Artėjant pensiniam amžiui, daugelį lietuvių neramina klausimas, kaip užsitikrinti orią senatvę. Prastėjant demografinei situacijai ir mažesniam skaičiui gyventojų išlaikant didesnį skaičių pensininkų, kyla nerimas dėl ateities pensijų dydžio.
Pensijų kaupimo pakopos Lietuvoje
Valstybinė pensija ("Sodra") ir jos perspektyvos
Šių metų rugsėjį, „Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, sudarė 336,8 eur, o vidutinis darbo užmokestis į rankas šių metų antrąjį ketvirtį siekė 721,8 eur. Taigi, rugsėjį vidutinė pensija, gaunama iš valstybės, siekė 46,66 proc. vidutinio atlyginimo į rankas. Įvairių šaltinių duomenimis, po kelių dešimtmečių „Sodra“ gali tebegalėti išmokėti 25-30 proc. buvusių pajamų siekiančias pensijas.
Dabartiniais „Sodros“ skaičiavimais, jei žmogus dabar įsilieja į darbo rinką (18 metų amžius) ir jis gauna vidutinį atlyginimą (721,8 eur) į rankas, tuomet, remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jam išėjus į pensiją ir sulaukus 65 metų, pensija siektų 1443 eurus arba dabartine verte 569 eurus. „Jeigu žmogus iki senatvės pensijos sukauptų mažiau - būtinąjį 35 metų stažą - tuomet jo prognozuojama pensija siektų 757 eurus 2053 m. arba 378 eurus dabartine verte“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Papildomi pensijų kaupimo būdai
Verta paminėti, kad didesnių pajamų pensijoje gali tikėtis gyventojai, kurie kaupia antros ir trečios pakopos pensijų fonduose. Beje, iki šiol iš „Sodros“ į antros pakopos pensijų fondus buvo pervedami 2 proc. gyventojo sumokėtų mokesčių. Todėl antroje pakopoje dalyvaujantys gyventojai galėjo tikėtis mažesnės „Sodros“ pensijos. Nuo naujų metų pagal naują pensijų reformą keičiasi tvarka, kai lėšos į antros pakopos pensijų fondus nebebus pervedamos iš „Sodros“, todėl žmogaus apsisprendimas kaupti antroje pakopoje ar ne, neturės įtakos „sodrinei“ pensijai.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Antros pakopos pensijų fondai
Pirmasis pasirinkimas - antros pakopos pensijų fondai. Lietuvos bankas yra prognozavęs, kad antroje pakopoje kaupiantiems asmenims priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo pensija galėtų išaugti 15-34 proc. „Sodros“ duomenimis, šuo metu maksimaliame antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 605 tūkst. gyventojų. Į jų sąskaitas pensijų fonduose keliauja 2 proc. iš „Sodros“, 2 proc. - nuo asmens gaunamų pajamų ir 2 proc. VDU kaip valstybės paskata. Dar 695,5 tūkst. gyventojų yra pasirinkę minimalų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose, kai į juos pervedami tik 2 proc. iš „Sodros“.
Pasak S. Jarmalio, šiuo metu apie 30 proc. antroje pakopoje dalyvaujančių asmenų neturi draudžiamųjų pajamų ir įmokų nemoka. Draudžiamųjų pajamų turinčiųjų, tačiau pensijų kaupime nedalyvaujančių šiuo metu yra 440,9 tūkst. Tiesa, nuo naujų metų įsigaliojus naujai pensijų reformai gyventojai bus įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Kartu jiems bus palikta teisė ir toliau nedalyvauti antros pakopos kaupime.
