Dažnai kyla klausimas, ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. turtas, įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų. Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.
Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str.).
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Išieškojimo tvarka ir apribojimai
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė pirmiausia priminė tai, kad antstoliai vykdo skolų išieškojimą ne sau, bet kreditoriams. „Būdami valstybės įgalioti asmenys, antstoliai įgyvendina teismų ir kitų institucijų patvirtintus kreditorių reikalavimus. Antstolių pareiga - padėti kreditoriams susigrąžinti skolas, kurių skolingi asmenys jiems negrąžina gera valia.
Trys atvejai, kai skolų neišieškosMinisterija nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad išieškojimas negalimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas. dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d.
Taip pat skaitykite: Išieškojimo iš neįgaliųjų pensijų ribojimai
Pasidomėjus, ar skolininkai gali mėginti susitarti dėl skolos grąžinimo, kad nebūtų nuskaityta visa atsiimta II pakopos pensija, D. Šnirpūnė sako, kad skolininkas visada turi galimybę tartis su kreditoriumi dėl kitokios, nei numatyta įstatyme, skolų grąžinimo tvarkos.„Gali būti sudaromos taikos sutartys su skolų grąžinimo dalimis grafikais ir pan. Jei kreditorius sutinka ir skolininkas pateikia antstoliui tai patvirtinantį dokumentą, antstolis turi pagrindą koreguoti išieškojimo proceso eigą. Jei kreditoriaus sutikimo nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimą taip, kaip numatyta įstatyme. Teisės keisti išieškojimo tvarką be kreditoriaus sutikimo įstatymai antstoliui nesuteikia.
Anot D. Šnirpūnės, pagal Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 dalį periodinės išskaitos iš nedarbingus šeimos narius išlaikančio skolininko pajamų, viršijančių minimaliąją mėnesinę algą, gali būti mažinamos po 10 proc. Taigi, šis palengvinimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai papildomos pensijos lėšos pervedamos asmeniui periodiškai (kas mėnesį).
Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma (NS). Didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos). Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau.
Svarbi taisyklė: NS lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį.
Kiek pinigų palieka antstoliai?
Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Šnirpūnės aiškinimu, tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma. T. y. minimali lėšų dalis, kurią antstoliai privalo palikti kiekvienam žmogui, net kai iš jo pajamų vykdomas skolų išieškojimas.
Taip pat skaitykite: Antstolių veiksmų problematika
Pasak D. Šnirpūnės, neišieškoma suma turi būti ne mažesnė kaip 50 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA). Didėjant MMA, didėja ir neišieškoma suma, todėl žmogui garantuojama minimali pragyvenimo dalis Pašnekovė pamini, kad 2025 m. išieškant skolas gyventojams buvo paliekama 450 eurų, o 2026 m. ši suma didėja iki 468 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) priduria, kad neišieškoma suma yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui (MVPD). Ministerijos teigimu, MVPD yra suma, reikalinga minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti.
Paklausus, ar 450 eurų pernai ir 468 eurai šiemet yra tikrai pakankama suma pragyvenimui, SADM nurodo, kad MVPD kasmet nuo 2017 m. pagal patvirtintą metodologiją yra apskaičiuojamas ir tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
„Minimalus maisto krepšelis sudarytas pagal Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijas, kurios patvirtintos sveikatos ministro įsakymu. Nurodytų maisto produktų kainas pateikia Valstybės duomenų agentūra. Ne maisto poreikiam patenkinti reikalinga suma yra nustatoma proporcingai didinant maisto poreikiams patenkinti reikalingas lėšas, atsižvelgiant į faktinę namų ūkių vartojimo struktūros analizę“, - vardijo SADM.
Kada antstoliai gali nuskaičiuoti mažiau pinigų?
Antstolių rūmų valdytoja atkreipė dėmesį - jei žmogus dėl ligos, neįgalumo ar kitų ypatingų aplinkybių patiria dideles būtinas išlaidas, jis gali kreiptis į antstolį, pateikti duomenis ir prašyti palikti didesnę dalį pajamų. „Tokie prašymai vertinami individualiai ir dažnu atveju reikalingas kreditoriaus (išieškotojo) sutikimas. Antstolis negali savavališkai didinti ar mažinti išskaitų dydžio - visiems taikomos tos pačios taisyklės“, - komentavo D. Šnirpūnė.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Tuo metu SADM paminėjo - jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Be to, mažinant išskaitų dydį neatsižvelgiama į tuos išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio ir yra daromos išskaitos (pvz., jei asmuo nemoka išlaikymo savo vaikui ir dėl to antstoliai daro išskaitas).
Ministerija pridūrė, kad antstolis neišieškomą sumą gali nustatyti didesnę nei minėti 468 eurai: „Konkrečių išimčių įstatyme nėra - kiekvieną situaciją antstolis vertina individualiai. Todėl visada skatiname kreiptis nustatyti didesnę neišieškomą sumą.“
Iš kokių pajamų antstoliai negali išieškoti?
