Cerebrinis paralyžius (CP) - tai dažniausia vaikų judėjimo negalios priežastis. Sergantieji CP pasiekia labai skirtingą mobilumo lygį, judesių raida beveik visada vėluoja ar yra sutrikusi jos seka (deviacija). Todėl labai svarbu įvertinti fizinės negalios laipsnį. Sergant cerebriniu paralyžiumi, kompleksinio gydymo dalis yra kineziterapija.
Iki šiol klasikiniu ir dažniausiai vartojamu buvo laikomas gydytojo M. 2005m. rugsėjo mėnesį Vašingtone Cerebrinio paralyžiaus organizacijos (UCP) direktorius dr. Murray Goldstein subūrė garsiausius pediatrijos ir neurologijos mokslininkus: Peter Rosenbaum, Bernard Dan, Reine Fabiola, Alan Leviton, Nigel Paneth, Bo Jacobson, Martin Bax ir Diane Damiano. Jie pasikėlė naujausią CP apibrėžimą ir tiksliai apibrėžė jame naudojamus terminus bei pateikė naują CP klasifikacijos schemą, kurioje apibendrinama pastarųjų metų patirtis ir mokslo pažanga kokybinių tyrimų srityje.
Cerebrinis paralyžius - tai judesių raidos ir kūno padėties sutrikimai, ribojantys aktyvumą, kuriuos sukelia neprogresuojantis vaisiaus ar kūdikio galvos smegenų pažeidimas.
Judesių sutrikimo struktūra ir mastas atsižvelgiant į skirtingas anatomines vietas yra specifinis. Labai svarbu atskirti vienos pusės ir abipusį judesio pakenkimą. Esant vienos pusės CP, gali turėti ir kitos pusės tam tikro laipsnio pakenkimą, o kai kurie vaikai, turintys bilateralinį pakenkimą, gali būti pastebimai asimetriški.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Cerebrinio Paralyžiaus Formos
Spazminis cerebrinis paralyžius
Šia forma sergantys vaikai turi raumenų hipertonusą. Dėl jo sumažėja judesių amplitudė, trumpėja sausgyslės ir raumenys, vėliau formuojasi kontraktūros, deformacijos. Spazminės diplegijos atveju vyrauja spazmiškumas abiejose kojose ir mažiau rankose. Kojose labiausiai spzmiški blauzdos raumenys, atliekantys plantarinį lenkimą, taip pat blauzdą lenkiantys bei šlaunį pritraukiantys raumenys.
Spazminės hemiplegijos metu būna paralyžuota viena kūno pusė. Pažeistos galūnės paprastai yra mažesnės nei sveikos (Uvebrant et al., 1988). Būdingais netaisyklingais kūno padėtimis.
Diskinetinis cerebrinis paralyžius
Būdinga distonija, pasižyminti tuo, kad raumenų tonusas yra kintantis ir didėja atliekant aktyvius judesius. Atetozė - nekontroliuojami, lėti , vingravimo tipo galūnių ir kūno judesiai. Dažnai stebima chorioatetozė, kai būna abiejų šių nevalingų judesių kombinacija. Distonijos metu staiga susitraukia raumenys.
Ataksinis cerebrinis paralyžius
Tai pusiausvyros, koordinacijos ir judesių kontrolės sutrikimas. Stebima raumenų hipotonija.
Mišrus cerebrinis paralyžius
Kai stebimi kelių tipų paralyžiaus požymiai.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Gydymas ir Reabilitacija
Esant CP, gydymas ir reabilitacija turi būti pagrįsti detaliu klinikiniu ir funkciniu vaiko įvertinimu. Tam tikslui reikia multidisciplininės specialistų komandos, sudarytos iš patyrusio vaikų neurologo, pediatro, vaikų ortopedo, kineziterapeuto, logopedo, psichologo - specialiojo pedagogo, ergoterapeuto, muzikos ir dailės pedagogs, socialinio darbuotojo, slaugytojos ir kitų specialistų (Prasauskienė, 2003). Tradiciniai CP gydymo metodai yra medikamentinis spazmiškumo mažinimas, kineziterapija, ortozės , ortopedinė chirurgija.
