Miokardo infarktu vadinama negrįžtama širdies raumens ląstelių žūtis dėl kraujotakos nepakankamumo. Širdies raumenį maitina ir deguonimi aprūpina vainikinės arterijos, tačiau, jas užkimšus susidariusiam trombui, širdies raumuo apmiršta dėl deguonies trūkumo. Ištikus infarktui, svarbu kuo skubiau sulaukti gydytojų pagalbos - kuo greičiau atlaisvinamos užsikimšusios kraujagyslės, tuo mažesni pažeidimai fiksuojami širdies raumenyje.
Laiku atpažinti infarktą ir tinkamai į jį sureaguoti padės infarktą išgyvenusio Henriko Simunčio pasidalinta patirtis ir Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkės, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. Noros Kupstytės-Krištaponės atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus.
Ką jaučia žmogus infarkto metu ir kaip jį atpažinti
Anot Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkės, infarktą išduoda spaudžiančio ar maudžiančio pobūdžio (rečiau - aštraus, deginančio) vidutinio intensyvumo ar stiprus skausmas krūtinėje, plintantis į kaklą ar rankas, kartais lokalizuotas po krūtinkauliu „duobutėje“, atsiradęs staiga, ar stiprėjantis, užtrukęs ilgiau nei 20 minučių. „Skausmas gali atsirasti po fizinio ar emocinio krūvio, neretai - ramybėje, ypač ryto valandomis, gali susilpnėti ir vėl sustiprėti. Skausmą gali lydėti šalto prakaito pylimas, silpnumas, dusulys, mirties baimė, pykinimas ar net vėmimas, širdies plakimo pojūtis, tačiau nedidelė dalis pacientų patiria tik nežymų skausmą ar netipinius pojūčius, pavyzdžiui, apatinio žandikaulio ar pilvo maudimą“, - sako N. Kupstytė-Krištaponė.
Nors ir ne visada, tačiau kai kurie pacientai dar iki miokardo infarkto keletą savaičių jaučia diskomfortą krūtinėje krūvio metu ar ryto valandomis, kuris praeina savaime ar nutraukus krūvį, tačiau, kadangi tas sunkumas krūtinėje nevargina, dažnai niekur nesikreipia.
Henriko Simunčio istorija iliustruoja, kad infarktas ne visada prasideda stipriu krūtinės skausmu: „Man tai nutiko lipant į 5 aukštą. Nebuvo jokių skausmų, tačiau išpylė prakaitas. Nusileidome su gydytoja į apačią, padarė man kardiogramą. Praėjo prakaitavimas, vėl pasijutau normaliai. Po valandos padarėme antrą kardiogramą - didelių pakitimų nebuvo. Tačiau, aptarnavus dar vieną ligonį, nusprendžiau nevažiuoti dar namo, pasakiau - daktare, gal reikia važiuoti į priėmimą. Tada, atlikus dar vieną kardiogramą, pamatėme, kad man užsikimšusi kraujagyslė“, - prisimena Henrikas.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Ūminė reakcija: ką daryti įtariant infarktą
- Iškvieskite greitąją pagalbą, ir pabūkite šalia, stebėdami žmogaus sąmonės būklę bei kvėpavimą, kol atvyks medikai.
- Pasodinkite, jei tik yra galimybė - paguldykite infarkto ištiktą žmogų.
- Jei ištiko klinikinė mirtis - gaivinkite. Jei dabar skaitote ir pagalvojote, kad nemokate gaivinimo veiksmų, išmokite rytoj ar šią savaitę.
- Jei infarkto ištiktas žmogus yra vienas namuose, būtina atrakinti duris ir laukti iškviestų medikų.
Reabilitacija po miokardo infarkto: ką apima ir kiek trunka
Kardiologinė reabilitacija yra kompleksas skirtingų priemonių, taikomų pacientui po ūmių susirgimų (miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina), taip pat po atliktų širdies intervencijų bei operacijų. Pacientas ir jo šeimos nariai mokomi sveikos mitybos principų, fizinio aktyvumo palaikymo, cholesterolio mažinimo būdų, širdies nepakankamumo vertinimo, kraujospūdžio stebėjimo.
Gydymo metu nuolat vertinamas reabilitacijos efektyvumas, stebima: Širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, hemodinamika, širdies nepakankamumo požymiai; vertinamas paciento fizinio pajėgumo kitimas, atliekama veloergometrija, slenkančio takelio testas ir kt.
