Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autistiškų vaikų ugdymas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis individualizuoto požiūrio ir specialių ugdymo metodų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius autistiškų vaikų ugdymo aspektus, remiantis įvairių specialistų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.
Infografikas apie autizmą ir jo požymius
Autizmo Samprata ir Ypatumai
Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sunkumais. Autistiški vaikai dažnai turi specifinių interesų ir pasikartojančių elgesio modelių. Svarbu suprasti, kad kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus, todėl ugdymo metodai turi būti pritaikyti individualiems poreikiams.
Autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas, išryškėjantis iki 3 metų amžiaus ir apimantis tris vaiko veiklos sritis: socialinę sąveiką, bendravimą ir elgesį. Autistiški vaikai reikalauja ypatingo ugdymo, globos ir priežiūros, todėl mokytojams ir tėvams svarbu šiuos vaikus gerai pažinti.
Individualizuotas ugdymas yra esminis autistiškų vaikų ugdymo principas. Tai reiškia, kad ugdymo programa turi būti pritaikyta vaiko stiprybėms, silpnybėms ir interesams:
Taip pat skaitykite: Ugdymo metodai autistiškiems vaikams
- Tikslų nustatymą: Aiškiai apibrėžti, kokius įgūdžius ir žinias vaikas turi įgyti.
- Ugdymo metodų parinkimą: Pasirinkti metodus, kurie geriausiai atitinka vaiko mokymosi stilių ir poreikius.
- Mokymo priemonių pritaikymą: Naudoti priemones, kurios yra vizualiai patrauklios, lengvai suprantamos ir atitinka vaiko interesus.
- Progresą stebėjimą: Nuolat stebėti vaiko progresą ir, jei reikia, koreguoti ugdymo programą.
Ugdymo Metodai: Įvairovė ir Efektyvumas
Yra įvairių ugdymo metodų, kurie gali būti veiksmingi ugdant autistiškus vaikus. Tarp jų:
- Taikomoji elgesio analizė (TEA): Moksliškai pagrįstas metodas, kuris padeda mokyti naujų įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį.
- PECS (Picture Exchange Communication System): Komunikacijos sistema, kurioje vaikai naudoja paveikslėlius, norėdami išreikšti savo poreikius ir norus.
- Socialinių istorijų metodas: Padeda vaikams suprasti socialines situacijas ir elgesio normas.
- TEACCH (Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children): Visapusiška programa, kuri apima aplinkos pritaikymą, vizualinę paramą ir struktūruotą mokymą.
TEA Metodo Taikymo Pavyzdys:
- Tikslo nustatymas: Nustatomas konkretus įgūdis, kurį vaikas turi išmokti (pvz., apsirengti striukę).
- Užduoties suskaidymas: Užduotis suskaidoma į mažesnius žingsnius (pvz., paimti striukę, įkišti ranką į rankovę).
- Mokymas: Kiekvienas žingsnis mokomas atskirai, naudojant vizualinę paramą ir teigiamą pastiprinimą.
- Pastiprinimas: Už kiekvieną teisingai atliktą žingsnį vaikas apdovanojamas (pvz., pagyrimas, nedidelis skanėstas).
- Progreso stebėjimas: Stebimas vaiko progresas ir, jei reikia, koreguojami mokymo metodai.
Tėvų Įtraukimas: Būtina Sąlyga Sėkmei
Tėvų įtraukimas yra labai svarbus autistiškų vaikų ugdymo sėkmei. Tėvai turėtų būti aktyviai įtraukti į ugdymo proceso planavimą ir įgyvendinimą. Tėvams reikia suteikti informaciją ir paramą, kad jie galėtų veiksmingai padėti savo vaikui namuose. Tėvai gali padėti savo vaikui ugdyti įgūdžius, taikydami tuos pačius metodus, kurie naudojami mokykloje ar ugdymo centre.
Tyrimo medžiaga parodė, kad, tėvų nuomone, autizmas yra genetinių pakitimų rezultatas. Pirmuosius autizmo požymius jie pastebėjo, kai vaikui buvo 2-3 metai. Tėvai dažniausiai žino autistiškų vaikų elgesio bruožus, todėl nenumatyto elgesio atveju jie dažniausiai nuveda vaiką ten, kur yra mažiau žmonių todėl, kad tokia aplinka vaikui yra tinkamiausia ir mažiausiai varžanti. Tėvai taip pat žino ir autistiškų vaikų bendravimo bruožus. Autistiški vaikai dažniausiai nelinkę bendrauti, o tie kurie bendrauja, tik iš dalies vartoja kalbą. Autistiški vaikai moka savarankiškai pavalgyti, apsitarnauti tualete, apsirengti ir apsiauti batus, o sunkiausia jiems išsivalyti dantis ir nusiprausti.