Botulino toksinas yra raumenis atpalaiduojantis vaistas, kuris raumenyse blokuoja acetilcholino patekimą į sinapsę. Taip nutraukiamas nervų - raumenų impulsų perdavimas ir sumažinamas raumens įtempimas. Todėl sumažėja kontraktūrų susiformavimo rizika, atitolinama ortopedinė operacija, atsiranda galimybė suformuoti įgūdį taisyklingai atlikti judesį ar palengvinti slaugą. Poveikis juntamas jau po kelis valandas ar po savaitės ir trunka 3-4 mėnesius. Pakartotinės injekcijos atliekamos po 4-6 mėnesių. Injekcijos į atitinkamus šlaunies raumenis mažina skausmus klubų sąnariuose.
Spazmiškumui mažinti botulino toksinas pasaulyje sėkmingai naudojamas jau daugiau kaip 20 metų. Publikuota daug mokslinių straipsnių, kuriuose įvertinamas botulino toksino veikimas vaikams, sergantiems CP. Morton ir kolegos (2004) apžvelgia tyrimų duomenis. Jie pažymi, kad daugelyje eksperimentų buvo patikimai įrodytas teigiamas botulino toksino poveikis mažinant blauzdos raumenų spazmiškumą ir gerinant eiseną.
Sergant CP, bendrosios motorikos funkcijos įvertinimas turi būti kompleksinis. Daugelyje bendrosios motorikos funkcijos vertinimo metodų buvo stengiamasi atspindėti judėjimo funkcijos sudėtingumą, esant CP. Olandų mokslininkų studija atskleidė, kad nors ir vertinimo metodai buvo naudojami skirtingiems tikslams, pradedant nuo "įvertinimas dėl gydymo indikacijos", "terapinio metodo pasirinkimas" iki "terapijos pakeitimas", specifinio metodo pasirinkimas buvo pagrįstas daugiau praktiniais, o ne teoriniais pagrindais. Vertinimo metodo pasirinkimas turi būti pagrįstas galutiniu tikslu.
Esminis dalykas - įvertinantis testas turi turėti tinkamus parametrus, turi būti pritaikomas populiacijai, kur jis bus naudojamas, įvykdomas, patikimas, validus. Normatyviniai testai sudaromi naudojant duomenis, gautus tiriant populiaciją, kurioje testas bus naudojamas. Individo charakteristikos yra lyginamos su tos grupės "norma". Vertinimas, skirtas diferencijuoti, visada nurodo normas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Bendrosios Motorikos Funkcijos Įvertinimo Skalė (BMFV)
Bendrosios motorikos funkcijos įvertinimo skalė (The Gross Motor Function Measure - GMFM-88) (Russell et al., 1989) yra standartizuotas vertinimo metodas, sukurtas įvertinti vaiko bendrosios motorikos funkcijos raidą. Tai įvertinantis testas, kurio patikimumas ir validumas įrodytas. BMFV metodo pranašumas yra tame, kad jis buvo sukurtas ir pritaikytas specialiai vaikams su CP. Tai reiškia, kad testas susideda iš parametrų, kurie tiesiogiai susiję su specifiniais judesių sutrikimo aspektais, įprastais CP. Ši skalė taikoma ir Lietuvoje.
Tas pats autorių kolektyvas sukūrė naują šios skalės versiją - BMFV-66 (Russell et al., 2002). Tam buvo pritaikyta matematinė- statistinė analizė, po kurios skalė tapo intervaline, joje 22 parametrais mažiau. Tai palengvino jos klinikinį pritaikomumą ir padidino interpretacines galimybes. Ji yra hierarchinė struktūra ir leidžia tyrėjui lengviau parinkti tikslo užduotis, kurios realiausios vaikui pagal jo esamą funkcinį lygį.
Dalyvumo apribojimai, nulemti cerebrinio paralyžiaus, daugiausiai apima judėjimo problemas, kurios glaudžiai susijusios su prisitaikymo sunkumais pažinimo, socialinėje, bendravimo sferose. Cerebrinis paralyžius daro nevienodą, labai skirtingą poveikį vaiko funkciniam vystymuisi. Todėl labai svarbu įvertinti fizinės negalios laipsnį.
Galvos valdymas: pratimai vaikui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi #001
tags: #pakartotine #reabilitacija #ii #vaikams