Viešojoje erdvėje kalbant apie II pensijų pakopą, bene daugiausia klausimų ir emocijų kelia pensijų anuitetai. Vieni nerimauja dėl su jais siejamų mokesčių, kiti - dėl paveldimumo, treti įsivaizduoja, kad visas visą gyvenimą kauptas turtas sulaukus pensijos virs anuitetu ir taps neprieinamas. Vis dėlto didžioji dalis šių baimių kyla dėl informacijos trūkumo ir primiršimo, kokiu tikslu kaupiame II pensijų pakopoje.
Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc. Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė.
Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau. Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą. Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą. Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį.
Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos. Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką. Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį.
Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams. Jei sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.
Tiesa, ji pastebi, kad nuo šių metų padidinus privalomą pensijų anuitetų ribą, didžiajai daliai antrosios pakopos pensininkų su anuitetais susidurti visai neteks.
„Lietuviams turbūt už pinigus sau svarbesni pinigai artimiesiems. Todėl, kad 68-69% žmonių renkasi paveldimą standartinį pensijų anuitetą. Tai yra, jie nori ir stabilių išmokų sau ir vis dėlto, jeigu jie anksti išeitų, kad kažkas liktų jų vaikams ar kitiems paveldėtojams. Atidėtą anuitetą renkasi iki 10% žmonių.
„Kalbant apie anuitetus, svarbu suprasti vieną paprastą dalyką - jie skirti ne apriboti ar nubausti žmogų, o spręsti nepakankamų pensijų klausimą šalyje ir padėti suvaldyti riziką, kad sulaukus pensijos sukauptų lėšų neužteks visam gyvenimui dėl asmeninių finansų valdymo klaidų ar dėl ilgos gyvenimo trukmės. Gyvenimo trukmei ilgėjant, vis sunkiau pačiam žmogui tiksliai suplanuoti, kad pinigų pakaktų visiems pensijos metams, o anuitetas užtikrina reguliarias pajamas tol, kol žmogus gyvas“, - sako Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Ekspertas pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis trijų pakopų modeliu, kurio tikslas - užtikrinti pakankamas pajamas pensijoje ir sumažinti priklausomybę nuo vieno finansų šaltinio. Valstybės mokama pensija ir savanoriškas kaupimas papildo vienas kitą, o pagrindinė II pensijų pakopos užduotis yra ne tik padėti žmogui sukaupti tam tikrą turtą iki pensijos, bet ir užtikrinti, kad šis turtas būtų išmokamos nuosekliai per ilgą laiką.
Taip pat skaitykite: Pensijų anuiteto rūšys
„Svarbu pabrėžti, kad pasitelkdama tokią sistemą valstybė sprendžia ne tik atskiriems žmonėms, bet visai visuomenei aktualią problemą. Nepakankamos pensijos ir didelė skurdo rizika senatvėje (pagal šį rodiklį esame tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tiek Europos Sąjungos šalių uodegoje) gali lemti augančius mokesčius ir tiems, kurie savo ateities gerove pasirūpins patys. Taigi anuitetai skirti užtikrinti didesnes reguliarias visų senjorų pajamas senatvėje, taip sumažinant spaudimą šalies finansų sistemai”, - sako P. Kabelis.
Mitai apie pensijų anuitetus
Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus apie pensijų anuitetus ir panagrinėkime, kiek jie atitinka realybę.
Mitas: anuitetas - vienintelis būdas, kaip galėsiu pasinaudoti sukauptu turtu
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu. Be to, šiemet atsirado ir daugiau galimybių pasinaudoti savo turtu anksčiau laiko.
„Svarbu ir tai, kad dabar II pensijų pakopa yra lankstesnė - numatyti atvejai, kai dėl sunkios sveikatos būklės ar reikšmingo darbingumo netekimo, žmogui sudaroma galimybė pasinaudoti visu pensijų fonde sukauptu turtu“, - sako P. Kabelis.
