Nedarbingumo pažymėjimas - svarbus dokumentas, leidžiantis darbuotojui gauti išmokas ligos metu. Pastaruoju metu šio proceso tvarka Lietuvoje patyrė nemažai pokyčių, siekiant supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį prieinamumą.
Aptarkime pagrindinius aspektus, susijusius su nedarbingumo pažymėjimų išdavimu, įskaitant nuotolines konsultacijas, slaugytojų įgaliojimus ir planuojamus pakeitimus, susijusius su darbdavių sprendimais dėl pirmųjų ligos dienų.
Nedarbingumo Pažymėjimai Padidėjusio Sergamumo Metu
Skelbiama, kad padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Prireikus tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę ir įvertinęs galimo užkrėtimo riziką, dėl asmens laikinojo nedarbingumo sprendžia konsultacijos tiesioginio kontakto metu.
Ministerija pažymi, kad padidėjusio sergamumo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl kitų, nei užkrečiamosios ligos požymius turinčių susirgimų, priežasčių, išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Padidėjusiu sergamumu laikomi atvejai, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų (suminis rodiklis) viršijo 800.
NVSC duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę rodiklis buvo 1199,7 atvejo 100 tūkst.
Sergamumo rodikliai Lietuvoje
| Laikotarpis | Sergamumo rodiklis (atvejų 100 tūkst. gyventojų) |
|---|---|
| Praėjusi savaitė | 739,2 |
| Ankstesnė savaitė | 1199,7 |
Slaugytojų ir Akušerių Įgaliojimai
Pacientus neseniai pasiekė gera žinia - nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, netrukus prisidės dar viena - galimybė išrašyti nedarbingumą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.
Kokiais atvejais galės išduoti nedarbingumą? Numatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai nuo šių metų liepos 1 d. galės išduoti nedarbingumo pažymėjimą konkrečiais atvejais.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Tą bus galima padaryti dėl ligos - testu patvirtinus COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos arba šeimos narių slaugos ar priežiūros, jiems susirgus COVID-19 ar gripo virusine infekcija, ir šiuos susirgimus patvirtinus testais.
Tokius nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai galės išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikui. Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nedarbingumo pažymėjimą išduos pacientą konsultavęs gydytojas.
Akušeriai galės išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo), suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vylėsi, kad šie pokyčiai ne tik padės didinti slaugytojų profesijos prestižą, bet ir sumažinti eiles pas šeimos gydytojus.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
„Slaugytojų įgalinimas suteikti įvairias gydymo paslaugas neabejotinai prisidės prie šios profesijos prestižo didinimo bei svarbesnio ir matomesnio vaidmens gydymo įstaigų gyvenime. Suteikta galimybė išduoti nedarbingumo pažymėjimus prisidės prie pacientų srautų subalansavimo ir eilių mažėjimo gydymo įstaigose, atveriant galimybę didinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir skirti dėmesį tiems pacientams, kuriems reikia didesnės pagalbos“, - pažymėjo jis.
Arūnas Dulkys. Šaltinis: sam.lrv.lt
Portalas tv3.lt primena, kad nuo šių metų pradžios slaugytojai gali savarankiškai konsultuoti pacientus, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus.
Nuo vasario 1 d. įsigaliojo dar daugiau pakeitimų - Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai leido bendrosios praktikos slaugytojams ir akušeriams teikti šeimos medicinos paslaugas ir išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.
Bendrosios praktikos slaugytojams taip pat suteikta teisė pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento sveikatos būklė yra stabili.
Planuojami Pakeitimai: Darbdavio Sprendimas Dėl Pirmųjų Ligos Dienų
Siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Tai ypač aktualu peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų atvejais.
„Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, - pabrėžia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Marija Jakubauskienė. Šaltinis: lrt.lt
Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis - savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas.
Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys apie suteiktas nedarbingumo dienas praneštų „Sodrai“.
Jei darbdavys nesutiktų suteikti tokių dienų arba darbuotojo liga užsitęstų ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo - dabartinė tvarka tokiu atveju nesikeistų.
Ministerijos duomenimis, vien per 2024 m. dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai sudaro daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, kurios galėtų būti skiriamos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas, gydymas ar ilgalaikė priežiūra.
Siūlomi pakeitimai taip pat atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu.
SAM pabrėžia, kad siūlomas sprendimas nebūtų privalomas darbdaviams - jiems paliekama teisė spręsti, ar leisti darbuotojui pasinaudoti pirmosiomis ligos dienomis be nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu būdu siekiama skatinti socialinį dialogą, pasitikėjimą darbo santykiuose ir kartu mažinti administracinę naštą sveikatos sistemai.
Šis rengiamas įstatymo projektas derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šią savaitę susilaukė ir profesinių sąjungų palaikymo. Gavus Vyriausybės ir Seimo pritarimą, tokios galimybės atsirastų kitais metais.
Įstatymo pakeitimais siekiama didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles pas šeimos gydytojus ir gerinti medikų darbo sąlygas, kartu sudarant daugiau galimybių gyventojams sveikti namuose, o ne gydymo įstaigų laukiamuosiuose.
tags: #nedarbingumo #pazymejimu #isdavimas #gydytojas