Lietuvos gyventojai, apdrausti ligos socialiniu draudimu, susirgę ar patyrę traumų ir tapę laikinai nedarbingi, turi teisę gauti ligos išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros). Šios išmokos skirtos kompensuoti darbo užmokestį už laikotarpį, kai asmuo dėl ligos negali dirbti. Tačiau norint gauti ligos išmoką, būtina būti dirbančiam Lietuvoje ir turėti ligos socialinio draudimo stažą.
Kada mokama ligos išmoka?
Ligos išmoka skiriama, jei prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, išskyrus tam tikrus įstatymuose nustatytus atvejus. Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas - visų susirgimų atvejais ji apskaičiuojama pagal vienodą tvarką.
Ligos pašalpa už pirmąsias dvi ligos dienas mokama darbdavio lėšomis, kai šios dienos sutampa su darbuotojo darbo grafiku. Šis mokėjimas darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką.
Atkreiptinas dėmesys, kad kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš darbdavio lėšų neskaičiuojama.
Ligos išmokos, mokamos per Sodrą
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką pradeda mokėti Sodra, ir ji mokama iki darbingumo atgavimo dienos už darbo dienas. Šios išmokos dydis siekia 62,06% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga yra susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, ligos išmoka Sodros lėšomis padidėja iki 77,58%.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Minimali ligos išmoka 2026 metų I ketvirčio duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali - neviršija 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra taikomi mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (GPM) 15% ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka 6%. Preliminarų ligos išmokos dydį galite patikrinti oficialiose Sodros svetainėse.
Specialios ligos išmokos kategorijos
Asmenims, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslais, ligos išmoka iš Sodros lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios nedarbingumo dienos ir tęsiama iki darbingumo atgavimo. Šiems asmenims ligos išmokos dydis siekia 77,58% jų uždarbio.
Asmenims, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis pateikimo Sodros skyriuje. Po sprendimo priėmimo ligos išmoka turi būti išmokėta per 7 dienas. Svarbu paminėti, kad ligos pašalpa skiriama tik už darbo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku.
Nedarbo išmoka užsieniečiams ir kiti draudimo atvejai
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir prarado darbą, gali būti mokama nedarbo išmoka, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus. Ši išmoka priklauso nuo draudžiamojo stažo, leidimo gyventi Lietuvoje (laikino ar nuolatinio) ir jo išdavimo pagrindo. Pavyzdžiui, užsieniečiai su Mėlynąja kortele arba leidimu gyventi šeimos susijungimo pagrindu gali gauti nedarbo išmoką. Tuo tarpu, jei leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu ir darbas prarandamas, leidimas gyventi gali būti panaikintas, o asmuo negalės registruotis Užimtumo tarnyboje.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Norint gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, būtina būti draustam nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 mėnesių turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Taip pat privalu registruotis Užimtumo tarnyboje ir turėti suteiktą bedarbio statusą, be to, Užimtumo tarnyba neturi pasiūlyti tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jei nėra sukaupto reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jeigu asmuo baigė privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijo bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Įdomu, kad jeigu reikiamo stažo Lietuvoje nepavyko sukaupti, tačiau Lietuvos gyventojas dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, gali pateikti dokumentus apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą. Tokios dokumentacijos formą Lietuvos atveju pateikia kompetentinga institucija (pavyzdžiui, forma PD U1 ES valstybėse). Ukrainos piliečiai turi teisę užskaityti Ukrainoje įgytą stažą, jei turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė
Nedarbo išmokos suma priklauso nuo vidutinių jūsų pajamų per paskutinius 30 mėnesių, įskaitant mėnesius be pajamų. 2026 metų I ketvirčio duomenimis didžiausia nedarbo išmoka siekia 1405,45 EUR. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 9 mėnesius. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite apskaičiuoti Sodros svetainėje.
Praeikite prašymą gauti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Parama žmonėms su negalia
Asmenys, turintys negalią, gali gauti valstybės paramą, išreikštą piniginėmis išmokomis, kurios dažniausiai yra dvi pagrindinės pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama asmenims, kurie negauna kitų didesnių pašalpų. Šią pensiją gali gauti vaikai su negalia, asmenys iki 24 metų netekę ne mažiau kaip 45% darbingumo, asmenys netekę 60% darbingumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu, motinos su 5 ir daugiau vaikų netekusios 60% darbingumo, taip pat tėvai ar globėjai, kurie slaugė neįgalų asmenį bent 15 metų.
- Socialinio draudimo negalios pensija - skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną ir turi ne mažiau kaip 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Dėl šių pensijų asmenys turi kreiptis tiesiai į Sodrą. Reikia pabrėžti, kad negalią turintis žmogus vienu metu gali gauti tik vieną pensiją.
Taisyklės ir sąlygos ligos išmokoms
Ligos išmoka skiriama neatsižvelgiant į ligos tipą ar jos pobūdį, todėl išmokos dydis nustatomas vienodai visiems apdraustiesiems. Be to, civiliniame procese yra nustatytas baigtinis sąrašas išmokų, iš kurių negalima daryti išskaitų. Tai užtikrina teisingą ligos išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą.
Daug dėmesio skiriama ir papildomo pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimui, kuris pagal Pensijų kaupimo įstatymą turi būti 1,8% arba 3%. Darbdavio mokamos ligos pašalpos už dvi pirmąsias ligos dienas dydis gali keistis, priklausomai nuo įmonės pasirinkimo ir galiojančių teisės aktų.
Šioje srityje svarbus teisinis reguliavimas yra užtikrinamas aktualiais įstatymais, įskaitant 2017 m. ir 2023 m. pakeitimus, kurie reglamentuoja ligos išmokų mokėjimą ir jų tvarką.
tags: #nedarbingumo #dienos #neapmokamos