Lietuvoje pensijų kaupimas pradėtas vykdyti 2004 metais. Pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką nustato Pensijų kaupimo įstatymas (2003, nauja redakcija 2013).
Pensijų kaupimas - tai finansinė veikla, kurios metu pensijų fonduose kaupiamos jų dalyvių lėšos investuojamos ir reinvestuojamos į vertybinius popierius bei vėliau panaudojamos pensijoms išmokėti. Pensijų kaupimas leidžia perskirstyti jo dalyvių pajamas jų gyvenimo ciklo laikotarpiais: darbingame amžiuje gaunamų pajamų dalis kaupiama ateičiai, kad šiomis lėšomis būtų garantuotos pajamos senatvėje (nedarbingame amžiuje).
Pensijų Kaupimo Sistema Lietuvoje
Pensijų kaupimo bendrovės (pensijų fondų valdymo ar gyvybės draudimo įmonės) valdo po kelis pensijų fondus, kurie skiriasi pajamų šaltiniais ir iš jų dalyvių surinktų lėšų investavimo strategijomis. Pensijų kaupimo bendrovės valdo savo dalyvių lėšas patikėjimo teise, šios lėšos yra atskirtos nuo kito bendrovės turto. Pensijų kaupimo bendrovė privalo supažindinti asmenį, siekiantį tapti jos dalyviu, su visų jos valdomų pensijų fondų investavimo rizikingumo palyginimu.
Ji neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutartį su asmeniu, kuris yra darbingo amžiaus ir apdraustas socialiniu draudimu, ar nutraukti jau sudarytą sutartį be dalyvio sutikimo. Pensijų kaupimo didžiausia dalis vykdoma antrosios pakopos pensijų fonduose, įmoką į apdraustojo asmens asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde sudaro dvi dalys: 3 % paties dalyvio įmoka nuo jo darbo užmokesčio ir 1,5 % papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kiti, vadinamosios trečiosios pakopos, pensijų fondai kaupia lėšas ir išmoka pensijas iš savanoriškų dalyvių įmokų.
Sulaukęs senatvės pensijos amžiaus antrosios pakopos pensijų fondo dalyvis įgyja teisę gauti iš jo pensijų išmokas. Už pensijų fonde sukauptą sumą jo dalyvis turi įsigyti draudimo bendrovėje anuitetą - iki gyvos galvos mokamą nemažėjančią periodinę išmoką (įsigyti anuitetą nėra privaloma, jei jo dydis būtų mažesnis už įstatymų nustatytą dydį - šiuo atveju sukaupta suma gali būti išmokama visa iš karto ar dalimis).
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
2019 viduryje Lietuvoje veikė penkios pensijų kaupimo bendrovės. Kartu jos valdė 40 antrosios pakopos pensijų fondų, kuriuose buvo apie 1,3 mln. dalyvių, jų bendras pensijų turtas sudarė apie 3,5 mlrd. eurų. Trečiosios pakopos pensijų fondų buvo 12, jie turėjo apie 66 000 dalyvių, o pensijų turtas sudarė 117,8 mln. eurų.
Pensijų Įmokų Sustabdymas
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnį, dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Apie numatomą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios. Pensijų įmokos sustabdomos nuo kalendorinio mėnesio, einančio pasibaigus šioje dalyje nurodytam 30 kalendorinių dienų terminui, pirmos dienos.
Gavusi dalyvio prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų kaupimo bendrovė elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai informaciją apie dalyvio prašymą laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. VSDF valdyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja duomenis apie dalyvio laikiną pensijų įmokų sustabdymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų įregistravimo informuoja dalyvio draudėją ar patį dalyvį, jeigu jis yra savarankiškai dirbantis asmuo, apie pensijų įmokų sustabdymo faktą, laikotarpį ir datą, nuo kurios įmokų skaičiavimas turi būti atnaujintas.
Pasibaigus laikino pensijų įmokų sustabdymo laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo.