Trečios pakopos pensijų fondai
Apie finansiškai patrauklesnę pensiją galvojantys gyventojai apsvarsto ir galimybę įsitraukti į trečios pakopos pensijų fondų sistemą. Čia jie patys pagal savo finansinius pajėgumus gali susidaryti finansinį planą ir investuoti būsimai savo senatvei. Trečia pensijų kaupimo pakopa - vienas iš būdų, kurį valstybė dar ir remia gyventojų pajamų mokesčio (PVM) lengvata. Tačiau žmonės galvoja ir apie kitus būdus, kaip apie nuosavo verslo kūrimą, investicijas į nekilnojamą turtą ar vertybinius popierius.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys teigė, kad kol kas konkrečių skaičių, kiek didesnės pensijos galėtų tikėtis kaupiantys antroje pakopoje gyventojai, pasakyti negalima. Kaip tik šiuo metu yra ruošiama nauja „Sodros“ koordinuojama pensijų skaičiuoklė, kuri gyventojams leis pasiskaičiuoti ateities pensiją pagal naują pensijų kaupimo tvarką. Nauja skaičiuoklė visuomenei turėtų būti pristatyta kitų metų pradžioje.
Kaip pasakojo Š. Ruzgys, kurio vadovaujama asociacija taip pat dalyvauja kuriant naują skaičiuoklę, gyventojai galės pasimatuoti keturis scenarijus. Pirmas, kokia jų laukia pensija, jei jie šiuo metu kaupia antros pakopos pensijų fonde maksimaliai (2+2+2). Antruoju atveju bus galima išvysti sumą, kuri būsimų pensininkų laukia, jei jie iki šiol kaupė antros pakopos pensijų fonde prisidėdami minimaliai (2+0+0), o nuo naujų metų jis palaipsniui didins savo dalį į papildomą kaupimą, kol 2023 m. ji pasieks 3 proc. nuo atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės skiriamos paskatos. Trečiuoju scenarijumi gyventojas galės pasižiūrėti, kokia jo pensija lauktų senatvėje, jei jis kaupimą antroje pakopoje stabdytų, tačiau jau sukauptus pinigus antroje pakopoje ir toliau paliktų pensijų fonde. Ketvirtas variantas - vien „sodrinė“ pensija, atsisakius antros pakopos ir sukauptus pinigus grąžinant į „Sodrą“.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Nors tikslesnė pensijų skaičiuoklė dar neparuošta ir nepristatyta visuomenei, Š. Ruzgys paminėjo, kad analizuojant informaciją iš skirtingų šaltinių preliminariai galima tikėtis, kad po kelių dešimtmečių vidutinė šalies pensija, gaunama iš „Sodros“, galėtų siekti vos 25-30 proc. tuometinio vidutinio atlyginimo. Iš antros pakopos pensijų fondų būtų galima tikėtis gauti dar apie 13-18 proc. buvusių pajamų. „Tokiu atveju žmogus galėtų tikėtis užsitikrinti bent apie 40-45 proc. savo turėtų pajamų iš pirmos ir antros pakopos“, - komentavo pašnekovas.
Pasak jo, jei asmuo supranta, kad tokios pajamos jam per mažos išėjus į pensiją, jis turėtų pagalvoti ir apie kitas taupymo ir investavimo alternatyvas. „Skaičiuojama, kad norint pensijoje turėti panašų gyvenimo lygį kaip iki jos, reikėtų apie 70-80 proc. turėtų pajamų. Žinoma, to norinčiam pasiekti žmogui pirmos ir antros pakopos neužtenka. Tačiau žmonės galvoja ir apie kitus būdus, kaip apie nuosavo verslo kūrimą, investicijas į nekilnojamą turtą ar vertybinius popierius“, - šnekėjo Š. Ruzgys.
Pasak jo, gyventojai turi suprasti, kad iki šiol kauptų 2 proc. antros pakopos pensijų fonduose nepakanka pokytį lemiančiam pajamų padidėjimui pensijoje, todėl gyventojai turi prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie taupymo gausiau. Nors nei valstybė, nei pensijų fondai negali garantuoti didelių išmokų sulaukus į pensiją, pašnekovas ragino atsižvelgti ir į geras permainas, kurios laukia nuo naujų metų, kai pasikeis pensijų kaupimo tvarka.
