Šv. Elžbietos seserų kongregacija yra tradicinė religinė bendruomenė, kurios istorija ir veikla remiasi meile vargšams, ligoniams ir apleistiesiems. Kongregacijos šaknys siekia XIX a. Sileziją, o jos dvasinis idealas - šv. Elžbietos Vengrės pavyzdys: nuo vaikystės ji pasižymėjo ypatinga meile Dievui ir gailestingumu vargšams, ligoniams ir apleistiesiems.
Istorinis fonas ir kongregacijos įkūrimas
XX a. pirmojoje pusėje Vokietijos okupuotoje Lenkijos dalyje, Silezijos krašte, siautėjo choleros ir šiltinės epidemija. Žmonės masiškai mirė nuo šių ligų. Reikėjo pasiaukojusių širdžių, kurios padėtų nelaimingiesiems ligoniams. Dieviškoji Apvaizda pasirinko keturias moteris, į kurių širdis įkvėpė meilę, gailestingumą ir pasiaukojimo dvasią vargšų tarnybai. Tos moterys ir davė pradžią Kongregacijos įkūrimui. Ji įsteigta Nisos mieste 1842 m. rugsėjo mėn. 27 d. Steigėjos - Marija Merkert, jos sesuo Matilda, Klara Wolff ir Pranciška Verner.
1887 m. sausio 26 d. popiežius Leonas XIII patvirtino Šv. Elzbietos seserų kongregaciją. Tuo metu 87 vienuoliniuose namuose gyveno 500 seserų. 1895 m. Kongregacija turėjo 100 vienuolinių namų ir 700 narių. Nuo įsteigimo dienos pašaukimų netrūko: 1938 m. Kongregacija jau turėjo plačią tarptautinę apimtį.
Kongregacijos atėjimas į Lietuvą ir ankstyvoji veikla
Šv. Seserys elzbetietės Lietuvoje atsirado po I pasaulinio karo, Lietuvos prezidento A. Smetonos žmonos ponios Z. Smetonienės rūpesčiu. Po I pasaulinio karo Lietuvos prezidento A. Smetonos žmona ponia Zofija Smetonienė pakvietė seseris elzbietietes iš Karaliaučiaus atvažiuoti į Kauną. 1925 m. atvyko trys seserys vokietės: Masalina, Gerarda ir Terezija. Jos apsigyveno pas benediktines. Slaugė ligonius namie, rūpinosi vargšais.
Laikui bėgant atsirado lietuvaičių, norinčių įstoti į šią Kongregaciją. Tinkamos kandidatės buvo siunčiamos į Karaliaučių atlikti novicijatą. Po 2-4 m. jau su vienuoliškais drabužiais seserys sugrįžo į Kauną. Nors seserų buvo nedaug - tik 15, buvo įkurti dar du filialai: vienas Jurbarke, čia seserys turėjo vaikų prieglaudą, kitas - Švėkšnoje, kur sesuo Bonita statė ligoninę. Kaune seserys dirbo Šv. Luko ligoninėje.
Taip pat skaitykite: Socializacija šeimoje augant su neįgaliu broliu ar seserimi
Vienuolyno statyba Kaune ir pokyčiai okupacijų laikotarpiais
Kaune gyvenančios Šv. Elzbietos kongregacijos seserys neturėjo savo namo. Būtinai reikėjo statyti vienuolyną, kuriame visos seserys galėtų gyventi vienuoliškai po vienu stogu. Ir štai kokiais Dievo Apvaizdos sutvarkytais keliais seselės dovanai gavo žemės sklypą, kuriame pasistatė vienuolyną.
1931 m. liepos 6 d. ponia Marcelė Mačiulytė, prelato Jono Mačiulio-Maironio sesuo, Vilkaviškio kurijai padovanojo savo žemės sklypą, apie 0,5 ha su mediniu namu bažnyčios reikalams. Ponios Marcelės sąlyga buvo, kad dovanotam žemės sklype Kurija pastatytų bažnytėlę su Šv. Onos altoriumi. To negalint įvykdyti, dovanotas turtas turi būti panaudotas katalikiškiems švietimo bei labdaros tikslams. Kurija jai padovanotą turtą išnuomojo Šv. Vincento Pauliečio draugijai, kuri čia įkūrė vaikų prieglaudą - darželį.
