Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, ypač tarp jaunų žmonių. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Neginčijama, kad socialiniai tinklai yra naudingi. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
Nors viešose diskusijose vis daugiau kalbama apie neigiamas virtualaus bendravimo pasekmes, reikia pripažinti, kad atliktų tyrimų rezultatai nėra vienodi. Dalis tyrimų atskleidžia, kad naudojimasis ST kelia nemažą riziką gerovei, tačiau skirtingų tyrimų pateikiami efekto dydžiai yra nevienodi ir priklauso nuo įvairių konteksto veiksnių, tokių kaip veiklos pobūdis (pvz., juokavimai ar neapykantos kurstymas, aktyvus ar pasyvus bendravimas) (Huang, 2022; Valkenburg, 2022). Naujausiais duomenimis, visame pasaulyje yra apie 4,8 milijardo ST naudotojų, o tai sudaro 59,9 % visos žmonijos populiacijos (DataReportal, 2023).
Skaičiai ir tendencijos: nuo kasdienio naudojimo iki sveikatos rodiklių
Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų [1]. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Ir ypač dabar, kai dėl COVID-19 sumažėjo galimybės tiesiogiai bendrauti, socialinių tinklų naudojimas labai išaugo. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą.
Kasdienės motyvacijos ir elgsenos modeliai
Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose [5]: smalsauja, ką veikia draugai; nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius; praleidžia laisvą laiką; ieško juokingų ar smagių istorijų; apskritai bendrauja su žmonėmis; dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais; dalijasi savo nuomone; nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus; susipažįsta su naujais žmonėmis. Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Iliuzijos ir lyginimasis: kaip socialiniai tinklai keičia realybės pojūtį
Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini. Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus.“
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas.
Realybės pakeitimas ir psichologinės pasekmės
Pirmiausia, žalai priskiriama tai, kad kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę. Tai, ką žmonės daro realiame gyvenime, pavyzdžiui, patenkina pasikeitimo informacija, bendravimo ar kitus poreikius tiesiogiai bendraudami, pilnai perkeliama į socialinius tinklus taip atitrūkstant nuo realybės. Gyvenimas socialiniuose tinkluose yra iškreiptas ir tai yra žalinga. Atpratus nuo realaus gyvenimo, kyla įvairių psichologinių problemų. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai.
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
FOMO, algoritmai ir įsitraukimas: kodėl taip sunku atsitraukti
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku.
Nuo dopamino iki priklausomybės: psichologiniai mechanizmai
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.“ Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai [7]: nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius), nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas), konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Psichikos ir fizinės sveikatos poveikis
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro [20]. Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos.
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus [21]. Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas dėl savižudybių, susijusių su internetinėmis patyčiomis ir automobilių įvykiais dėl žinučių rašymo vairuojant [26]. Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją [22].
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Lyčių ir amžiaus skirtumai
Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose [12]. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams [13]. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis [14]. Paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų.
Identitetas, vienišumas ir gerovė
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Vienišumas ir socialiniai tinklai. Aptinkama, kad, kai naudodamasis socialiniais tinklais individas turi galimybę patirti susietumą, įsilieti į pozityvias sąveikas ar sulaukti socialinės paramos, tai gali mažinti nerimą ir didinti pasitenkinimą gyvenimu (Seabrook et al., 20166). Li su kolegomis (2021) pastebėjo, kad ST naudojimas COVID-19 sukeltos pandemijos metu leido kompensuoti socialinės izoliacijos ir vienišumo efektą pasitenkinimui gyvenimu.
Empiriniai tyrimai atskleidžia, kad skirtingų lūkesčių paskatinto elgesio virtualioje aplinkoje efektai individo gerovei ir psichikos sveikatai nėra analogiški. Pasitraukimas į virtualią realybę siekiant išvengti nemalonių emocijų siejasi su neigiamu poveikiu: naudojimasis ST ar internetu, tikintis nepatirti neigiamų emocijų, pasižymi didesne rizika probleminiam interneto naudojimui pasireikšti (Wegmann et al., 2018; Brailovskaia et al., 2020; Melodia et al., 2022), o tai žalingai veikia individo gyvenimą daugeliu aspektų (Hellström et al., 2015; Hylkilä et al., 2023).
Kaip socialiniai tinklai gali padėti
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Socialiniai tinklai padeda labiau vertinti savo kultūrą, meną, tai bendradarbiavimas ir naujovės. Reikia nepamiršti labdaros organizacijų, kurios per socialinius tinklus didina žmonių sąmoningumą tam tikrais klausimais, padeda tiems, kuriems reikia pagalbos. „Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo.“
Priklausomybės ribos ir diagnostikos klausimai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų ir įrodžius, kad šis sutrikimas daro neigiamą įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, šeimai, visuomenei. Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo, nes vartojo alkoholį, narkotikus, lošė ar panašiai.