Patarimai, kaip padėti autistiškam vaikui
Aplinkos Pritaikymas: Ramybė ir Saugumas
Autistiški vaikai dažnai yra jautrūs aplinkos dirgikliams, todėl svarbu pritaikyti aplinką, kad ji būtų rami ir saugi. Aplinkoje turėtų būti kuo mažiau triukšmo, ryškių šviesų ir kitų dirgiklių. Svarbu sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai.
Taip pat skaitykite: Kaip bendrauti su autistišku vaiku
Komunikacijos Sunkumai: Būdai ir Priemonės
Dauguma autistiškų vaikų turi komunikacijos sunkumų. Svarbu naudoti įvairias komunikacijos priemones, tokias kaip paveikslėliai, gestai ir rašytinė kalba, kad padėtumėte vaikui išreikšti save. Reikia būti kantriems ir supratingiems, kai vaikas bando komunikuoti.
Ankstyva Diagnostika ir Intervencija
Specialistai pripažįsta, kad geriausių rezultatų dirbant su vaikais autistais pasiekiama, jei šis sutrikimas diagnozuojamas kuo anksčiau - iki trejų metų.
Docentė Regina Ivoškuvienė teigia: „Amerikoje, Britanijoje, Australijoje jau kalbama apie autizmo epidemiją“. Dabar pripažįstama, kad autizmas - ne psichologinė, o biologinė problema. Vaikas gimsta su tam tikrais smegenų pokyčiais, ir tai yra vystymosi raidos sutrikimas, būvis, o ne liga.
Pasak doc. D. Pūro, „Pagrindinis trūkumas, kurį turi autistas vaikas, yra negebėjimas arba prastas gebėjimas megzti ir palaikyti socialinius ryšius dėl tam tikrų biologinių priežasčių“. Tačiau, diagnozuojant autizmą pakliūvama į tam tikrus terminologinės painiavos spąstus, tuomet tėvams nebeaišku, kas nutiko ir ką daryti.
Doc. R. Ivoškuvienė pritaria: „Aspergerio sindromą turi aukšto intelekto vaikai, kurie laiku atpažinti ir ugdomi, gali puikiai prisitaikyti gyvenime, bet jiems reikia atskiro dėmesio. Tie vaikai linkę į agresiją ir saviagresiją, apie 30 - 40 proc. bando save žaloti. Jei aplinka vaiko nesupranta, jei jis nesupranta, kas jam sakoma, jei nemoka suplanuoti savo veiklos, jo nerimas virsta agresyvumu, sakykim, trenkia galva į stalą, ir aplinkiniai suvokia, kad vaikui sunku, jam blogai. Autistiškus asmenis kamuoja didžiulis nerimastingumas. Autistiški vaikai ne taip suvokia ir priima, interpretuoja signalus iš aplinkos. Jie gaunamą informaciją apdoroja kiek kitaip, todėl reikia ieškoti būdų, kaip pateikti tą informaciją, kad vaikas galėtų ją priimti. Labai svarbu nenutrūkstamas struktūruotas ugdymas, tvarkaraščiai, pagal kuriuos vaikas dirba.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Virginija Juškevičiūtė, jau kelerius metus dirbanti su autistiškais vaikais Didžiojoje Britanijoje, teigia: „Turime atrasti būdų, kaip tie vaikai galvoja, jaučia ar geba išmokti. Kartais jie mus supranta, bet negali pasakyti, arba supranta, tačiau bendrauja mums sunkiai suvokiamu būdu. Daugybė autistų moka kalbėti, bet nežino, kaip pasirinkti jiems reikalingus žodžius“.
Doc. Pūras pastebi, kad Lietuvoje autizmo problema tarsi pusiau tuščia stiklinė. Užuomazga yra, buvo įkurtas Vaiko raidos centras. Tačiau Raidos centras ne tam buvo kurtas, kad visi Lietuvos vaikai gautų nuolatinę pagalbą. Kiekviename rajone turėtų būti sutrikusios raidos vaikų pagalbos centrai. Esant autizmui su vaiku reikia dirbti nuolat, ne mažiau kaip 25 valandas per savaitę.