Pasak eksperto, taip pat numatyta, kad jeigu iki senatvės pensijos amžiaus lieka penkeri metai ar mažiau, o žmogus yra sukaupęs mažiau nei pusę privalomos pensijų anuiteto sumos, ši suma gali būti atsiimta vienkartine išmoka. Be to, kiekvienam dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį suteikiama galimybė atsiimti dalį - iki 25 proc. - pensijų fonde sukaupto turto, neviršijant paties dalyvio sumokėtų įmokų dalies ir laikantis įstatyme nustatytų sąlygų.
Taip pat skaitykite: Kas yra pensijų anuitetas su garantuotu mokėjimo laikotarpiu?
Mitas: pasirinkus anuitetą, sukauptos lėšos nėra paveldimos
Nemaža dalis pensijų fondų dalyvių svarsto, ar pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Svarbu suprasti, kad paveldimumas priklauso ne nuo paties anuiteto fakto, o nuo to, koks anuiteto tipas pasirenkamas.
„Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė. Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę“, - sako P. Kabelis.
Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis - jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams. Taip pat yra ir toks sprendimas, kai dalis sukaupto turto lieka pensijų fonde, toliau investuojama ir paveldima, o reguliarios anuiteto išmokos pradedamos mokėti vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus. Tokie pasirinkimai leidžia suderinti dalykus, kurie žmonėms dažniausiai ir kelia daugiausia klausimų - stabilias pajamas pensijoje ir paveldimumą. Todėl teiginys, kad pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos „dingsta“, neatitinka realybės.
Mitas: anuitetai brangūs, o mokesčiai „suvalgo“ santaupas
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus - kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą. Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma.
Kaip teigia P. Kabelis, sudarius pensijų anuiteto sutartį ir įsigijus anuitetą iš „Sodros” anuitetų fondo, taikomas vienkartinis 2,5 proc. administravimo mokestis, kuris nuskaičiuojamas iš karto. Vėliau jokių periodinių ar „paslėptų“ mokesčių nėra - pensijos išmokos žmogui mokamos be papildomų atskaitymų. Toks vienkartinis mokestis, paskirstytas per visą tikėtiną pensijos mokėjimo laikotarpį, turi labai ribotą poveikį mėnesinei išmokai.
Mitas: anuiteto lėšos nebėra investuojamos
Pasirinkus pensijų anuitetą, kartais manoma, kad sukauptos lėšos nustoja „dirbti“ ir laikui bėgant jų vertę neišvengiamai mažina infliacija. Iš tiesų pensijų anuitetų fondas investuoja lėšas, o jo veikla orientuota į ilgalaikį mokėjimų stabilumą ir perkamosios galios išsaugojimą.
Pensijų anuitetų fondas valdomas pagal aiškią investavimo strategiją, kuri derina saugumą, diversifikaciją ir augimo potencialą. Tai leidžia ne tik užtikrinti reguliarias išmokas, bet ir siekti, kad jos laikui bėgant nenuvertėtų.
„Pensijų anuitetas pirmiausia yra rizikų valdymo sprendimas - jis skirtas stabilumui. Tačiau stabilumas nereiškia, kad lėšos nėra investuojamos. Priešingai - jos ir toliau dirba, o pastaraisiais metais daliai anuitetų gavėjų buvo mokamos ir didesnės išmokos, nei numatyta minimaliomis sąlygomis. Pastaruosius kelis metus anuitetai buvo indeksuojami (didinami) 2-3% kasmet“, - sako P. Kabelis.
Apibendrinant, galima teigti, kad pensijų anuitetas yra svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, padedanti užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje. Svarbu suprasti jo veikimo principus ir išsklaidyti mitus, kad priimtumėte informacija pagrįstus sprendimus dėl savo ateities.
