Apie 2024-2028 m. SeimąRinkimai į 2024-2028 metų kadencijos Seimą įvyko spalio 13 ir 27 dienomis. Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui ir suskaičiavus balsus, į parlamentą pateko devynių politinių jėgų atstovai ir du save išsikėlę kandidatai.
Teisiniai pagrindai ir rinkimų modelio ypatumai
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriams metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas. Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos.
Kas gali tapti Seimo nariu ir kada prasideda įgaliojimai
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Priesaikos ir pagrindinės teisės
Seimo nario priesaikos tekstas (prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio):„Aš, (vardas, pavardė),prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.Tepadeda man Dievas!“
Taip pat skaitykite: Vienkartinių pašalpų tvarkos aprašas
Seimo nario teisių ir pareigų turinys
Pagrindines Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti įstatymai. Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus nagrinėja komisijos (nuolatinės ir laikinosios).
Biudžetas, išlaidos ir Seimo kanceliarijos funkcijos
2019 metais Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai iš valstybės biudžeto skirta 31 823 000 eurų. Į šią sumą įeina lėšos, skirtos ne tik Seimo narių, bet visos institucijos darbuotojų atlyginimams, pastatų išlaikymui ir turto įsigijimui. 2018 metais iš biudžeto Seimo kanceliarijai skirta apie 28 964 000 eurų, 2017-aisiais - 30 666 000 eurų. Planuojamos išlaidos Seimui šiemet sudaro 0,27 proc. visų Lietuvos planuojamų biudžeto išlaidų. 2019 m. planuojamos Lietuvos biudžeto pajamos siekia 10,5896 mlrd. eurų pajamų ir 11,7059 mlrd. eurų išlaidų.
Kiek kainuoja vienas Seimo narys
Kai Seimas dirba nuo 2016 iki 2020 metų, vidutinis Seimo nario „kainos“ skaičiavimas rodo, kad vienas Seimo narys, įtraukiant parlamentines išlaidas, padėjėjų ir pastatų išlaikymo išlaidas, per metus „kainuoja“ apie 261 200 eurų, o per visą ketverių metų kadenciją - apie 864 803 eurus vienam parlamentarui. Tokie skaičiavimai atspindi ne tik algas, bet ir visas susijusias išlaidas.
Parlamentinių išlaidų dinamika 2018 metais
2018 metais Seimo nariai kartu išleido 1 316 647,44 eurus parlamentinėms išlaidoms. Daugiausia išlaidų sudaro biurų patalpų nuoma, tarnybinių telekomunikacijų paslaugos, transporto priemonės, apgyvendinimas ir kelionės užsienyje, kanceliarinės prekės, pašto išlaidos, suvenyrai ir kt. Iš viso per metus vienam Seimo nariui teko po 10 757,4 eurus. Tačiau dalis narių iš šios sumos išleisdavo mažiau, tačiau vidutinė išleidimo suma buvo apie 9338 eurus per metus vienam nariui.
Atlyginimai ir pareiginės algos
Eilinis Seimo narys šiuo metu uždirba apie 3356,2 eurų, tačiau aukštesnių pareigybių algos yra ženkliai didesnės. Seimo pirmininko bruto atlyginimas - 4463,4 eurų, pirmojo pavaduotojo - 4013,6 eurų. Seimo pirmininkas su dar šešiais pavaduotojais uždirba apie 23 251,2 eurus. Seimo frakcijų seniūnai ir jų pavaduotojai taip pat turi skirtingas algas priklausomai nuo frakcijos dydžio. Taip pat priklauso nuo darbo stažo - papildomas 3 proc. priedas už trejus metus tarnybos.
Taip pat skaitykite: Direktoriaus atleidimas: analizė
Padėjėjų įdarbinimas ir algos
Kiekvienas Seimo narys gali įdarbinti iki trijų pilnu etatu dirbančių padėjėjų, o bendrai Seimo narių padėjėjai sudaro apie 502 asmenis, teikdami pagalbą visiems 141 parlamentarui. Nuo metų pradžios padėjėjų algos koeficientai padidinti iki 6,6, tačiau bendras koeficientų limitas - 19,8. Vyresniojo specialisto atlyginimas siekia 604-1220 eurų „į rankas“, o vyresniojo specialisto atlyginimas - 782-1370 eurų „į rankas“.
Senjorų dalis Seime
Iš 141 Seimo nario 26 procentai - pensininkai. Tai yra apie 37 parlamentarus, kurie gauna senatvės pensijas. Pagal Sodros duomenis, pensininkų dalis Seime yra didesnė už šalies vidurkį, ir tai viena iš akivaizdžių išlygų, kurią galima pastebėti politinėje struktūroje.
Žmonių nuomonė ir asmeninės nuomonės
Apklausos rodo, kad piliečių pasitikėjimas Seimu yra menkas. Politikų kalbos dažnai atspindi rinkėjų lūkesčius dėl teisingumo, laisvės ir lygybės bei mokesčių politikos. Tai atspindi ir viešosios diskusijos bei kritika dėl parlamentarų darbo intensyvumo ir įsipareigojimų.
Seimas priėmė 2019 metų biudžetą
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
tags: #direktoriu #kadencija #ir #pensija