Vykdomosios bylos - tai terminas, kuris neretai kelia nerimą ar net baimę. Tačiau suprasti šio proceso esmę, savo teises bei pareigas yra gyvybiškai svarbu tiek skolininkams, tiek išieškotojams. Tai teisinė procedūra, užtikrinanti, kad įsiteisėję teismo sprendimai, kiti vykdytini dokumentai neliktų tik popieriuje, o būtų realiai įgyvendinti.
Laiku negrąžinus skolos ar neįvykdžius mokestinių įsipareigojimų, tenka pabendrauti su antstoliais. Dauguma kreditorių kreipiasi į antstolius, kai pasiskolintų pinigų nepavyksta atgauti. Bendradarbiavimas su antstoliais gali padėti išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių. Vis dėlto, kyla klausimas, į kokį turtą antstolis negali nukreipti išieškojimo?
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime vykdomųjų bylų procesą Lietuvoje, antstolių vaidmenį, skolininkų ir išieškotojų teises bei pareigas, dažniausiai taikomas poveikio priemones ir kitus svarbius aspektus, įskaitant išieškojimo ribojimus iš neįgaliųjų asmenų pensijos.
Kas yra Vykdomoji Byla ir Kada Ji Pradedama?
Vykdomoji byla - tai antstolio pagal įstatymus užvesta byla, kurios tikslas yra priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, nutartį, įsakymą, nuosprendį (dėl turtinio pobūdžio išieškojimo), arbitražo sprendimą, notaro išduotą vykdomąjį įrašą, administracinės institucijos nutarimą ar kitą dokumentą, kuris pagal įstatymus yra vykdomasis dokumentas. Paprasčiau tariant, jei asmuo (skolininkas) gera valia nevykdo jam priskirtos pareigos (pvz., sumokėti skolą, grąžinti turtą, mokėti alimentus), kita šalis (išieškotojas) turi teisę kreiptis į antstolį, kad ši pareiga būtų įvykdyta priverstinai.
Procesas prasideda, kai išieškotojas, turėdamas galiojantį ir įsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą, pateikia jį pasirinktam antstoliui kartu su prašymu pradėti vykdymo veiksmus. Svarbu žinoti, kad antstolį galima pasirinkti laisvai, tačiau dažniausiai renkamasi pagal skolininko gyvenamąją, darbo vietą arba turto buvimo vietą, nes tai susiję su antstolio veiklos teritorija ir vykdymo veiksmų efektyvumu.
Taip pat skaitykite: Antstolių veiksmų teisėtumas pensijų atžvilgiu
Gavęs prašymą ir vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių pradėti vykdymo procesą, ir užveda vykdomąją bylą. Apie tai jis privalo informuoti skolininką, siųsdamas jam raginimą įvykdyti sprendimą geruoju per nustatytą terminą (paprastai iki 20 dienų, tačiau terminas gali skirtis priklausomai nuo bylos pobūdžio). Raginime taip pat nurodoma, kad neįvykdžius sprendimo geruoju, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir skolininkui teks padengti vykdymo išlaidas.
Raginimas įvykdyti sprendimą - tai procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, ir įspėjama, kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui suteikia galimybę įvykdyti sprendimą nesiimant priverstinių vykdymo priemonių.
Pagal Civilinio proceso kodekso 661 str. raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.
Antstolio Vaidmuo ir Įgaliojimai
Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus. Nors antstoliai Lietuvoje veikia kaip privatūs asmenys (laisvosios profesijos atstovai), jie atlieka valstybinę funkciją ir jų veikla yra griežtai reglamentuota įstatymų (visų pirma, Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo).
Antstolio pagrindinė užduotis - imtis visų teisėtų priemonių, kad skola ar kita prievolė būtų įvykdyta. Tam jis turi plačius įgaliojimus:
Taip pat skaitykite: Antstolių veiksmų problematika
- Gauti informaciją apie skolininko turtinę padėtį iš valstybės registrų (Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra”, Sodros ir kt.), bankų, kredito įstaigų, darbdavių.
- Areštuoti skolininko lėšas bankų sąskaitose ir nukreipti jas skolai padengti.
- Areštuoti skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas ir nurodyti darbdaviui ar kitai institucijai daryti išskaitas.
- Areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
- Organizuoti areštuoto turto pardavimą iš varžytynių ar kitais įstatyme numatytais būdais.
- Iškeldinti asmenis iš patalpų pagal teismo sprendimą.
