Vaiko globa - tai reikšmingas teisinis procesas, skirtas užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali tinkamai juo pasirūpinti. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami žingsniai, kuriuos turi žinoti tėvas (ar kitas asmuo), siekiantis priteisti vaiko globą, kokie dokumentai reikalingi, kaip veikia institucijos ir teismas bei kokios yra galimos globa formos ir pasekmės.
Ką reiškia vaiko globa ir kokios jos formos?
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė.
- Laikinoji globa - nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų.
- Nuolatinė globa - skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Laikinoji globa taikoma, kai tikimasi, kad tėvai atgaus galimybę rūpintis vaiku, o nuolatinė - kai vaikas visam laikui lieka be tėvų globos.
Kam pirmenybė ir kas gali tapti globėju?
Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju.
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. 👉 Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Taip pat skaitykite: Socialinis verslas Lietuvoje: gidas
Pirmieji praktiniai žingsniai, jei tėvas nori priteisti globą
- Kreipimasis į institucijas: Norint tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių arba savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. Lietuvoje už vaiko globos nustatymą atsakingos savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos ir teismas.
- Medicininės pažymos ir dokumentai: Reikalinga medicininė pažyma (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų. Taip pat rengiami kiti dokumentai, kurių prašys tarnyba (pvz., pajamų ir gyvenamosios aplinkos įrodymai).
- Privalomi mokymai ir vertinimas: Būsimi globėjai privalo išklausyti mokymus (kuriuos sudaro septyni susitikimai) ir dalyvauti vertinimo procedūrose: susitikimai šeimoje, namų aplinkos įvertinimas, asmeninių savybių ir finansinės padėties patikra.
- Išvados gavimas ir pranešimas: Gavus teigiamą išvadą, globos centras praneša, kad vaikui, kurį pagal išvadą esate apsisprendęs globoti, reikia globėjo. Nuo šio momento prasideda susipažinimas su vaiku iš dokumentų, vėliau - gyvai.
- Teismo sprendimas: Globėjo paskyrimą patvirtina teismas, kuris vertina įvairius veiksnius: būsimų globėjų gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę, jų gyvenimo sąlygas, finansines galimybes ir emocinį ryšį su vaiku. Be to, jei vaikas yra pakankamai subrendęs, teismas atsižvelgia ir į jo nuomonę.
Kaip vyksta susipažinimas su vaiku ir ko tikėtis?
Susipažinimas su vaiku - be galo svarbus laikotarpis, kuomet turi vyrauti atvirumas, tikrumas, sąžiningumas prieš save ir vaiką. Nesvarbu, koks vaiko amžius, kontakto užmezgimas ir maksimalus susipažinimas su vaiku bei jo poreikiais, interesais ir istorija yra privalomi. Tai be galo svarbus laikotarpis, kuomet turi vyrauti atvirumas, tikrumas, sąžiningumas prieš save ir vaiką.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias.
Teisiniai pagrindai: tėvų pareigos, teismų praktika ir vaikų interesai
Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse. Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvų pareigas tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus.
Teismas sprendžia globos klausimą, visų pirma atsižvelgdamas į vaiko interesus: vaiko asmenybę, gabumus ir gebėjimus, tėvų gyvenimo būdą, vaiko emocinę brandą, stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su savo broliais ar seserimis, seneliais ar kitais giminaičiais. Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių.
Jeigu tėvas anksčiau patyrė rimtą priklausomybę ir dėl to nepakankamai rūpinosi vaiku, situacija gali būti iš naujo įvertinta, jei tėvas sėkmingai atliko reabilitaciją. Paprastai vaiko interesai svarbūs tam, kad šeima būtų „atstatoma“. Tačiau kai praėjo daug laiko, vaikas galėjo užmegzti glaudžius santykius su savo globėjais.
Taip pat skaitykite: Efektyvus santykis socialiniame darbe
Priežastys, kodėl tėvas gali norėti priteisti globą
Esme kitur akcentą norėta uždėti: dėl ko tėtis nori globos? Dažniausios priežastys - noras užtikrinti vaiko gerovę, suteikti stabilumą, apsaugoti vaiką nuo nepalankių sąlygų, taip pat sugrąžinti vaiko kasdienybę po šeimos krizių. Kartais tėvas nori globos, nes mano, kad jis gali suteikti vaikui geresnę aplinką nei motina, pvz., kai motinos elgesys (priklausomybės, neatsakingumas) kelia grėsmę vaikui.
Realybėje matome pavyzdžius, kai vyrų tėvai būna daug geresni už vaikų mamas: tėtis suteikė ir meilės, ir dėmesio ir į mokslus išleido. Tikrai ne visi vyrai blogi ar nesugebės vaiko pilnavertiškai auginti. Kiek mamų "gegučių" ir numetančių savo vaikus. Tikrai ne visos mamos yra tikros geros mamos. Kiek narkomanių, alkoholikių, pabėgančių be vaikų į užsienius ir t.t.