1939 m. rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio kurija tą sklypą padovanojo Šv. Elzbietos seserų kongregacijai. Vienuolyno namo projektą parengė architektas K. Reisonas. Statyba vyko labai sparčiai: iki 1939 metų Šv. Kalėdų trijų aukštų namas pastatytas iki stogo.
1940 m. birželio 15 d. užėmus Lietuvą bolševikams, neįrengtas vienuolyno namas nacionalizuotas. Okupacijos laikotarpiu čia buvo įsikūrusi pradinė mokykla. 1963 m. kilus gaisrui mokykla buvo uždaryta ir septynerius metus namas stovėjo tuščias. Po septynerių metų buvo padarytas remontas, įkurti kultūros namai bei biblioteka veikė iki 1990 metų. Sovietmečiu seserys gyveno atskirai, savo butuose, dirbo ligoninėse bendrosios praktikos slaugytojomis.
Grąžinimas ir atgaivinimas po 1990 m.
1990 m. rugpjūčio 30 d. seserų elzbietiečių namas, esantis Kaune, Pabrėžos gatvėje 1, grąžinamas vienuolyno nuosavybėn. Jau tų pačių metų gruodžio mėnesį sesuo Joana su globojama motina atsikelia į vienuolyną nuolat gyventi. 1992 m. liepos mėnesį iš Lenkijos, Vroclavo provincijos, atvažiuoja sesuo Honorata Sikora vadovauti vienuolyno remontui ir padėti įvairiuose darbuose. Po remonto 1995 m. liepos mėnesį Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis pašventino vienuolyno namą.
Seserys pradeda gyventi pagal savo charizmą: čia įsikūrusioje senelių prieglaudoje apsigyvena 13 globotinių, kurias aptarnauja penkios seserys: viena lietuvaitė ir keturios atvykusios iš Lenkijos, Vroclavo. Seserys globojo ligonius ir vargšus, taip pat katechizavo vaikus mokyklose, darželiuose, ruošė pirmajai šv. Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui.
Šiuolaikinė veikla Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra dveji kongregacijos vienuoliniai namai: Kaune ir Alytuje. Čia seserys užsiima apaštališkąja - karitatyvine veikla. 2004 m. rugpjūčio 24 d. 3 seserys pradėjo veiklą Alytuje, Šv. Kazimiero parapijoje. Čia jos dirba zakristijoje, rengia vaikus pirmajai šv. Vakare seserys susitikusios prie vakarienės stalo aptaria dienos įvykius, pasidalija savo rūpesčiais ir džiaugsmais.
Alytaus bendruomenėje yra trys seserys, čia jos apaštalauja ne tik veikla, bet ir malda. Bendrai maldai renkasi keturis kartus per dieną. Dienos ritmas apibrėžtas tvarka: 5.40 val. Kėlimasis, 6.00 val. Laudes ir mąstymas, 7.00 val. Pusryčiai, Darbas, 11.30 val. Adoracija, 12.00 val. Pietūs, Darbas, 16.30 val. Dvasinis skaitymas, 17.00 val. Vakarinės maldos, 18.00 val. Eucharistija, 19.30 val. Vakarienė, 20.30 val. Kompleta (naktinės maldos), 22.00 val. miegas.
Dvasinė charizma, šventės ir bendruomenės gyvenimas
Visų pirmiausia steigėjo dvasią atpažįstame iš šių kriterijų: Dievo ir artimo meilės įgyvendinimo kasdienybėje, tikro pamaldumo, gyvenimo šventumo. Steigėjo asmenybė, šventumas yra sektinas pavyzdys, glaudžiai susijęs su Kristumi ir Bažnyčia. Kongregacijos dvasingumas atsispindi veikloje, kurią pradėjo Dievo įkvėpta Klara Wolff. Jos gyvenimo šūkis: „Iš meilės Dievui, ne dėl užmokesčio“.