- Atlikti kitus veiksmus, būtinus sprendimui įvykdyti (pvz., paimti vaiką, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų).
- Tam tikrais atvejais (pvz., dėl išlaikymo įsiskolinimo) inicijuoti laikino teisių apribojimo (pvz., teisės vairuoti) taikymą.
Svarbu pabrėžti, kad antstolis, nors ir veikia išieškotojo prašymu, privalo būti nešališkas ir savo veiksmuose vadovautis tik įstatymais. Jis turi užtikrinti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisių apsaugą, pavyzdžiui, neareštuoti lėšų ar turto, į kurį pagal įstatymą negalima nukreipti išieškojimo.
Skolininko Teisės ir Pareigos
Atsidūrus skolininko vietoje, svarbiausia yra ne ignoruoti situacijos, o aktyviai domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei bendradarbiauti su antstoliu.
Skolininko teisės:
- Gauti visą informaciją apie vykdomąją bylą (susipažinti su bylos medžiaga, gauti dokumentų kopijas).
- Gauti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir terminą tam padaryti.
- Teikti antstoliui pasiūlymus dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo (nors antstolis neprivalo su tuo sutikti be išieškotojo pritarimo).
- Nurodyti turtą, iš kurio pageidautų, kad būtų išieškoma pirmiausia (antstolis atsižvelgia, jei tai nepažeidžia išieškojimo efektyvumo).
- Reikalauti, kad nebūtų išieškoma iš lėšų ir turto, į kuriuos pagal įstatymą išieškoti negalima (pvz., socialinės pašalpos, dalis minimalaus darbo užmokesčio, tam tikri būtiniausi namų apyvokos daiktai).
- Skųsti antstolio veiksmus ar neveikimą įstatymų nustatyta tvarka.
- Dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (pvz., turto apraše, varžytynėse).
- Sudaryti taikos sutartį su išieškotoju bet kurioje vykdymo proceso stadijoje.
Skolininko pareigos:
- Leisti antstoliui patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, apžiūrėti turtą.
- Antstolio reikalavimu pateikti informaciją apie savo turtą, pajamas, jų buvimo vietą.
- Nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmų.
- Pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos ar kontaktinių duomenų pasikeitimą.
- Vykti pas antstolį jo kvietimu.
- Sumokėti ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas.
Nebendradarbiavimas su antstoliu, informacijos slėpimas ar trukdymas vykdyti sprendimą gali užtraukti papildomų nemalonumų, įskaitant baudas ar net administracinę atsakomybę.
Dažniausiai Taikomos Priverstinio Vykdymo Priemonės
Antstolis, siekdamas įvykdyti sprendimą, gali taikyti įvairias poveikio priemones. Jų pasirinkimas priklauso nuo skolos dydžio, skolininko turtinės padėties ir kitų aplinkybių. Dažniausios yra šios:
- Išieškojimas iš piniginių lėšų: Tai bene dažniausiai taikoma priemonė. Antstolis areštuoja skolininko sąskaitas bankuose ar kitose kredito įstaigose ir nurodo pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Svarbu žinoti, kad negalima areštuoti visų lėšų - įstatymai numato tam tikrą neliečiamą sumą (pvz., susijusią su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu ar MMA), taip pat lėšas, skirtas tam tikroms socialinėms išmokoms.
- Išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų: Antstolis siunčia patvarkymą skolininko darbdaviui ar kitai institucijai, mokančiai skolininkui pajamas (pvz., Sodrai), nurodydamas daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir kt. Išskaitų dydis yra ribojamas įstatymo ir priklauso nuo pajamų dydžio bei išieškomos skolos pobūdžio (pvz., išlaikymo išieškojimui taikomi didesni išskaitų procentai). Paprastai iš pajamų, neviršijančių MMA, galima išskaičiuoti 20%, o iš dalies, viršijančios MMA - 50% (konkretūs dydžiai gali kisti, todėl verta pasitikslinti aktualią redakciją).
- Išieškojimas iš kilnojamojo turto: Jei skolininkas neturi pakankamai lėšų ar pajamų, antstolis gali areštuoti jam priklausantį kilnojamąjį turtą (pvz., automobilį, buitinę techniką, baldus). Turtas aprašomas, įvertinamas ir parduodamas iš varžytynių. Negalima išieškoti iš būtiniausių namų apyvokos daiktų, drabužių, maisto atsargų, vaikų reikmenų, neįgaliojo vežimėlio ir pan.