Gyventojų Nuomonės ir Automatinis Įtraukimas
Vėl nauji metai - vėl metas, kai tūkstančiams žmonių reikia nuspręsti, ar kaupti senatvei privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič teigia, kad šiais metais 235 tūkst. žmonių gavo pranešimą, kad jie yra įtraukiami kaupti.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
„Šį kartą yra svarbu suskirstyti į 2 gavėjų grupes, kadangi tai yra naujai įtraukiami žmonės, kurių yra apie 100 tūkstančių. Gali būti, kad jie jau seniau yra darbo rinkoje ir gauna pakartotinį kvietimą prisijungti prie kaupimo, tačiau jie dar nėra kaupimo dalyviai, niekada nemokėjo įmokų ir kaupime niekada nedalyvavo. Tai žmonės, kurie yra jaunesni nei 40 metų ir sausio 2 dieną šiais metais buvo dirbantys, buvo apdraustieji, t. y. Šiais metais yra dar viena didesnė gyventojų grupė - apie 135 tūkst. žmonių, kurie anksčiau neterminuotai sustabdė įmokų mokėjimą. Jie yra kaupimo dalyviai, kažkada dalyvavo kaupime, bet 2013 arba 2019 metais, kai įvyko pensijų kaupimo reformos, jie apsisprendė daugiau nebemokėti įmokų, bet savo sukauptas sumas pensijų fonduose paliko.
Pasak M. Kozič, neterminuotai sustabdžiusiems įmokų mokėjimą 2013 arba 2019 metais, pranešimas apie įtraukimą buvo vėl siunčiamas. „Tačiau įstatymas numato, kad ir jiems kartojamas kvietimas, įtraukimas atnaujinti įmokų mokėjimą kas trejus metus. Šiuo atveju nesvarbi amžiaus riba, jiems kvietimas kartojamas 3 kartus kas 3 metus. Iš tų, kurie atsisakė įmokų pervedimo 2013 metais, tai šiais metais paskutinį kartą sulaukia automatinio įmokų atnaujinimo.
„Aš manau, kad čia ir yra viena iš pykčio dalių. Gerai, jei jie susigaudo ir kas 3 metus atsisako, nes yra įsigilinę. Bet tikrai buvo ir pažįstamų, finansiškai raštingų žmonių, bet yra žmogiškas faktorius ir žmogus praleido. Pas jį pajamos 10 tūkst. ant popieriaus. Tam žmogui kyla pyktis, kad ir vieną, ir kitą kartą atsisakiau ir dabar vėl žaidžiame tą žaidimą, kad 3 kartus reikia pagauti. Man labai keista, kai mes investuojame į vertybinius popierius ar netgi paprastą gyvybės investicinį draudimą, tai reikalauja valdžia, kad kiekvienas konsultantas užpildytų anketą, kad žmogus pažymėtų, jog sutinka investuoti, supranta rizikas. Iš tikrųjų yra labai griežtai“, - aiškina M.
„Aš kaip verslo, kaip bendrovės, kuri valdo pensijų fondus ir iš to gauna pajamas, atstovas, turėčiau būti kaip ir suinteresuotas, kad būtų kuo daugiau turto ir klientų. Tačiau turiu pasakyti, kad automatinio įtraukimo fanu aš niekada nebuvau ir nesu. Manau, kad būtų aiškiau žmonėms, jei tai būtų visiška laisvė savanoriškai renkamasi. Mes žiūrime į švedišką modelį, kaip neblogai funkcionuojantį, nes ten yra privaloma visiems - II pakopoje visi moka įmokas 2,5 proc. Visi žino, kad pradėsiu dirbti, pradėsiu gauti pajamas ir bus tokia įmoka. Fondą žmogus pats gali pasirinkti. Gali mokėti ir papildomas įmokas, bet bazė yra tokia. (....) Visada yra kažkokio pasirinkimo atsvara. Jeigu mes neįtraukinėsime žmonių arba nepadarysime jiems privalomai, tai labai maža dalis susidomės ir kaups, nes žmonės yra linkę tokių dalykų atsisakyti. (...) Jeigu norime gyventi oriau, tai stebukliniu būdu tai neatsiras - mes turime mokėti daugiau įmokų.