D. Šnirpūnė pažymėjo, kad yra pajamos, iš kurių išieškoti skolas yra draudžiama. T. y.: socialinės pašalpos, vaiko pinigai, neįgalumo ar slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos, tam tikros vienkartinės išmokos iš valstybės ar savivaldybių fondų ir kt.
Vis tik, anot pašnekovės, gaunant tokias išmokas yra rekomenduojama informuoti antstolį iš anksto ir, jei reikia, pateikti išrašus ar dokumentus, kurie tai patvirtina. „Įprastai pakanka pateikti 2 mėn. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu“, - kalbėjo Antstolių rūmų valdytoja.
Išeitinės išmokos ir antstolių išskaitos
Pasibaigus darbo santykiams, piniginės prievolės lieka. Atleidžiamam darbuotojui gali būti mokamos kelių kategorijų piniginių lėšų sumos: darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Dalis šių pajamų priklauso skolingo asmens kreditoriams, kurie įprastai būna suinteresuoti kuo greičiau susigrąžinti savo pinigus.
Iš išeitinės išmokos išieškomos tik keleto rūšių skolos. Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. nuostatas tais atvejais, kai skolingam asmeniui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.
T. y., jeigu asmens vidutinis darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio (kuris 2021 m. yra 642 eurai), tai iš vienam mėnesiui tenkančios išmokos minėtoms skoloms dengti išskaičiuojama 30 proc. Kai vidutinis darbo užmokestis didesnis negu MMA, tai iš MMA viršijančios išmokos dalies papildomai išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Toks išskaitų apskaičiavimo principas jokiu būdu nereiškia, kad atleidžiamam darbuotojui gavus dviejų ar trijų mėnesių išeitinę išmoką, išskaitymai vykdomi du ar tris mėnesius. Visos apskaičiuotos sumos sudedamos ir pervedamos išieškotojui vienu kartu.
Iš atleidimo metu išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas išieškomos visų rūšių skolos. Nesumokėti mokesčiai valstybei, administracinės baudos, laiku negrąžinti kreditai, skolos telekomunikacijų bendrovėms ir kitų paslaugų teikėjams iš tokių pajamų išieškomos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtinta tvarka.
Jeigu priverstinai išieškoma tik viena skola, tai iš MMA neviršijančios pajamų dalies išskaitoma 20 proc. o jeigu skolų daugiau - 30 proc.
Svarbu pranešti antstoliui
Svarbu pranešti antstoliui ne tik apie atleidimo faktą, bet ir apie skolų mokėjimo eigą. Dažnu atveju apie darbuotojo atleidimą antstoliui arba visai nepranešama, arba tik pateikiama formali informacija, kad darbuotojas atleistas. Tokia praktika vėliau sukelia papildomų rūpesčių ir patiems darbdaviams.
Antstoliui tęsiant priverstinio išieškojimo procesą, reikalingi duomenys apie kiekvienos iškaitos iš darbuotojo pajamų dydį, datą ir bendrą išskaitų sumą. Jeigu tokios informacijos nėra, tenka siųsti paklausimus buvusiam darbdaviui bei išieškotojams ir dar kartą tikslintis skolų dengimui pervestas sumas. Juk skolingas asmuo gali iš karto pradėti dirbti kitoje darbovietėje, o prieš išsiunčiant antstolio patvarkymą į naują darbovietę, būtina apskaičiuoti tikslų kiekvienos skolos likutį.
Kartais skolų ar skolos gali ir nebebūti, jei, pavyzdžiui, išlaikymo išmokas mokėjo ir darbovietė, ir skolininkas savarankiškai.
Išieškotojų vaidmuo
Išskaitų iš darbuotojų pajamų teisingumą turi kontroliuoti išieškotojai. Darbuotojo skolų dengimas yra specifinė priverstinio išieškojimo sritis, kurioje ypač svarbus išieškotojo aktyvumas ir atidumas. Mat dažniausiai būtent išieškotojui yra pervedamos iš darbuotojo pajamų išskaičiuotos sumos.
Laiku negavęs išskaičiuotos sumos arba gavęs ją ne visą, išieškotojas turėtų kreiptis į skolininko darbdavį su prašymu pateikti informaciją apie skolos dengimo eigą. Kreipimosi geriau atidėlioti ir „nekaupti“ problemų sąrašo dar keletui mėnesių, kadangi per tą laiką galimybės susigrąžinti priklausančius pinigus gali sumažėti (pvz., pablogėjus paties darbdavio finansinei padėčiai).
Tais atvejais, kai dirbantis skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir kai skolininko prašymu antstolis sumažina išskaitas iš MMA neviršijančios darbuotojo pajamų dalies po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, atitinkamai mažėja ir išieškotojams pervedamos lėšų sumos. Jeigu vienu metu dengiama keletas skolų, tai turėtų būti proporcingai mažinamos visiems išieškotojams pervedamos sumos, bet ne „nurėžiama“ dalis vienam kuriam išieškotojui pervedamų lėšų.