Doc. D. Pūras teigia: „Liga gali būti išgydoma arba nuo jos mirštama, - Šiuo atveju tai negalioja. Klausimas, ar vaikai autistai su protiniu atsilikimu gali pasveikti, iš esmės užduotas neteisingai. Toks vaikas nėra sergantis, jis tiesiog toks yra ir su tuo raidos sutrikimu gyvens. Negalima tėvams dalinti vilčių, kad šis sutrikimas pagydomas. Net ir dabar taip išpopuliarinti delfinai - tai vaikui teikia malonumą, galbūt šiek tiek palengvina tokio vaiko ir artimųjų bendravimą, - tačiau bet kokios viltys, kad delfinai gali išgydyti autizmą yra tuščios. Stebuklo nebus,”
Docentė R. Ivoškuvienė taip pat tvirtina, kad Raidos sutrikimo centrai rajonuose yra labai reikalingi, tiek ir ankstyvajai diagnostikai, tiek ir stebėjimui, ugdymui. Svarbiausia, kad vaikas nebūtų blaškomas iš įstaigos į įstaigą, nes jam reikia stabilios aplinkos, kuri gali būti keičiama pamažu, iš lėto. O kai tenka vežti kažkur į kitą Lietuvos galą, vaikui yra didžiulė trauma. Juolab kad tokiuose centruose vaiką nuolat prižiūrint iki pat pilnametystės, jis galėtų tikrai daug pasiekti, galėtų lengviau integruotis į gyvenimą.
Doc. Pūras teigia, kad būtina kurti raidos sutrikimų centrus visoje Lietuvoje, nes psichikos sveikatos centrų modeliai netinka autizmo problemai spręsti.
Socialinė Integracija ir Visuomenės Požiūris
Svarbu užtikrinti, kad autistiški vaikai turėtų galimybę integruotis į visuomenę ir dalyvauti įvairiose veiklose.
Apie muzikos terapiją
Muzikinio šių vaikų ugdymo galimybes nemažai tiria užsienio mokslininkai. Pastaruoju metu vis labiau tuo domimasi ir Lietuvoje. Bene pirmą kartą yra sukviesti ir savo jėgas suvienijo muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Medžiagos apie koordinuotą įvairių sričių specialistų darbą randame užsienio mokslininkų tyrimuose, susijusiuose su autistiškų vaikų muzikiniu ugdymu. Šie tyrimai parodė, kad, esant neurologinių sutrikimų, sutrinka ryšiai tarp įvairių žmogaus klausos modulio dalių ir nutrūksta natūralus garsinės (muzikinės ar kalbinės) informacijos srauto suvokimas.
Atliekant šį tyrimą muzikos mokytojai ir specialieji pedagogai glaudžiai bendradarbiavo su ekspertais muzikos terapeutais. Tai leido pasiekti reikšmingų rezultatų, kurie atskleidė, kad muzikinė veikla yra ypač naudinga autistiškų vaikų tarpusavio ryšiams, jų emocijų raiškai, verbalinei ir neverbalinei komunikacijai. Nustatyta, kad netgi verbalinių gebėjimų stokojantys tyrimo dalyviai puikiai geba komunikuoti per muziką.
Naujas galimybes muzikiniam autistiškų vaikų ugdymui atveria neurologijos mokslo tyrimai.
Svečiai iš JAV Lietuvai pateikė įdomią rekomendaciją: JAV yra apie 6000 diplomuotų dirbančių muzikos terapeutų, o Lietuvai jų reikėtų 60.
Minėtoje konferencijoje doc. Rolandas Aidukas ir Loreta Morkevičienė supažindino su naujais metodais, taikomais ugdant autistiškų vaikų muzikinius gebėjimus. Apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų muzikinę terapinę komunikaciją pranešimą skaitė Solveiga Zvicevičienė. Džiugu, kad muzikos terapijos specialistai jau yra rengiami Lietuvoje pagal jungtinę Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antrosios (magistrantūros) studijų pakopos programą „Muzikos terapija“.
Lietuvoje jau nuo XX a. antrosios pusės yra žinomi ir taikomi Carlo Orffo (1895-1982) muzikinės sistemos metodai. Nemažai apie juos mūsų spaudoje rašė Vida Krakauskaitė ir Eirimas Velička. Dr. Aldona Vilkelienė teigia, kad C. Orffo pedagoginės sistemos ištakos - Antikos teatras, kuriame žodis buvo glaudžiai siejamas su judesiu, o dainavimas, grojimas ir improvizacija papildė vienas kitą.
Apie Nordoffo ir Robbinsono metodo improvizavimo technikos taikymą, muzikinio bendrųjų gebėjimų ugdymo procesą rašė LMTA ir Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vilmantė Aleksienė.