Kaip pastebėjo pašnekovas, kartu vykstanti mokesčių reforma padeda gyventojams prisidėti prie kaupimo antroje pakopoje daugiau nepajaučiant to atlyginimo sumažėjimu. Be to, mažinami pensijų fondų valdymo mokesčiai. Nuo naujų metų sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčius, gyventojai, kurie iki šiol kaupia maksimaliai antroje pakopoje, į pensijų fondus perves 3 proc. savo atlyginimo ir jiems bus skiriama 1,5 proc. VDU paskata iš valstybės. Tie, kurie šiuo metu antroje pakopoje kaupė minimaliai į maksimalų kaupimą bus įtraukiami po truputį, kol 2023 m. pasieks pirmųjų mokamus procentus. Taip pat gyventojams paliekama galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo.
„Todėl žmogus turės priimti sprendimą ir atsakyti sau į klausimą, ar aš priimu atsakomybę ir taupau ar nepriimu, išleidžiu tuos 3 proc. dabar ir laukiu manos iš dangaus“, - paklaustas, apie ką turėtų pagalvoti antroje pakopoje nežadantys kaupti gyventojai, atsakė Š. Ruzgys.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Priedangų tinklas
Romo Lazutkos požiūris į "Sodrą"
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tikisi, kad gyventojai nepraras pasitikėjimo ir „Sodra“. Žinoma, pasak jo, ateities pensijos priklausys nuo to, kaip Lietuva gyvuos, kaip veiks pensijų sistema, tačiau jis tiki, kad gyventojų baimės, kad po kelių dešimtmečių „Sodros“ pensijos gali nelikti, yra nepagrįstos.
„Jei pažiūrėtume į Vakarų valstybes, toks socialinis draudimas gali veikti ir užtikrinti, kad pensininkų skurdo lygis gali būti net mažesnis nei vidutinis šalyje. O pavyzdžiui, Vokietijoje iš privačių pensijų fondų išmokamos sumos sudaro tik apie 1,5 proc. dabartinių šalies pensininkų pajamų“, - pasakojo pašnekovas.
R. Lazutka taip pat norėjo pabrėžti, kad demografinė situacija veikia ne tik valstybės galimybes mokėti pensijas, bet ir privačius pensijų fondus: „Jei dirbančiųjų mažiau, o pensininkų daugiau, tai prekių pasiūla mažesnė, o vartojančių daug. Tokiu atveju kyla kainos. Tada nesvarbu, kiek turėsi sukaupęs pensijų fonde, bet jei viskas bus brangiau, teks mokėti daugiau. Be to, pensijų fonduose yra kaupiami vertybiniai popieriai, tai išėjus į pensiją jų nevalgysi, juos taip pat reikia parduoti. O juos perka tie, kurie taupo senatvei, bet jų bus mažiau. Vadinasi, vertybinių popierių kursai kris, todėl kapitalo grąža bus maža“.
Ekonomistas teigė, kad žmonės taip pat turėtų pagalvoti apie tai, kad per paskutinį trisdešimtmetį Lietuva išgyveno ne vieną krizę, tačiau pensijos buvo visada išmokamos, o mažiausia vidutinė pensija siekė 37 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Taip, Lietuva skolinosi, kad išmokėtų pensijas, bet ji tai gali padaryti. Ar kas tau paskolins pinigų gyvenimui, kai sulauksi 70 metų, ir tau jų reikės“, - retoriškai klausė R. Lazutka.
Pasak jo, Lietuva bando įgyvendinti iš vokiečių perimtą pensijų sistemos modelį, tačiau viso efektyvumo ji negali atskleisti dėl šešėlinės ekonomikos, dalies ekonominių grupių, kurios atleistos nuo tam tikrų mokesčių.
Kaip skaičiuojama senatvės pensija?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pensijos kasmet yra indeksuojamos, t. y. didinamos prisitaikant prie infliacijos, kintančių atlyginimų ir ekonomikos sąlygų. Senatvės pensiją sudaro 2 dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendroji dalis visiems yra tokia pati ir priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, kuris kasmet yra didinamas. Šiemet bendroji pensijos dalis yra lygi 298,45 euro. Taigi tiek minimalų (15 metų), tiek būtinąjį (34 metų) stažą turintiems pensininkams priklauso tokia pati - 298,45 euro - bendroji pensijos dalis.