Yra kelios reabilitacijos fazės - ūminė, sveikimo ir palaikomoji. Pastarosios fazės metu atliekami sudėtingesni pratimai, naudingas čia ir lėtas bėgimas, žaidimai su kamuoliu, lazdomis, pratimai su 1-2 kg svarsčiais. Atlikimo tempas vidutinis, mankštos trukmė nuo 45 iki 60 min. Standartinė fizinės reabilitacijos trukmė - 8-12 savaičių. Reabilitacija laikoma efektyvi, jei ligonis pasiekia 7 MET krūvį.
Ligonis turi būti nuteiktas ilgalaikei fizinei reabilitacijai, nes teigiami širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai išlieka tol, kol pacientas mankštinasi (treniravimo poveikis išnyksta po 3 savaičių). Tad būtina nuolat judėti, palaikyti aktyvumą. Fiziškai aktyvūs pacientai turėtų būti ne mažiau kaip 30 minučių per dieną.
Kiek laiko trunka nedarbingumas po infarkto?
Vieno atsakymo nėra, nes nedarbingumo trukmė priklauso nuo infarkto sunkumo, komplikacijų, gydymo būdo ir darbo pobūdžio. Jei žmogus dirba sėdimą darbą biure ir atsigauna sklandžiai, grįžti į darbą dažnai galima anksčiau. Tuo tarpu dirbantiems fiziškai sunkų darbą, vairuojantiems sunkųjį transportą ar atliekantiems didelės atsakomybės reikalaujančias užduotis gali prireikti ilgesnio nedarbingumo laikotarpio.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Sprendimą dėl grįžimo į darbą visada priima gydantis gydytojas, įvertinęs širdies funkciją, tyrimų rezultatus ir bendrą savijautą. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)).
Jeigu žmogaus liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Kaip veikia ligos išmoka ir finansinė apsauga
Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Pastebima, kad infarktas vis dažniau ištinka jaunesnius, darbingo amžiaus asmenis. Tai reiškia, kad dideliu rūpesčiu jiems gali tapti ne tik sutrikdytos sveikatos atstatymas, bet ir atsiradęs nedarbingumas, sumažinantis įprastas pajamas. Nors kritinių ligų ir traumų atvejais asmenims skiriama „Sodros“ išmoka, dalis gyventojų savo finansinę padėtį apsaugo papildoma priemone - asmens draudimu.
Kaip teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, asmens draudimas padeda sumažinti dėl traumų ar kitų nelaimingų atsitikimų kylančią finansinę naštą. „Išmoka susirgus kritine liga gali siekti nuo 1 000 iki 7 000 Eur. Ji skirta apdraustajam, kad šis galėtų ramiai reabilituotis ir greičiau atgauti jėgas, atsistatyti. Asmens draudimu siekiame padėti žmogui, pagelbėti jam sunkiame etape“, - komentuoja R. Grizickas.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Gyvenimo pokyčiai po infarkto ir kas svarbiausia
Po patirto infarkto svarbu keisti gyvenimo įpročius. N. Kupstytė-Krištaponė pabrėžia, kad paciento gyvenimo pokyčiai po infarkto priklauso nuo to, kokias komplikacijas jis patyrė. Sudėtingiausia tiems, kuriems gyvenimo kokybę blogina širdies nepakankamumas - dusulys, silpnumas, tinimai, taip pat aritmijos.
Būtų labai gerai, kad žmogus laikytųsi sveikos gyvensenos principų - kasdien sportuotų bent 30 minučių iki suprakaitavimo ir pulso padažnėjimo, daugiau vaikščiotų, sumažintų kūno svorį, nerūkytų, vartotų mažiau druskos, saldumynų ir gyvulinės kilmės riebalų, daugiau daržovių, riešutų, riebios jūrinės žuvies. Svarbus darbo ir poilsio režimas, netinkamas darbas naktimis. Apie socialinių ryšių ir gerų emocijų naudą nedažnai kalbama, tačiau noriu pabrėžti, jog socialinė izoliacija ir depresija blogina prognozę, tai įrodyta.
Ji prideda, jog paskirtų vaistų reguliarus vartojimas taip pat svarbus, ypač pirmaisiais metais po miokardo infarkto. Pakitus būklei, atsiradus naujiems simptomams reikalinga šeimos gydytojo ar kardiologo konsultacija.