Institucijų vaidmuo po vaiko paėmimo iš šeimos
Šeimos santykiai nenustoja galioti tik todėl, kad vaikas yra paimtas iš šeimos, o jį globoja globėjas, įtėviai ar globos įstaiga. Nors vaikas yra globos įstaigoje, kompetentingos institucijos teikia tėvams švietimo ir socialinę paramą šeimos susijungimui skatinti. Svarbus vaidmuo tenka užtikrinimui, kad tėvai galėtų pasinaudoti savo prieiga bendrauti su vaiku per atskyrimo nuo šeimos laikotarpį.
Valdžios institucijos privalo periodiškai persvarstyti konkrečios šeimos situaciją, kad įsitikintų, ar yra kokių nors pakeitimų. Atsižvelgiant į institucijos sprendimą, galite paprašyti bendrosios kompetencijos (civilinio teismo) teismo iš naujo įvertinti situaciją, jei pasikeitė aplinkybės.
Teisinė pagalba ir atstovavimas bylose
Jei kyla klausimų dėl vaiko globos Lietuvoje, nežinote, nuo ko pradėti, ar kokių dokumentų reikės - verta kreiptis į teisininkus, kurie specializuojasi šeimos teisėje. Mūsų kontora teikia visapusišką teisinę pagalbą globos klausimais: rengiame dokumentus dėl laikinosios ir nuolatinės globos skyrimo, padedame globėjams įforminti visas teisines pareigas bei atstovaujame teisme globos bylose.
Taip pat skaitykite: reikalavimai norintiems dirbti socialiniu pedagogu
Finansinė parama globėjams ir išmokos
Valstybė teikia finansinę paramą globėjams, siekiant užtikrinti, kad vaikas būtų aprūpintas viskuo, kas jam reikalinga. Globojamiems vaikams skiriamos išmokos, kurių dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Be to, BSI dydis yra 74 Eur, tad priedos dydis - 5550 Eur.
Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus, t.y. įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Tėvystės išmoka, vaiko priežiūros išmoka, vaiko pinigai ir vienkartinė išmoka - tai paslaugos, kurios taip pat galioja įtėviams pagal nustatytas taisykles.
Praktiniai patarimai tėvams, siekiantiems globos
- Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką? Pasiruoškite atsakingai ir sąžiningai.
- Ruoškite reikalingus dokumentus anksčiau: medicininės pažymos, gyvenamosios vietos įrodymai, pajamų dokumentai.
- Būkite pasiruošę mokymams ir vertinimams: mokymai padės pasiruošti globai praktikoje, o vertinimai - įrodyti tinkamumą.
- Skirkite laiko susipažinimui su vaiku: atvirumas, kantrybė ir pastangos užmegzti ryšį yra būtini.
- Jeigu reikia, pasinaudokite teisine pagalba: advokatas padės parengti dokumentus ir atstovaus teisme.
Mitos ir realybė apie globą, ypač vyresnių vaikų (paauglių) globą
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai: kad globos namuose augantys vaikai turi masyvias elgesio problemas, vartoja psichotropines medžiagas ar yra socialiai pavojingi. Iš tiesų tai tėra mitai. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai ir jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms.
Amžius ir patirtis: kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų auginimo patirtį. Globėju galima tapti nuo 21 metų. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas.
Gyvenimas su globojamu vaiku: mitai ir realybė
Biologinis ir globojamas vaikas skiriasi pažinimu ir ryšiu. Kai vaikas ateina į šeimą, kurios nepažįsta, reikia skirti ypatingą dėmesį ir laiko pažinti vieniems kitus bei užmegzti ryšį. Globėjai turi skirti erdvės ir laiko, nes nepažinus žmogaus ir neturint ryšio vaiko globa bus bevertė, netgi žalojanti vaiką.
Kur kreiptis teismo byloje ir kiti praktiniai aspektai
Su tėvų pareigomis ir teisėmis susijęs prašymas turi būti pateikiamas apylinkės teismui, kuris turi jurisdikciją pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą. Prašymui keliami reikalavimai priklauso nuo prašymo rūšies.
Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba nežinomas arba jeigu vienas iš tėvų neturi tėvų pareigų arba jų vykdymas yra sustabdytas, tėvų pareigas vykdo kitas iš tėvų; jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, teismas paskiria vaiko globėją. Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas.
Apibendrinant - svarbiausi žingsniai
- Kreipkitės į savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
- Rinkite reikiamus dokumentus (medicininės pažymos, gyvenamoji vieta, pajamos ir pan.).
- Išklausykite privalomus globėjų mokymus ir dalyvaukite vertinimo procedūrose.
- Gaukite teigiamą išvadą ir pasiruoškite susipažinimui su vaiku.
- Teismo keliu siekite globos paskyrimo, pateikdami visus reikalingus įrodymus apie savo tinkamumą užtikrinti vaiko interesus.
Vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Tie, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą.
Jeigu turite klausimų arba reikalinga teisinė pagalba, kreipkitės į specialistus: teisininkas padės parengti dokumentus, atstovauti teisme ir patarti, kaip veikti konkrečioje situacijoje.