Kaip rodo tyrimai, autistiškų vaikų ugdymui tinkamiausia Émile Jaques Dalcroze′o (1865-1950) muzikinio ugdymo sistema, kurioje svarbi vieta tenka euritmijos metodui: visko pradžia yra ritmas. A. Vilkelienė pažymi, kad euritmija - tai harmoningas ir išraiškingas judesys. Ritmas yra organizuojanti priemonė. Ritmą turi kosmosas, visatos struktūra, žmogaus organizmo veikla.
Šokis taip pat gali būti taikomas kaip komunikacijos priemonė, kurioje ypač svarbus yra muzikos ritmas. Tą patvirtina ir užsienio mokslininkai, atlikę tyrimus su autistiškais vaikais. É. J. Dalcroze’o euritmijos principai susiję ir su teatro menu.
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, alternatyviojo muzikinio terapinio ugdymo ypatumus išsamiai aptarė Vilmantė Aleksienė ir Solveiga Zvicevičienė mokslo studijoje „Lietuvių etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai“.
Dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais efektyviausia yra minėta É. J. Dalcroze’o sistema. Mažiausiai tam tinkama - Zoltán Kodály (1882-1967) sistema, nes ji remiasi lingvistiniu raštingumo principu, reliatyviąja solmizãcija, o tai tokiems vaikams - sunkiai suvokiama.
Dalis muzikos pedagogų, dirbančių su autistiškais vaikais, nenaudoja natų rašto ir remiasi rytietiška muzikos perdavimo (pateikimo) tradicija. Jos taikomas imitacinis interpretacijos metodas (IIM) ir grojimo vaizdavimo metodas (GVM) yra sėkmingai išbandyti ir davė puikių rezultatų.
2016 m. M. Jakubovskajos ir kitų pedagogų patirtis rodo, kad dainavimas - tai universaliausias muzikavimo būdas, kuris gali būti sėkmingai taikomas autistiškų vaikų muzikiniam ugdymui. Balso galimybių naudojimas labai efektyvus, ugdant autistiškus vaikus, padeda jiems įgyti ir kalbos įgūdžių.
M. Jakubovskaja siūlo natų mokymą pakeisti mokymo sistema „Garsas - spalva“, kai kiekvienam garsui priskiriama atitinkama spalva. Toks metodas 1995 m. atėjo iš Olandijos ir iki šiol taikomas Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ neįgaliųjų orkestro „Spalvų muzikos“ praktikoje.
Spalvinė klausa, dar vadinama sinopsija, yra viena iš sinestezijos formų. Ne mažiau įdomus yra muzikos ir skaičių ryšys. Muzikos ir matematikos ryšiai, skambančių skaičių simbolika yra aprašomi įvairių autorių darbuose.
Kyla klausimas: ar galima matematiniais metodais apskaičiuoti, kokia muzika yra tinkamiausia ir galėtų būti efektyviausiai naudojama vaikų muzikiniam ugdymui?
Lietuvoje filosofines muzikos suvokimo problemas kognityviniais aspektais tiria LMTA doc. dr. Vida Umbrasienė. Muzikos psichologija ir kognityvinė muzikologija tiria, kaip žmogus mokosi muzikos, kaip ją analizuoja ir kokį poveikį muzikos mokymasis bei muzikinė veikla turi žmogaus kognicijai.
XXI a. atliekami autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ir suaugusiųjų neurologinės muzikos terapijos tyrimai.
Moksliniai tyrimai, muzikos pedagogų ir muzikos terapeutų patirtis rodo, kad muzika ugdymo procese yra tokia pat svarbi, kaip ir kalbos mokymas. Muzikinis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas negali būti tiriamas, nesiejant jo su daugelio mokslų pasiekimais.
| Metodas | Aprašymas | Panaudojimas autistiškiems vaikams |
|---|---|---|
| Taikomoji elgesio analizė (TEA) | Moksliškai pagrįstas metodas, kuris padeda mokyti naujų įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį. | Mokyti naujų įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį. |
| PECS (Picture Exchange Communication System) | Komunikacijos sistema, kurioje vaikai naudoja paveikslėlius, norėdami išreikšti savo poreikius ir norus. | Padėti vaikams išreikšti savo poreikius ir norus. |
| Socialinių istorijų metodas | Padeda vaikams suprasti socialines situacijas ir elgesio normas. | Padėti vaikams suprasti socialines situacijas ir elgesio normas. |
| TEACCH (Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children) | Visapusiška programa, kuri apima aplinkos pritaikymą, vizualinę paramą ir struktūruotą mokymą. | Visapusiškas ugdymas, apimantis aplinkos pritaikymą, vizualinę paramą ir struktūruotą mokymą. |
Efektyvūs ugdymo metodai autistiškiems vaikams
tags: #autistisku #vaiku #ugdymo #ypatumai