Darbdavių vaidmuo pensijų kaupime
Vis daugiau Lietuvos darbdavių įtraukia pensijų kaupimą į darbuotojams siūlomų naudų paketą - tokia iniciatyva tampa vis svarbesne potencialiems kandidatams, o labiausiai ją vertina 25-35 metų darbuotojai. Ekspertai pastebi, kad ši darbuotojų karta jau turi pensijos kaupimo patirties ir darbdavio įmokas vertina kaip natūralų tęstinumą padedant jiems siekti ilgalaikio finansinio saugumo.
Bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenimis, Lietuvoje veikiančios įmonės darbuotojų pensijoms šiemet jau yra sukaupusios daugiau nei 115 mln. eurų - dvigubai daugiau lėšų nei buvo sukaupta 2020-aisiais. Bendrai Lietuvoje bent dalies darbuotojų pensijoms lėšas kaupia apie ketvirtadalis darbdavių, parodė bendrovės „Figure Baltic Advisory“ atlikta apklausa.
„Pensijos kaupimas šiandien jau tapo neatsiejama naudų paketo ir socialinės atsakomybės strategijos dalimi. Naujausi tyrimai rodo, kad darbuotojai yra lojalesni darbdaviams, kurie pasirūpina jų finansine ateitimi - prisideda prie pensijos kaupimo, vykdo kitas finansinio raštingumo iniciatyvas. Be to, darbuotojai pensijų kaupimą supranta ir kaip darbdavio atsakomybės ir rūpesčio žmonėmis simbolį“, - teigia Iveta Pigagienė, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė.
Anot ekspertės, vis daugiau organizacijų pensijų kaupimą įtraukia į darbuotojų vertės pasiūlymą, naujokų įvedimo į darbovietę programas (angl. onboarding) bei organizuoja finansinio raštingumo sesijas. Pensijos kaupimo administravimas tapo visiškai skaitmenizuotas - darbuotojai gali realiu laiku sekti įmokas mobiliojoje programėlėje.
„Pastebima, kad 25-35 metų darbuotojai itin aktyvūs finansinio raštingumo ir pensijų kaupimo iniciatyvose. Jie lygina darbdavių siūlomas sąlygas, teiraujasi apie pensijų įmokas ir dažnai tęsia kaupimą net pakeitę darbovietę. Tai rodo augantį visuomenės finansinį sąmoningumą“, - priduria I. Pigagienė.
Viena pirmųjų Lietuvos įmonių, pasiūliusių darbuotojams darbdavio prisidėjimą prie pensijų kaupimo, buvo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, iniciatyvą pradėjusi dar 2015 metais.
„Tuomet toks sprendimas rinkoje buvo itin inovatyvus - darbdaviai retai siūlė pensijos kaupimo naudas. Mūsų tikslas buvo padėti darbuotojams pasiruošti oriai senatvei ir stiprinti jų finansinę gerovę. Šiandien galime drąsiai sakyti, kad priemonė pasiteisino - tai yra viena iš labiausiai mūsų darbuotojų vertinamų naudų“, - sako Inga Abraškevičė, „Telia“ Atlygio ir naudų vadovė.
I. Abraškevičės teigimu, bendrovė nuolat atnaujina darbuotojų programą „Kaupk su Telia“ ir organizuoja edukacines iniciatyvas apie finansinį raštingumą - nuo pensijų fondų pristatymų iki kūrybiškų akcijų, skatinančių atvirus pokalbius apie taupymą ir ateities planus.
„Kai pakvietėme kolegas pasidalinti, kam jie taupo ir kokias svajones norėtų įgyvendinti senatvėje, pamatėme, kad tema darbuotojams itin artima. Po šios iniciatyvos padidėjo susidomėjimas pensijų kaupimo programa ir apskritai diskutavimas apie finansinį stabilumą“, - pasakoja I. Abraškevičė.
I. Abraškevičė dalijasi, kad „Telia“ darbuotojų gerovės strategija apima keturias kryptis: emocinę, fizinę, finansinę ir asmeninio tobulėjimo sritis.
