Bet čia jau darbdavio teisė tenkinti tokį darbuotojo prašymą arba ne.
DK 131 straipsnis: Apribojimai Atleidžiant Iš Darbo
Apribojimus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nustato DK 131 straipsnis. 133 straipsnis garantuoja darbo vietos išlaikymą nustatytai darbuotojų kategorijai.
Svarbu: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Konkrečiais atvejais rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #nedarbingumas #atostogu #metu #129str