Steigėjos nuo pat veiklos pradžios pasiryžo „melstis už vargšus ligonius“. Sesuo įpareigota kasdienei mąstomajai maldai. Dievo žodžio mąstymas padeda geriau pažinti Triasmenio Dievo veikimą. Kristus Švenčiausiajame Sakramente, kaip mūsų bendruomenės centras, yra nuolat tarp mūsų, todėl dažnai adoruojame jį koplyčioje. Susikaupimas ir tylėjimas yra būtini mūsų dvasiniam gyvenimui, nes Dievo žodį galime išgirsti tik tyloje.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Šalia pagrindinių liturginių švenčių, kongregacija turi savo vienuolines šventes. Ypatingai švenčiame: Švč. Jėzaus Širdies iškilmę (nes steigėjos paaukojo jai savo veiklą), Švč. M. Marijos Aplankymo šventę kaip įžadų atnaujinimo dieną, Šv. Elzbietos iškilmę kaip globėjos šventę; šv. Juozapą pagerbiame kaip dvasinio gyvenimo globėją; Šv. kankinių Kozmo ir Damijono dieną švenčiame kaip kongregacijos įkūrimo dieną; taip pat minime šv. Pranciškų Asyžietį, šv. Augustiną, šv. Mykolą Arkangelą ir šv. Joną Evangelistą.
Senelių prieglaudos veiklos pobūdis
Kongregacijos senelių prieglaudoje Kaune ir kituose bendruomenės centruose teikiama kasdieninė priežiūra, maitinimas, liturginė bei dvasinė priežiūra, medicininė priežiūra bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros įstaigomis. Seserys globoja ligonius ir vargšus, teikia socialinę ir karitatyvinę pagalbą, katechizuoja ir palaiko bendruomenės narius.
Organizacinė informacija ir registracija
Priimkite užtikrintus sprendimus turėdami visą informaciją apie Šv. Elžbietos seserų kongregaciją. Gaukite automatinius el. pašto pranešimus apie Šv. Elžbietos seserų kongregaciją. Juridinio asmens veikla pagal EVRK klasifikaciją yra religinių organizacijų veikla. Įmonė įsteigta 1999 m., jos buveinė registruota Kauno m. savivaldybėje.
Įmonė neturi darbuotojų. Juridinio asmens vardu yra registruotos 3 transporto priemonės. Įmonė turi vidutinį Scoris reitingą (1). Įmonės nuosavybės forma: privati nuosavybė, kurioje Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50 % subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo.
Registracijos ir kontaktinė informacija
Registracijos adresas: Kaunas, J. Pabrėžos g. (vienuolyno namas, grąžintas 1990 m.). Adresas nurodytas keliose vietose kaip pagrindinė buveinė ir veiklos vieta.
Kauno vienuolyno statinio istorija (santrauka)
| Data / Įvykis | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| 1931 m. | Ponia Marcelė Mačiulytė dovanoja 0,5 ha sklypą Vilkaviškio kurijai. |
| 1939 m. | Vilkaviškio kurija sklypą dovanoja kongregacijai; arch. K. Reisonas projektuoja vienuolyną; iki šv. Kalėdų trijų aukštų namas pastatytas iki stogo. |
| 1940 m. | Pastatas nacionalizuotas; įsikuria pradinė mokykla. |
| 1963-1970 m. | Gaisras 1963 m.; mokykla uždaryta, namas stovėjo tuščias 7 metus; vėliau remontas ir kultūros namai, biblioteka iki 1990 m. |
| 1990-1995 m. | Pastatas grąžintas seserims; remontas, pašventinimas 1995 m.; įkurta senelių prieglauda. |
Maldos, liturgija ir bendruomenės rutina
Seserys reguliariai adoruojasi Kristų Švenčiausiajame Sakramente koplyčioje ir praktikuoja tylią mąstomąją maldą. Dienos rutina apima bendrą maldą kelis kartus per dieną, adoraciją, Eucharistiją ir dvasinį skaitymą. Bendruomenės susibūrimai vakare prie stalo stiprina tarpusavio ryšį: vakare seserys susitikusios prie vakarienės stalo aptaria dienos įvykius, pasidalija savo rūpesčiais ir džiaugsmais.
Ateities perspektyvos ir kvietimas palaikyti
Kongregacijos veikla Lietuvoje orientuota į apaštališką ir karitatyvinį darbą: globą vyresnio amžiaus žmonių, ligonių priežiūrą, katechezę ir vaikų ruošimą sakramentams. Siekiant tęsti šią misiją, svarbu visuomenės parama bendruomenei, savanorių įsitraukimas ir lėšų surinkimas vienuolyno ir prieglaudos išlaikymui.