„Norime, kad mūsų darbuotojai gerai jaustųsi ne tik šiandien, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl ieškome tvarių sprendimų, kurie suteikia realią vertę. Pensijų kaupimas - viena tokių investicijų į darbuotojų ateitį“, - teigia „Telia“ atstovė.
Pasak jos, įmonė sąmoningai renkasi ilgalaikes, tvarias naudas vietoje trumpalaikių mados sprendimų. Tokia filosofija padeda kurti teigiamą įmonės kultūrą ir skatina darbuotojus labiau įsitraukti. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad darbdaviams svarbu turėti aiškią naudų filosofiją, tačiau tuo pat metu nesivaikyti naudų, kurios nebūtinai tinka konkrečiai įmonei, nebijoti būti drąsiems ir aiškiai žinoti, kas ir kodėl daroma.
„Formuojant naudų politiką svarbu aiškiai įvardyti, kas svarbu įmonei, kokios jos vertybės ir kaip jos galėtų atsispindėti darbuotojams teikiamų naudų krepšelyje. Nereikėtų skubėti kopijuoti kitų įmonių, verčiau galvoti apie savo unikalumą ir nebijoti nepopuliarių sprendimų. Buvo gana drąsu tapti viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, įgyvendinusių pensijų kaupimo programą, tačiau aiškiai žinojome, kodėl tai darome, ir matome, kad toks sprendimas pasiteisino”, - papildo I. Abraškevičė.
Anot „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės Ivetos Pigagienės, pensijų kaupimas tampa vis svarbesniu darbdavio įvaizdžio ir socialinės atsakomybės elementu. „Darbdaviai vis labiau suvokia, kad prisidėdami prie darbuotojų finansinės ateities jie ne tik stiprina lojalumą, bet ir kuria į darbuotoją orientuotą įmonės kultūrą. Tai - ne tik finansinis, bet ir vertybinis pasirinkimas“, - teigia I. Pigagienė.
Lietuvoje pastebimas nuoseklus darbdavių įsitraukimo į pensijų kaupimą augimas. Šią naudą darbuotojai vertina ne tik kaip priedą prie atlyginimo, bet ir kaip darbdavio rūpesčio ir ilgalaikio įsipareigojimo ženklą.
Praktiniai patarimai kaupiantiems pensijai
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Pagrindiniai pensijų anuiteto pasirinkimo aspektai:
- Sukaupta suma: Nuo jos priklauso, ar galėsite atsiimti vienkartinę išmoką, ar gausite periodines išmokas, ar jums bus mokamas anuitetas.
- Anuiteto tipas: Pasirinkite anuiteto tipą, atsižvelgdami į savo poreikius ir prioritetus (pvz., paveldimumo galimybę).
- Finansinis raštingumas: Domėkitės pensijų kaupimo galimybėmis, lyginkite darbdavių siūlomas sąlygas ir konsultuokitės su ekspertais.
Darbdavio įtaka:
- Darbdavio indėlis į pensijų kaupimą didina darbuotojų lojalumą.
- Įmonės, siūlančios pensijų kaupimą, pritraukia daugiau kvalifikuotų darbuotojų.
- Finansinio raštingumo iniciatyvos padeda darbuotojams geriau suprasti pensijų kaupimo naudą.
| Mitas | Realybė |
|---|---|
| Anuitetas - vienintelis būdas pasinaudoti sukauptu turtu. | Priklausomai nuo sukauptos sumos, galima atsiimti dalį ar visą turtą vienu kartu. |
| Pasirinkus anuitetą, lėšos nepaveldimos. | Paveldimumas priklauso nuo anuiteto tipo. |
| Anuitetai brangūs, mokesčiai „suvalgo“ santaupas. | Taikomas vienkartinis 2,5% administravimo mokestis, vėliau jokių papildomų mokesčių nėra. |
| Anuiteto lėšos nebėra investuojamos. | Pensijų anuitetų fondas investuoja lėšas, siekdamas užtikrinti stabilumą ir perkamosios galios išsaugojimą. |