Sutariama, kad laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, neturėtų trukdyti visoms kitoms asmens veikloms. Tačiau jei apleidžiamos kitos veiklos, visas laisvalaikis praleidžiamas prie kompiuterio - reikia pradėti riboti laiką. Dar vienas požymis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, yra artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose.
Kas labiau rizikuoja
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems [8]: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai. Net ir toks geras būdo bruožas kaip smalsumas irgi skatina dažniau sėdėti socialiniuose tinkluose, kadangi socialiniai tinklai pateikia daug naujienų, ir žmogus, jausdamas smalsumą, gali norėti vis daugiau sužinoti.
Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų [4]. Socialinių tinklų priklausomybės modelis. Socialinių Tinklų Naudojimo Motyvai ir Lūkesčiai. Pagal asmens, emocijų, kognicijų ir veiksmų sąveikos modelį (angl. Interaction of Person-Affect-Cognition-Execution model (I-PACE)) (Brand et al., 2016), lūkesčiai, t. y. mintys apie tai, ką asmuo tikisi gauti iš naudojimosi internetu, veda prie sprendimo naudotis internetu ir veikia elgesį.
Šeimos, aplinka ir prevencija
Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Jo nuomone, tai gali reikšti, kad reikia labiau kontroliuoti naudojimąsi socialiniais tinklais, ypač šeimose.
Praktinis veiksmas, kurį jis siūlo tėvams, yra nustatyti taisykles, ribojančias prie ekranų praleidžiamą laiką namuose - ir ne tik vaikams. Kai šeimos nustato ribas, žmonės yra aktyvesni ir apskritai laimingesni. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai.
Prevencijos kryptys ir rekomendacijos
- Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
- Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
- Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Rekomenduoju išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą.
- Siūlyčiau atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą. Galima bandyti ir dienas be interneto.
- Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti fomo (baimę praleisti ką nors svarbaus): Ribokite socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką. Išjunkite nebūtinus pranešimus. Nejauskite pareigos reaguoti tuoj pat. Susiraskite įdomios veiklos.
- Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Praktiniai atpažinimo kriterijai ir savistaba
Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla. Tada svarbu apsibrėžti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko.
Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams. Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Galima „atimti“ socialinius tinklus iš žmogaus, bet svarbu padėti užpildyti tą tuštumą, laisvą laiką, kuris atsirado.
Socialiniai tinklai kaip bendravimo priemonė
Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje.
„Gali, - sakė psichologas. - Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai.“ Svarbūs aspektai - naudojimo kiekis ir būdas. „Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame.“
Rizikingas elgesys ir visuomenės reakcijos
Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete.
Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas). Socialiniai tinklai tampa tokios evoliucijos, vis didėjančio individualizmo ar net kartais solipsizmo įrankiu. Socialiniai tinklai dažnai tampa atskyrimo nuo bendraamžių ar negailestingo elgesio su kitu įrankiu.
Žvilgsnis į socialinių tinklų ateitį ir atsakomybę
Technologijų įmonės sąmoningai kurie priklausomybę sukeliančius produktus. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams. „Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.“ Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Trumpa faktų santrauka
| Temos aspektas | Esminės tezės |
|---|---|
| Nauda | Bendravimas, informacija, kūrybiškumas, sveikatos švietimas, socialinė parama |
| Rizikos | Lyginimasis, FOMO, miego sutrikimai, nerimas, depresija, patyčios |
| Priklausomybė | Nuotaikos kaita, tolerancija, abstinencija, konfliktai, atkrytis |
| Pažeidžiamumas | Paaugliai, studentai, vieniši, intravertai; lyčių skirtumai |
| Prevencija | Laiko ribojimai, pranešimų išjungimas, pertraukos, šeimos taisyklės, psichologo pagalba |
Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais. Dažnas iš mūsų, atsikėlęs ryte, peržiūri naujienas socialiniuose tinkluose ir sužino, kas įvyko per tą laiką, kol miegojo, ir taip neatsilieka nuo pasaulio naujienų. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Toks žmogus nuo ryto iki vakaro sėdi prie telefono ar kompiuterio. Socialiniuose tinkluose jie jaučiasi saugūs, reiškia nuomonę įvairiais klausimais, net jei niekas jų to neprašo, drąsiai kritikuoja ir panašiai. Anksčiau ar vėliau įvairiomis aplinkybėmis visiems tenka sugrįžti į realybę, su kažkuo bendrauti realiai, atsiskaityti už darbus ir panašiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo.“ Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti. Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc. tinklais pertraukas.
tags: #kokia #realybe #yra #socialiniuose #tinkluose