Pokyčiai dėl antrosios pensijų pakopos
Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai. Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas.
„Bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų. Jei yra lėšų, į kurias negalima kreipti daugiau, tai ta suma, į kurią lėšų negalima kreipti išieškojimui, <...> bus nepajudinama antstolio, bet skolininkas galės ta suma naudotis“, - aiškina S.
„Skaičiuojami apskaitos vienetai, jie verčiami pinigais ir pervedami į asmens sąskaitą. Šią savaitę „Sodroje“ žada paskelbti skaičiuokles, tuomet žmogus maždaug ir žinos, kokią sumą pretenduotų gauti. Be to, nereikia užmiršti ir to, kad antrosios pakopos sutartis nutrauks ir asmenys, kurie nėra skolingi“, - sako S.
Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, antstoliai jau domisi, kiek konkretus žmogus turės pajamų, o savo ruožtu daugelis asmenų aiškinasi, kokiais atvejais antstoliai galės išieškoti skolas ir nuskaičiuoti pinigus, ir kokiais ne.
„Problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai. Yra trys sąlygos, reglamentuotos įstatymu, nuo ko nebus galima nuskaityti antstoliams kaip nuo turto: paliatyvioji pagalba, neįgalumas ar sunki liga pagal patvirtintą sąrašą. Man atrodo, būtų sąžininga žmones proaktyviai informuoti, kad tais atvejais, jei išsiimamos sukauptos antrosios pakopos lėšos, <...> nebus galimos išskaitos“, - pastebi A.
„Tais atvejais išsiimant [pinigus iš pensijų fondo] nei reikės mokėti valstybei 3 proc., nei bus galima antstoliui išieškoti skolas“, - akcentuoja R. R.
„Jei šiuo atveju šnekame apie tuos žmones, kurie šio lango laikotarpiu išsiims dalį kaupiamų lėšų kaip vienkartinę sumą, antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas.
„[Kitu atveju] <...> išmoka išieškoma periodiškai. Tada galioja apribojimai pagal Civilinio proceso kodeksą, kiek per mėnesį skolos gali nurašyti būtent iš gaunamos pensijos. Todėl reikia irgi šį tą pasverti, nes tai šiek tiek keičia mūsų finansų planavimą“, - sako R.
„Labai didelė dalis žmonių, man atrodo, net nežino, kokios jų skolos. Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkės S.
„Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Jei trūksta informacijos, galima kreiptis į antstolį, Antstolių rūmus. Problemų susižinoti tikrai nėra. Vis dėlto S.
„Žmogus ir taip neturi pinigų. Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga. Pasak jos, taip žmonės įsisuka į užburtą ratą, kai augant skolai susidaro vis didesnis įsiskolinimas.
„Nereikia užmiršti, kad kartais jau sumažinus išskaitos dydį palūkanos nepasidengia viena išskaita ir skola auga. Augant skolai susidaro didesnis įsiskolinimas, kreipiamasi dėl išieškojimo į nekilnojamą turtą, kartais tai ir vienintelis būstas. Tokiu atveju, kai šiandien didesnė riba, nuo kurios galima išieškoti iš nekilnojamo turto, baigiasi tuo, kad nėra pinigų mažesniam, paprastesniam būstui įsigyti, nes iš tos sumos padengiamos visos skolos. Toks užburtas ratas“, - aiškina S.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo patarėjo R.
„Vyksta toks užburtas ratas, kai žmonės iš pensijų [fondo] išsiima pinigus, kad grąžintų atgal „Sodrai“. Atrodo, kad pinigai kaip karštos bulvės mėtosi per skolininkus. <...> Valstybė kaip didžiausia kreditorė irgi gali matyti to naudą. Bet valstybei reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kas bus su šitais žmonėmis, kai pasieks pensinį amžių, nes jei įkris į skurdą ir pensijos bus per mažos, su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais iššūkiais, o tai irgi labai svarbu šnekant apie skolininkus, už tai papildomai turės mokėti valstybė“, - sako R.
Ekspertai pažymi, kad lėšų išsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondo gali sumažinti bendrą skolų naštą ir suteikti galimybę pradėti nuo švaraus lapo, bet gaila tų žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų.
„Reikėtų suprasti, kokį rūpestį jaučia kai kurie skolininkai ateinant šiam laikotarpiui, kai tikrai daugumai jų ši finansinė injekcija galbūt daug reikštų duotuoju momentu. Yra baimės, kad ji nuplauks perniek ir žmogus neturės nei finansinės injekcijos, nei galiausiai didesnės pensijos. Žmogus lieka be nieko. Todėl galima suprasti, kodėl kyla tokių idėjų [organizuoti peticijų pasirašymą]“, - sako R.
Kaip elgtis su antstoliais
Civilinio proceso kodekso 733 straipsnis
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. 733 straipsnis. 2011 06 21 įstatymu Nr. (Žin., 2011, Nr.
Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos. Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti.
Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį.
Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus.
tags: #antstoliu #nuskaitymai #is #pensijos