Vis tik, jei asmuo turi didesnį nei 34 metų stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Pvz., žmogui, kuris turi 42 metų stažą, bendroji dalis kiltų iki 368,67 euro (42/32 metų x 298,45 euro). Tuo metu individualiąją pensijos dalį lemia įgytų apskaitos taškų skaičius. O jų skaičius priklauso nuo to, kiek mėnesių asmuo mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo. 1 taškas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jeigu asmuo uždirba daugiau nei VDU, per metus jis gali sukaupti daugiau nei vieną tašką, bet ne daugiau kaip 5. Apskaitos taško vertė kasmet yra indeksuojama ir šiemet siekia 7,16 euro. Taigi, jei asmuo turi, pvz., 20 apskaitos taškų, jo individualioji pensijos dalis sieks 143,2 euro (20 x 7,16).
Pensijų dydžiai Lietuvoje
„Sodros“ specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje yra 670 eurų. Tokio dydžio pensijas gauna apie 58 tūkst. žmonių. Tuo metu vidutinė pensija su būtinuoju stažu siekia 720 eurų - tokias pensijas gauna apie 51 tūkst. žmonių. Beveik 10 tūkst. gyventojų gauna pensijas, kurios nesiekia nė 350 eurų, o beveik pusšimtis lietuvių kas mėnesį gauna ir 2 tūkst. eurų viršijančias pensijas.
„Sodra“ pažymi, kad pensijos dydį lemia ne tik stažas ar sukaupti apskaitos taškai - žmonės savo senatvės pensiją pasididina ar susimažina ją atidėdami arba išeidami į išankstinę pensiją.
Didžiausios pensijos
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič įvardijo, kad didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje šiuo metu viršija 2 000 eurų. Anot jos, tokio dydžio pensijas gauna 440 žmonių arba 0,1 proc. visų senatvės pensijų gavėjų. Pašnekovė skaičiuoja, kad šiuo metu keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3 346 eurai.
„Didesnes nei 2 000 eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų“, - pasakojo „Sodros“ atstovė. Ji paminėjo, kad dalis gavėjų, gaunančių didžiausias pensijas, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
M. Kozič primena - jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. „Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - aiškino patarėja.
Mažiausios pensijos ir išankstinė pensija
„Sodros“ atstovė nurodė, kad mažiausia pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia 350 eurų. Tokio dydžio pensijas gauna 9,5 tūkst. žmonių arba 1,5 proc. visų senatvės pensijos gavėjų. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. „Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Šiais metais jis siekia 450 eurų. Jei žmogus neturi įgijęs būtinojo stažo, apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemoka“, - dėstė M. Kozič.
Pasak jos, jei žmogus nusprendžia nesulaukęs pensinio amžiaus kreiptis dėl senatvės pensijos skyrimo, skaičiuojant išankstinės senatvės pensijos dydį taikomas 0,32 proc. mažinimas už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Taigi, kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, jo senatvės pensija taip pat būna sumažinta 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, kai buvo mokama išankstinė pensija.
„Pvz., jei žmogus gaus išankstinę pensiją 3 metus, jo pensija sumažės 11,52 proc., jei 5 metus - 19,2 proc. Vis dėlto yra išimtis: jeigu žmogus turi ne mažesnį kaip 41 metų stažą (kitais metais ši riba bus dar padidinta) ir išankstinę pensiją gauna ne ilgiau kaip 3 metus, vėliau paskirta senatvės pensija nebus mažinama“, - komentavo pašnekovė.
Svarbu! Prieš priimant sprendimus dėl pensijų kaupimo ar išėjimo į pensiją, rekomenduojama pasikonsultuoti su finansų specialistais.
Šaltiniai:
- „Sodra“ duomenys
- Lietuvos banko prognozės
- tv3.lt
- Delfi.lt