Tačiau M. Jansonas išskiria priežastis, kodėl žmonės atsisako kaupti. „Žmonėms yra neaiškūs 2 dalykai. Pirma, kada aš galėsiu naudotis pinigais? Įstatymas sako, kad tada, kada išeisiu į pensiją. O kada aš eisiu? Man dabar 47-48 metai, mes nežinome. O kitas dalykas pykdo žmones, nes yra tokia praktika, kai 20 metų dalyvauja II pakopoje, sukaupia 10-20 tūkst. ir juos gąsdina 30-40 eurų priedas prie pensijos. Buvo geras pavyzdys, kad tėvai yra sukaupę 10 tūkst. eurų ir geriau už tuos pinigus įsidės ant stogo saulės baterijas ir visą namą aptarnaus šiluma, vanduo ir niekas nekainuos.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Labai keista, kad įkišo „Sodros“ anuitetą, kuris nėra aiškus. Didžioji dalis pinigų pereina į „Sodros“ anuitetą. Tikrai ten nėra efektyviai investuojama, kad bent apsaugotų pinigus nuo infliacijos. 2022 metais buvo 22 proc. infliacija. Per penkerius metus vos ne perpus nuvertėjo pinigai. Žmonėms nėra teisės nuspręsti, ar aš noriu tikrai palikti „Sodros“ anuitete. Gal aš turiu žinių, kaip tuos pinigus geriau panaudoti“, - tikina M.
O štai M. „Pensijų fondams praeiti metai buvo itin sėkmingi - 17 proc. grąža. Dabar turėjome 2 metus, kai grąžos buvo apie 20 proc. iš daugelio fondų, ypatingai skirtų vidutinio ir jauno amžiaus kaupėjams. O prieš tai turėjome išskirtinai blogus metus. Tie blogi metai buvo apie - 15 proc. (...) Jeigu mes vienus metus matėme, kad infliacija buvo apie 20 proc., tai negalime sakyti, kad ta infliacija vėl bus 20 proc., kitais metais buvo 1 procentas. Jeigu mes imame visa laikotarpį, kai veikia pensijų fondai, tai ta infliacija vidutiniškai buvo apie 3 procentus. Tai nėra kosminiai skaičiai. Kalbėti, kad neįmanoma su investicijomis atidirbti tos infliacijos, tai aišku, kad įmanoma. Čia yra psichologinė klaida, kad mes galvojame, kad patys paėmę pinigus padarysime geriau nei profesionalai.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
„Reikia nuimti nuo II pakopos prievartinius mechanizmus ir turi žmonės kalbėti apie tai, kad investuokime į II pakopą, nes ten yra mokesčių lengvata, kada norėsi mokėsi, kada norėsi, išeisi. Atkreipkime dėmesį į gyvybės draudimo klientus - 420 tūkst. žmonių sąmoningai pasirašė tas sutartis. Reikia daugiau komunikuoti dėl stabilumo, pinigų panaudojimo“, - teigia M.
Paklausta, kiek žmonių kasmet pramiega „Sodros“ įtraukimą, M. Kožič sako, kad kasmet sulaukiama per 5 tūkst. skundų. „Apie 5 tūkst. skundų gauna „Sodra“ kasmet. Patenkinama apie penktadalis tų skundų. Gali būti tokios priežastys, kad žmogus neperskaitė to pranešimo, ilgai sirgo ir ilgai buvo išvykęs. Svarbiausia priežastis, kad žmogus negalėjo susipažinti su savo sprendimo teise, jeigu jis buvo įtrauktas apie tai net nežinodamas.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Pensijų kaupimo bendrovių skaičius | 5 |
| Antrosios pakopos pensijų fondų skaičius | 40 |
| Antrosios pakopos dalyvių skaičius | ~1,3 mln. |
| Antrosios pakopos pensijų turtas | ~3,5 mlrd. eurų |
| Trečiosios pakopos pensijų fondų skaičius | 12 |
| Trečiosios pakopos dalyvių skaičius | ~66 000 |
| Trečiosios pakopos pensijų turtas | 117,8 mln. eurų |
tags: #pensiju #atsisakymas #iki #2013 #metu