Konkrečios medicininės rekomendacijos
- Po miokardo infarkto gydydami vaistais siekiame geros kraujo spaudimo kontrolės (mažesnio nei 130/80 mmHg).
- Suretiname pulsą ramybėje iki 55-65 k/min.
- Dislipidemiją gydome siekdami mažo tankio lipoproteinų koncentracijos sumažėjimo.
- Skiriame du vaistus, veikiančius kraujo krešėjimą.
Visada sakau pacientams, kad tabletės yra svarbios, jos tikrai padės, jei bus suvartotos, bet dar svarbiau yra tai, kaip žmogus gyvena - širdies sveikata susijusi su mityba, fiziniu aktyvumu ir geromis emocijomis“, - pabrėžia N. Kupstytė-Krištaponė.
Grįžimas į darbą: į ką atsižvelgti
Grįžimo laikas priklauso ne tik nuo medicininių rodiklių, bet ir nuo darbo pobūdžio. Sprendimą dėl grįžimo į darbą visada priima gydantis gydytojas, įvertinęs širdies funkciją, fizinį pajėgumą ir darbo krūvį.
| Darbo pobūdis | Grįžimas |
|---|---|
| Sėdimas biuro darbas | Dažniausiai greičiau |
| Vidutinio fizinio krūvio darbas | Individualiai |
| Sunkus fizinis darbas | Dažnai vėliau |
| Profesionalūs vairuotojai | Pagal specialias rekomendacijas |
Emocinis atsigavimas ir ką stebėti
Po infarkto atsigauna ne tik širdis. Daugelis žmonių kurį laiką jaučia nerimą, baimę dėl ateities arba nuolat stebi kiekvieną širdies dūžį ir kūno pojūtį. Tokios reakcijos yra normalios. Patirta gyvybei pavojinga būklė dažnai pakeičia požiūrį į sveikatą ir savo kūną. Kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ar net depresijos simptomai. Todėl šiuolaikinė reabilitacija apima ne tik fizinį aktyvumą, bet ir emocinės sveikatos stiprinimą.
Jeigu nerimas ar liūdesys trunka ilgai, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Sinkopė - staigus nualpimas ar sąmonės praradimas. Insultas, Infarktas.
Ko vengti ir kada skubiai kreiptis
- Savavališkai nutraukti vaistus.
- Per anksti grįžti prie didelio fizinio krūvio.
- Rūkyti ar grįžti prie žalingų įpročių.
- Praleisti kontrolinius vizitus pas gydytoją.
Jei atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas, staigus dusulys, alpimas arba sąmonės netekimas, labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas - nedelsiant kviesti 112. Bet kokius naujus ar nerimą keliančius simptomus po infarkto verta aptarti su gydytoju.
Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie gyvenimą po infarkto
- Atsigauti palaipsniui ir laikytis gydytojo sudaryto plano.
- Dalyvauti reabilitacijos programoje - ji padeda saugiau grįžti prie kasdienybės.
- Nedarbingumo trukmė priklauso nuo infarkto sunkumo, gydymo ir darbo pobūdžio.
- Grįžti į darbą galima tik gydytojui įvertinus širdies funkciją ir fizinį pajėgumą.
- Vartoti gydytojo paskirtus vaistus, kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį, palaipsniui didinti fizinį aktyvumą ir rūpintis emocine sveikata.
Atlikus širdies arterijos stenavimą, vyrui reikėjo 18 dienų praleisti reabilitacijoje. Tiesa, net ir grįžus iš reabilitacijos, H. Simunčio gyvenimas buvo kitoks, nei iki infarkto - vyrui teko priprasti ne tik prie vaistų, bet ir prie naujų sveikos gyvensenos įpročių. „Visus metus turiu gerti kraują skystinančius vaistus. Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas - reikia daug vaikščioti. Po infarkto be to nepraleidau nė vienos dienos, vaikštau po 5-6 kilometrus kasdien, o numečiau beveik 20 kilogramų svorio. Anksčiau buvau pilnesnis, svėriau apie 115-116 kilogramų, mažai judėjau, visada keliaudavau mašinoje. Viršsvoris yra labai didelis infarkto rizikos veiksnys, todėl visiems svarbu prisižiūrėti savo mitybą ir aktyvumą“, - pabrėžia H. Simuntis.