- Išieškojimas iš nekilnojamojo turto: Tai kraštutinė priemonė, taikoma esant didelėms skoloms ir nesant kito turto ar pajamų, iš kurių būtų galima padengti įsiskolinimą. Areštuojamas skolininkui priklausantis butas, namas, žemės sklypas ir parduodamas iš varžytynių. Jei tai yra vienintelis skolininko būstas, kuriame jis gyvena, taikomi papildomi apribojimai ir sąlygos, ypač jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų ar neįgaliųjų.
Išieškojimo Apribojimai ir Apsaugos
Vykdant išieškojimą, svarbu žinoti, į kokį turtą negalima nukreipti išieškojimo. Lietuvos Respublikos įstatymai numato tam tikras turto kategorijas, kurios yra apsaugotos nuo išieškojimo.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš:
- Motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų;
- Laidojimo pašalpų;
- Sumų, gaunamų už tarnybines komandiruotes;
- Išmokų, mokamų pagal Šalpų pensijų įstatymą;
- Našlaičių pensijų;
- Kompensacijų už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų;
- Išeitinių išmokų.
Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į:
- Buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimai pragyventi, darbui pagal jo profesiją ar mokytis.
- Pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
- Visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Ši procesinės teisės norma numato išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimą, siekiant užtikrinti skolininko būtiniausius poreikius.
CPK 668 straipsnio 3 dalis nurodo, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja išskaitų iš skolininkų gaunamų pajamų tvarka, kuri yra reglamentuojama LR CPK 736 straipsnyje. Pabrėžtina, jog ši tvarka yra taikoma ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant šiam įstatymo pakeitimui.
PLAIS gavusi visus duomenis iš antstolio, kitų insititucijų/ pareigūno, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų, pradeda piniginių lėšų paskirstymą, remiantis Vyriausybės, Instrukcijos, LR CPK 754 str. Pradėjus išieškojimą, PLAIS pateiktoje skolininko sąskaitoje automatiškai nustato minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD) neišieškomą sumą, kuri nuo 2024 m. sausio 1d. yra nustatyta 446 Eur.
Turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo
| Turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo | Teisinis pagrindas |
|---|---|
| Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos | CPK 739 str. |
| Laidojimo pašalpos | CPK 739 str. |
| Komandiruočių pinigai | CPK 739 str. |
| Šalpos pensijos, našlaičių pensijos | CPK 739 str. |
| Kompensacijos už darbą nukrypstant nuo normalių sąlygų | CPK 739 str. |
| Išeitinės išmokos | CPK 739 str. |
| Būtiniausi buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys | CPK 668 str. 1 d. |
| Pinigų suma, neviršijanti 1 MMA | CPK 668 str. 1 d. |
| Būtini vaikų ir neįgaliųjų reikmenys | CPK 668 str. 1 d. |
| ES parama remiamam projektui vykdyti | CPK 668 str. 3 d. |
Kaip Gintis nuo Neteisėtų Antstolio Veiksmų?
Nors antstoliai privalo veikti pagal įstatymus, kartais pasitaiko situacijų, kai skolininkas mano, jog antstolio veiksmai yra neteisėti ar pažeidžia jo teises. Tokiu atveju skolininkas turi teisę gintis.
Dažniausiai skundas dėl antstolio veiksmų teikiamas tiesiogiai antstoliui, kuris privalo jį išnagrinėti ir priimti patvarkymą. Jei antstolio atsakymas netenkina, arba jis nepriima sprendimo per nustatytą terminą, jo veiksmus (ar neveikimą) galima skųsti apylinkės teismui pagal antstolio kontoros buveinės vietą. Skundui paduoti yra nustatyti konkretūs terminai (paprastai 20 dienų nuo tos dienos, kai skolininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamą veiksmą), todėl delsti negalima.
Skunde reikia aiškiai nurodyti, kokie antstolio veiksmai skundžiami, kodėl jie laikomi neteisėtais, ir ko prašoma (pvz., panaikinti patvarkymą, įpareigoti antstolį atlikti tam tikrus veiksmus). Teismas, išnagrinėjęs skundą, priima nutartį, kuri yra privaloma antstoliui.
Jei išieškojimas yra neteisėtas, reikėtų nedelsti ir pateikti skundą antstoliui ar kreiptis į teismą.
Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per LR CPK 512 str. nustatytą terminą. Antstolių veiksmai skundžiami teismui, skundą paduodant per skundžiamą antstolį LR CPK 510 str.
tags: #antstoliu #isieskojimai #is #neigaliuju #asmenu #pensijos